Maldos galia

Karbyne, as vis delto noriu grizti prie baznycios. Siaip bet kokios kalbos bendrai apie baznycia yra pavojingos, nes kuo labiau apibendrinam, tuo labiau rizikuojam neteisingas isvadas padaryti. Dabar pagalvojau del zodziu "trukdo dometis ir smalsauti". As sakyciau, kad siais laikais tikrai netrukdo, bet tikrai ir neskatina Papasakosiu ivyki is savo gyvenimo. Kai man buvo kazkur 15 metu, buvau as perskaicius Bilbija ir ne karta. Is Naujojo Testamento man buvo labai aisku, kad turime myleti visus zmones, atleisti jiems ju nuodemes ir t.t. Taigi, buvau 15-os, kai mire mano senelis ir mes nuvaziavom i laduotuves i maza miesteli. Baznycioj visi ejo ispazinties, turejau eiti ir as (nors siaip nelabai lankydavau as baznycia). Pasakiau kunigui, kad viena is mano nuodemiu yra ta, kad as nemyliu visu zmoniu. Nu negaliu pasakyti, kad visus myliu! Yra netgi tokie, kurie labai nervina ir nepatinka. Kunigas apsales pradejo klausineti is kur as tokias erezijas istraukiau, kad turiu visus myleti (taip, taip, butent toki zodi ir pavartojo "erezijas"). Sakau: "taigi Biblijoje Jezus taip sake". Kunigas vos neislindo is tos savo budeles (sorry uz toki zodi, nes nezinau, kaip lietuviskai vadinasi tas daiktas, kuriam kunigas sedi per ispazinti ) paziureti i mane, o po to sako man, kad nereikia Jezaus zodzius taip teisiogiai priimti. Sakau: "kaip gi nereikia? O kaip tada reikia?"..... Zodziu, kalbejom mes su kunigu visa valanda (mano vargse mama per ta valanda vos nemire, nes aplink visi klausinedavo, ka pridirbo jos vaikas, kad jau visa valanda ispazinti sako ) Galutinis pokalbio rezultatas buvo toks - kunigas man patare maziau skaityti, o dazniau tiesiog eiti i misias. Taip ir liko liudesys sirdy, nusprendziau kunigo vis delto neklausyti, nes labai jau patiko skaityti ir Bilbija, ir kitas knygas...
Sis ivykis man simboliskas labai. Stai taip ir yra bendraujama baznycioj su "paprastais" zmonemis - jiems patariama kunigo klausytis, i baznycia vaiksciuoti, bet krikscionybes tiesom ir ju pagrindimu nesidometi. Yra tokie, kaip tu, kurie kazka studijavo (kaip supratau), kurie zino daugiau, bet tai labiau isimtis, ane?
Paklauskim - kiek is cia esanciu tikinciu forumieciu zino apie tai, kaip atsirado ir ka reiskia trejybe ir visi kiti dalykai? O dar paklauskim - kiek is vaiksciuojanciu i baznycia domisi krikscionybes pagrindinem (nors pagrindinem) tiesom? Cia juk kaip mokykla - jei mokytojas blogas, mokinys papildomai dalyku nesidomes. Taip ir dauguma kunigu neskatina domejimosi. Pripazinkim tai...

P.S. Yra ir skatinanciu mastyti kunigu. Isimtis tik patvirtina taisykle

P.S.S. As stai dar ka manau - baznycios demokratizacija prasidejo, bet tik nuo galvos. Kol kas ten ir lieka.......

Klausykla ta būdelė
Žinai, ačiū tau už konkretumą. Tikrai . Ne visur yra taip kaip mini, ir negaliu paneigt kad taip būna, bet čia ne tiek pačiame mokyme, o žmogiškajame faktoriuje esmė... Su tuo mylėjimu tai taip man rods - meilė nėra tik emocinė sąvoka ir nieko tokio jei kažko tokio emocine prasme žmogui nejauti. Ypač jei jis tau kažką skaudaus padaręs. Nemanau kad pati labai mylėčiau man brangius žmones gyvenime įskaudinusį žmogų - gal ta meilė šiuo atveju ir bus tokia, jei nepulsiu regzt keršto planų ir tai jam gal kada ir bus šiokia tokia pamoka (gal ir ne) padėsianti šį tą suprast.
Negerai, jei kunigas pataria mažiau skaityt Šv.Raštą - padėt jį kartais suprast - kitas klausimas - tai jau kunigo "darbas", nes vis tik Šv.Rašte parašytas gausybe įvairių literatūrinių formų. Bet kad pasakyt, jog į tai kas pasakyta nekreipt dėmesio ar mažiau skaityt - nei aš gyniau nei ginsiu tokį požiūrį.
Tikrovėj man rods jei kalbama apie rimtą sąmoningumą kartu turėtų eiti bent trys dalykai: malda, Šv.Rašto skaitymas ir bandymas suprast mokymą. Ir tas turėtų būt prieinama ne tik "tokiem" kaip aš...aš tikrai taip manau...ir tas yra oficialu, o jei kam tai atrodo nepriimtina - čia jau ne mokyme, o konkrečiose asmenybėse bėda. Net tarp apaštalų buvo tas, kuris išdavė

Mūsų parapijoje yra kunigas, kuris kiekvieną ketvirtadienį kartu su parapijiečiais nagrinėja Šv. Raštą. Jis yra toks kunigas, pas kurį galima ateiti pasikalbėti. Gaila, kad jis Mišias dabar retai laiko. Mėgdavau nueiti.
Daugiau tokių kunigų man sutikti neteko.

