QUOTE(lelijabalta1 @ 2011 07 28, 21:36)
Brėdas kažkos. O kaip jis turėtų dar kalbėti? Tai kokio velnio jis ten, o ne su tavim?
Išgyvenote 3 metus, per tą laiką jau būtų visus popierius sutvarkęs, jei būtų to norėjęs.
Tu ir taip jam jau atidavei 3 metus. Kaip žinia meilė tęsiasi 3 metus, o vėliau arba gyveni arba ne.
Ar jūs išvis ketinote turėti kokį vaikelį? Jei niekokio ryšio daugiau nėra, tai meilė ilgai netruks, ateis laikas nusibos ta kasdienybė. Anksčiau ar vėliau baigtųsi.
QUOTE(Viltis miršta paskutinė @ 2011 07 28, 21:39)
Tvarko likusius namo reikalus ir neturi dabar mašinos. Sakė ryt atvyks, bet aš juk išvažiuoju. Nuspręsta.
Palikt, pasiųst jo negaliu, nebežinau kaip neišeit iš proto, kaip išlaikyti savigarbą... Ir nežinau tikėti juo ar ne...
Na meilė gali tęstis ir visą gyvenimą. Matau savo tėvų pavyzdį. Anksčiau kalbėdavom apie vaikelį, paskutiniu metu ne...
Turbut matai ir kad tevai abu stengiasi santykius islaikyti, o ne vienas? Ir gyvena kartu ne del namo reikalu vienam sukant i kaire "pas mylima moteri", o kitai tylint, nes jos vyras
Pagalvok, kad jei nori vaikelio, tai laikrodis tiksi. Kol jis suitvarkys reikalus, kol ka, paskui gal ir nebenores, nes jau turi, o tau kas liks? Irgi netureti vaiku su mylimu vyru, nes jis liurbis? Laukti kol sukaks 50 ir bus didelis apsigimimu pavojus o ir jegos auginti vaika ne tos? Pastatyk i pirma vieta SAVE ir pagalvok ko is gyvenimo nori TU-vaiku, vyro, ramios senatves, karjeros, nuotykiu... kas tai bebutu, Ir tada galvok ar jis gali tau padeti to pasiekti? Ar tik maitins pazadais....
Laimės niekam nėra pažadėta. Gyvenimas kiekvienam skiria laiko ir erdvės. Pats žmogus turi pasirūpinti kuo juos užpildyti.