sudužusios svajonės

Kažin ar užmigsit, nekaltinkit savęs.

Liežuvio tramdyt nereikia, reikia kalbėtis ir susikalbėt.
Papildyta:



Nežinau kaip yra, skambino vakare prie žmonos man. Kalbėjo maloniai...

Negaliu, negaliu kol kas nieko sau padaryt

Kalbetis apie tokius dalykus sunku, o jei parasytum jam laiska ir paaiskintum ko nori ir ka JIS TURI padaryt, kad butumet kartu? Parasai, palaikai keleta dienu ir issiunti/perduodi. Tegu jis galvoja
O jei skambins, atsiliepk ir kalbek kaip niekur nieko, visvien negalvos, kad kas blogo nutiko, greiciau, kad kankiniesi, maistauji...reiskias galima tavim manipuliuoti. Maziau galvos itakos turis, daugiau rupesi, daugiau stengsi





Tai ko susipykot? Tik asaru nereikia. Gerai pagalvok is kur tie pykciai. Nusiramink ir jei tavo kalte atsiprasyk (TIK kai nusiraminsi) ir paaiskink kas ir kaip

Aš žinau užtai kaip yra.Turėjau vyrą 13 metų, turėjau sugyventinį 3 metus...žinau tuos reikalus

El. laišką buvau rašius, jokio efekto, gal per daug jausmingai rašiau, priskiedžiau, vis myliu, negaliu be tavęs gyvent ir t.t.
Ilgiausiai apie jo reikalus esu iškentus ir nekalbėjus tik porą dienų. Reikia mėginti neklausti gal? Ar geriau tiesiai šviesiai pasakyt sukaupus visą savo valią, kad jei nepajudės reikalai iki x datos, viskas - atvažiuok kai turėsi popierius, o va tada žiūrėsiu aš ar noriu būt su tavim.

kai nematau, kad nori išgirst, o tik klausytis, pusiau, rankos virsta. užmigsiu, kai išsiverkiu užmiegu greitai. aš stengiuos, mažiau rašau, taip sunku, atrodo toks pompastiškas dalykas, o jį įgyvendint sunkiau nei žiūrėt į alkanus Afrikos vaikus.

o dėl malonaus bendravimo, kuo pasireiškė?

Tikriausiai turiu pereiti pati ir pasimokyti... Ačiū labai, Jūs mane padrąsinate nebūti skuduru po jo kojomis.
Papildyta:



Maloniu balsu prašė nesiautėti, nusiraminti, tikino, kad viskas bus gerai, kad mieloji gyvensim ramiai ir jis tikrai tvarkosi ir tvarkysis reikalus, tik butą prieš tai reik parduot...o jau tada draugiškai pas advokatą keliaus...

Ultimatumas nebus jūsų naudai. Jūs įsitikinusi, kad jo žmona nori skirtis?.Na apsipyko prieš kelis metus, jis atrado jus, gyveno šiltai, bet va dabar žmona irgi nurimo, skausmus pamiršo... Vyras gi jos.

Esu įsitikinusi, kad nenori skirtis ji. Be to kiek girdžiu ji jam niekada nepriekaištauja dėl nieko...

Brėdas kažkos. O kaip jis turėtų dar kalbėti? Tai kokio velnio jis ten, o ne su tavim?

Išgyvenote 3 metus, per tą laiką jau būtų visus popierius sutvarkęs, jei būtų to norėjęs.
Tu ir taip jam jau atidavei 3 metus. Kaip žinia meilė tęsiasi 3 metus, o vėliau arba gyveni arba ne.
Ar jūs išvis ketinote turėti kokį vaikelį? Jei niekokio ryšio daugiau nėra, tai meilė ilgai netruks, ateis laikas nusibos ta kasdienybė. Anksčiau ar vėliau baigtųsi.

Tvarko likusius namo reikalus ir neturi dabar mašinos. Sakė ryt atvyks, bet aš juk išvažiuoju. Nuspręsta.
Palikt, pasiųst jo negaliu, nebežinau kaip neišeit iš proto, kaip išlaikyti savigarbą... Ir nežinau tikėti juo ar ne...

Na meilė gali tęstis ir visą gyvenimą. Matau savo tėvų pavyzdį. Anksčiau kalbėdavom apie vaikelį, paskutiniu metu ne...

As irgi galiu maloniai pakalbet, aukso kalnus prizadet, bet del manes nieks savo gyvenimo neaukoja, nelaukia su didziausia meile Gal yra savanoriu? Nepyk, cia sarkastiskai as


Uztat ir siulau pora dienu palaukt, kad nesinoretu palikt tu jausmingumi, nes kaip sakiau tai tik parodo kokia tu pazeidziama ir, kad galima tavim manipuliuotu, vaziuot ant sazines (tau reik manes ar popieriuko) ir t.t. Reik konkreciai-nejauciu, kad musu santykiai pilnaverciai, nes taves pastoviai nera, suprantu, kad nori pasirupinti vaiku, bet jei myli mane, rupinkis ir manim, o jei ne, rasiu kas pasirupins. Vat taip.


Jei daug kalbi apie ta pati, tai ir pradeda tik girdeti, o ne klausytis. Apie jausmus gali issipasakot draugem ar mum forume, o vyrui dazniausia uztenka "myliu, pasiilgau", ypatingom progom tas pats tik truputi daugiau zodziu (labai myliu). kitaip jiems tai tas pats per ta pati ir nebeidomu. Kaip sakei-pasitobulink, susirask hobi, gal jis tave gali ka ismokint, kad turetumet apie ka kalbetis, ne tik apie santykius ir buiti?


Smagu, kad padeda cia issikalbeti
Siais laikais buta parduoti? Nebent super butas/vieta ir gera kaina, kitaip lauksi dar kelis metus. Ir isvis kam ji pardavineti, sutari teisme pasidalint pusiau (ar kaip ten dalina esant vaikui) ir tiek, puse buto oficialiai priklauso jam, bet juk galu gale jis teks vaikui, tai problemos nera, nebent jam labai pinigu reikia? Ir kuo pasireiskia tas reikalu tvarkymasis siuo metu? Tegu atsikrausto pas tave gyvent ir toliau tvarkosi reikalus, juk patogiau bus nei ant sofos miegot, su zmona romantisku santykiu nera, jei draugiskai sutaria abu del skyrybu, tai ji ir nepriestaraus, vaikas viska zino... Kur cia kliutis? Nematau kazkotais

žinau, kad skauda, tik noriu paklaust, kokiam reikia būt, kad per trejus metus nesugebėt sutvaryt reikalų? trys metai.. juk ne pora mėnesių. arba yra slaptas noras likti, arba neapsisprendimas, arba totalus laiko bei veiklos planavimo nebuvimas.