Šiandien grįžau iš bažnyčios su tokia pilna džiaugsmo širdim. Viename mažame kaimuke "užpirkau" mišias už giminės mirusiuosius. Nieko rodos ypatingo. Bet baigiant pokalbį, kunigas pačiupo mane už rankos( jo ranka buvo ledinė, mišias tai nešildomoje patalpoje atlaikė) ir paklausė: "a, tu vaikel, ar atvažiuosi į mišias tokį tolimą kelią?" Žinoma, atvažiuosiu, bet paklausta buvau su tokia šiluma, kad sunku apsakyti, tarsi artimiausias giminaitis į svečius kviestųsi. Tada išeidama ir padalvojau, kad jis myli visus taip kaip pats save... Visi esame tik žmonės, bet...
Paprastuose Biblijos žodžiuose irgi kiekvienas randame tai ko esame verti, kiek išprusę išsiaiškinti vieną ar kitą mintį- tuo Šventas raštas ir puikus.

tiksliai! na ir vista as Dabar jau nepamirsiu sio zodzio

Jei teisingai supratau tavo atsakyma - problema yra tam nelaimingam zmogiskajam faktoriuje (kaip daznai jis pakisa koja). Juk jei ne jis, neliktu priekaistu nei musulmonams, nei kitu religiju atstovams. Manau, net daugeliui sektu neliktu priekaistu. Ir is tiesu del zmogiskojo faktoriaus sutinku su tavim - tai buvo tik paprastas kunigas mazoj baznycioj mazam miestely... Bet kas yra religija? Teorija be zmogiskojo faktoriaus? Ar praktika be zmogiskojo faktoriaus? Ar teorija + praktika, bet tik be zmogiskojo faktoriaus? Labai butu idomu tavo nuomone isgirsti

Beje, tas kunigas tikrai nepadare mane ateiste. Galu gale jis buvo toks mielas

Va cia aukso zodziai. Ne tuscios kalbos, o isgyvenimas , patirtas salytije su kitu zmogumi.
"KAIP PATS SAVE" - Tik tada ir imanoma myleti artima, kai myli save.Paprasta? NE! Imanoma? TAIP
Ir to , ka isgyvenam patys , niekas negali atimti ar nuvertinti, nes tai TIKRA.

Norėčiau mestelti tik trumputę repliką: ar ne patogiau žmogų vadinti "žmogiškuoju faktorium"? Juk žmogus- ne žmogus, o tik faktorius... Niekaip negalim atsikratyti sovietinio požiūrio į žmogų...

Oi kaip susukai Pasakysiu ką turėjau omeny. Nebūna religijos be žmogaus, jo praktikos ir t.t. bet kalbėdama tenorėjau pasakyti tik tai, kad jei žmogus kalba pats nepaklusdamas kažkurios religijos mokymui (ar tai būtų katalikybė, ar islamas ar dar kas), tai nekeičia paties mokymo esmės. Tiesiog tas žmogus jo neklauso. Jei vagiui nusispjaut į įsakymą "nevok" , juk ne įsakymas yra blogas, o tai, kad tam žmogus renkasi blogį. Įsakymas (ar kad ir įstatymas) dėl jo požiūrio juk nepasikeičia.
Ir net jei tai būtų kunigėlis ar kitos religijos dvasinis vadovas, kuris kalba ne taip, koks yra oficialusis religijos mokymas...problema ne tiek mokyme, kiek tame, kad tas žmogus jo neklauso ir taip gal ir klaidina kitus. Nes mokymas nuo jo "privačių" interpretacijų nepasikeičia.
Štai ką turėjau omeny kalbėdama apie žmogiškąjį faktorių, o ne apskritai tai, kad žmogus į bet kokią religinę bendruomenę ateina su visu savo žmogiškumu ir su visa savo patirtimi. Sorry jei sąvoką parinkau per plačią.
Vaižgante, - ne patogiau, nes ne tai turėjau omeny Tiesą sakant jau daros juokinga kai Bažnyčiai prikaišioji sovietinį požiūrį


Tokių Šv.Rašto pažinimo grupių tikrai yra ne viena ir ne dvi

Sutinku Tik labai noriu dar pridurti stai ka - gyvenime paprasti zmones pagal tam tikros religijos atstovu elgesi ir darbo vaisius sprendzia apie sios religijos "geruma". Stai ir gaunasi, kad musulmonai blogi, o krikscionybe irgi ne kokia...

Beje, skaiciau viena labai idomu veikala, kur buvo parodoma, kad sovietiniai principai labai panasus i krikscionybes Forma kitokia, bet esme ta pati Todel sovietine idealogija ikviepdavo zmones taip, kaip viduramziais ikviepdavo krikscionybe

1. Taip, taip jau yra, kad geriausiai liudija pavyzdys. Šitam visiškai pritariu.
2. Nu va - laiku nesuprastas reikalas (nors esmė mano galva postipriai skirias , bet dėl to įkvėpimo...na yra racijos...juk ne kas kita, o tarsi į religijos vietą ir buvo pretenduojama)

Zinot,as ir labai gerai pasijauciu,kada nueinu i baznycia pasimeldziu,uzdegu zvakute.Mane tokia ramybe aplanko,lyg buciau naujas zmogus,lyg buciau koki tai gera darba padarius.O kaip del klausyklos,tai neinu,nes manau,kad tiesioginis kontaktas su Dievu yra daug svarbesnis,nei kazkam issakyti savo nuodemes.Nesakau,kad kunigai nereikalingi.Kunigai padeda kuomet zmogus pasimetes ir neturi su kuo pasikalbeti,jiems esu uz daug ka dekinga,jie saunuoliai zmones stengiasi suburti i bendruomene.

Nesiplėsiu dėl išpažinties, bet klausykla to tiesioginio kontakto gi nedraudžia - jis kaip tik skatinamas. Nėra taip, kad "arba pats" arba "per kunigą" . Tiesiog yra abu variantai