sudužusios svajonės

Sveikutės Tikiuosi, priimsite į savo būrelį?
Mano istorija tokia: maniškis užsienyje, grįžinėja kas kelis mėn..
Jau seniai mane kamavo nuojauta, kad kažkas negerai, kad kažkas yra, nes jis labai labai pasikeitė. Neatpažįstamai. Bandžiau kalbėt, klausinėt, aiškino, kad viskas gerai. Buvo visko: pykčio, ir gražių dienų, buvo ir skyrybos, kai neapsikentusi jo ignoravimo palikau pati.Verkiau kelias dienas, buvau vaikščiojantis lavonas. Vėliau, suteikiau antrą šansą, maniau, pasikeitė. Bet deja..
Neseniai, jam grįžus, ir nuėjus į dušą, lovoje radau jo mobilųjį.. Prisipažinsiu, niekad neskaičiau jokiu sms, e-mailų, skype pokalbių - pasitikėjau. Bet tą vakarą, jaučiau, kad reik nusižengti sau.. Ir, ką jūs manote? Krūva sms is kitų panų, tekstai "pasiilgau" ir panašiai.. Iš susirašinėjimo, supratau, kad net buvo susitikęs su viena. O gal ir su keliomis.. Nežinau.. Skaudžiausia, kad tada, jam parėjus iš dušo, aš paklausiau: ar tiktai nėra kitų? Atsakė, kad ne, kad myli tik mane.. Buvo be galo skaudu, kai meluoja tiesiai į akis, o aš katik radus įrodymus, kad yra priešingai.. Nežinau kodėl, bet jam nepasakiau, kad viską žinau.. Nenoriu pyktis gal būt? Gal nenoriu būt viena? Nors, galima sakyt, tokia ir esu, juk jis užsienyje.. Tik tiek, kad dingo pasitikėjimas tuo žmogumi. Gaila man ir tų kitų panelių, nes jos, tikriausiai, irgi mano, jog yra vienintelės.. Žinau, kvaila, kad iki šiol jam nieko nepasakiau, kad leidžiuosi apgaudinėjama.. Taip, pati, irgi nesėdžiu rankas sudėjusi, bendrauju su kitais vaikinais, bet tik dėl to, kad iki šiol, aklai juo tikėjau, laukiau, nėjau į kairę, atsisakydavau net ir draugiškų kitų draugų pasiūlymų, iš tos didelės meilės.. Tačiau dabar, pagalvojau: kodėl stengtis dėl santykių turiu aš viena? Kodėl, tik aš turiu rūpintis, rodyt dėmesį, švelnumą, kai iš jo pusės to visiškai nesulaukiu?
Dauguma, kas žino situaciją, sako, kad buvau jam tiesiog per gera..

Ryt, jis vėl grįžta.. Ir esu visiškai pasimetusi, ką daryt.. Palikt nenoriu - myliu, nors protas suvokia, kad elgiuosi kaip visiška durnelė šitaip žemindamasi..

Aš tikrai būčiau jam sviedus tiesą į akis Atsiprašau, bet jis tikras šiknius. Manau, Tu turėtum bent jau pasakyti jam tiesą, kad žinai, o ar palikti jį ar ne- tavo reikalas.
Aš palikau iškart, kai sužinojau, kad mane išdavinėja Tikrai nesigailiu.
Bus tų bernų
Svarbiausia, kad Tavęs neskaudintų ir nežemintų

Skaudino mane jo elgesys.. Ir pati žeminausi po išsiskyrimo, rašiau sms, skambinėjau, norėjau susitikt, viską išsiaškinti.. O dabar, nežinau ką daryt.. Vis dar naiviai tikiuosi, kad gal jau išsilakstė? Pati bandau save pateisinti, KODĖL šitiek laiko delsiu, apsimetinėju, kad viskas gerai, ir nepasakau jam tiesos... Matyt, nenoriu vėl patirti to pačio išsiskyrimo jausmo..
Situacija, pati suprantu, beviltiškai juokinga.. Protas suvokia, kad kvailai elgiuosi, bet...

Ne nu tu tikrai nepataisoma. Apsimetinek ir toliau, jei tau tinka.

Manau privalai surast savy jėgų ir palikti jį visiems laikams. Tai bus geriau visų pirma Tau pačiai.

Nemanau. Elkis pagal natura, daryk tai, kas tau geriausiai sekasi. Uzsikark ant sprando pagal pilna programa, net kveptelt neduok. Pamokink kaip reikalas, kad ilgai prisimintu.

Merginos, problemos nedingsta, jeigu jų nesprendi. Tęskit taip ir toliau - pailginsit ir pagilinsit savo žaizdas. To norite? Puiku, pirmyn. Skirsitės - laikas užgydys viską.
O šiaip - turit liežuvį, galit kalbėtis, o jei manot, kad nebegalėsite pasitikėti šiuo žmogumi, tai skirkitės jau dabar, arba naudokitės ciberikos patarimu, sėkmės.

Tikrai netyleciau, reikia kalbeti, visada viska aiskintis, o ne gyventi "pagal nutylejima"... Nebent Jums priimtinas toks gyvenimo stilius. Taip, gal ir issilakstys kada nors, ir vel nores buti su Jumis, bet ar Jums reikia tokio zmogaus salia, o gal ir visa gyvenima? Ar Jus tokia meile isivaziduojate, tokius santykius? Pagalvokite gerai, gerbkite ir mylekite save labiau

geriau jau viena kart iskest ta issiskyrimo skausma nei kskart kentet kad tave isdavineja su kitomis o kuo toliau tuo sunkiau bus

Jis nepasikeis. Zmones nesikeicia, vienetai tik. Kam jums toks? Kuris jusu nevertina, negerbia, zemina, skaudina? Beje, Jus pati saves negerbiate ir nemylite, jei leidziate jam su savimi sitaip elgtis! Sakote mylite, bet as tuo abejoju, jus turbut esate prie jo pripratus ir tiek, kad jis visada salia ir pan. (nepykit jei klystu)... Suprantu, kad nelengva po daugybes metu nutraukti ta bambagysle, bet reikia, ne del jo, o del saves pacios.

Sakot nenorit patirti issiskyrimo skausmo, o tai ka jauciat dabar tada? malonuma kai is jusu saipomasi? Geriau pakenteti menesi, pusmeti, negu taip kankintis zinant kad jis jums i akis meluoja ir apgaudineja su kitomis n metu. kam jums visa tai?

Ne karo metai, bus tu bernu Mylekite pirmiausia save, tada ir Jus myles kiti

Ačiū visoms už patarimus Viską apgalvosiu, ir pasiryšiu galutinai nutraukt visus santykius...

nebūčiau tokia kategoriška. Nutraukti visada spėsi. Tuo labiau jei tikrai jį myli, tai kam taip iškart pult viską griaut. Gal jis tik susirašinėja, gal ir susitinka tik šiaip, o myli tave. Gal geriau stenkis būti jam tokia, kad nesinorėtų bendrauti su kitom. O jei ir tada jam reikės kitų-pati padarysi sprendimą niekieno neverčiama.