QUOTE(Cassandra @ 2006 03 03, 16:46)
Šnekat taip, tarsi sprendimas priklausytų nuo vienos moters. Šalia moters paprastai yra dar ir vyras. O vyrui gali būti ne tas pats, ar vaikas yra JO, tegu ir surogatinės motinos pagimdytas, ar iš vaikų namų. Jei vyras yra vaisingas, o moteris - ne, ir vyras būtinai nori turėti SAVO vaiką, tai kaip tada ? Sėdėsit rankas sudėję ir lauksit, kol jis tą SAVO vaiką kažkam iš šono užtaisys?
Negaliu pasakyt, nes tokio atsidavusio ir vaikų trokštančio vyro neteko sutikt. Kiek žinau, tai čia dažniausiai moterys plaukus raunasi nuo galvos
Iš esmės aš parašiau savo nuomonę. Kadangi pirmo vaiko susilaukiau pakankamai anksti ir tam net tinkamai nepasiruošus, tai negaliu kaltinti ar smerkti tų, kurios yra visiškai pasiruošusios ir bet kokia kaina nori jų turėti.
Manau, pirmiausia reikia nusiraminti, pamilti save, pasaulį ir labai tikėti. Tai nieko nekainuoja, o reiškia labai daug. Žinau, vėl kažkas parašys, kad čia mokau... ir t.t Kiekvienam iš mūsų reikia dvasinės ramybės ir netgi tas pats pradėjimo momentas tokiu metu žymiai labiau tikėtinas netgi tom porom, kurių tikimybė susilaukti kūdikio ypač maža... Stresas net tą paskutinę galimybę atima. Aišku, aš nekalbu apie atvejį kai moteris visai neturi gimdos ar kiaušintakių. Mano pusseserės susilaukė vaikų tik po >10 santuokoje metų, o tikrai norėjo nuo pat pradžių, ir labai, ir buvo nesėkmių, ir visko... Tiesa, nežinau kaip jom pavyko. Tik žinau, kad jos tiki minčių galia
Papildyta:
QUOTE(ametista @ 2006 03 03, 17:03)
Kristaline, ka nori pasakyt? Kad neturim del to, kad sielos netyros???
Matyt, kad nelabai... jei Dievulis neleidžia jų turėti.