Įkraunama...
Įkraunama...

Surogatinė mama

Atsakant į pagrindinį klausimą - jei sugebėčiau atsiriboti nuo savojo egoistinio AŠ ir kažkam padėti išspęsti problemą - gal. Nemanau, kad sakančios "sutikčiau" sutiktų SAVO vaiką atiduoti kitam. Jos nuo pat sutikimo momento būti surogatine mama suprastų, kad tai ne MANO, o to artimo, kam padedi susilaukti vaiko, kūdikis jos kūne. Bet net mano sutikimas priklausytų nuo tos vienintelės situacijos ir sąlygų, kurių dabar nei vienas numanyti negalime.
QUOTE(voveriukas36 @ 2006 03 08, 02:05)
Nei jei atsitinka toks likimas, kad nėra tos šeimos, tuomet gal geriau nukreipt energiją kita linkme ir jaust nuo to džiaugsmą.

Negalėčiau tiksliau pasakyti. Šiandien mano nuomonė tokia pat.
Atsakyti
QUOTE(voveriukas36 @ 2006 03 08, 03:05)
Pagaliau yra žmonių, kurie energiją nukeipia kitur: juk nebūtinai visų paskirtis - daugintis ir daugintis. Jei pasaulio istorijoje visiems tik tai būtų rūpėję - iš urvų nebūtume išlindę. Nei jei atsitinka toks likimas, kad nėra tos šeimos, tuomet gal geriau nukreipt energiją kita linkme ir jaust nuo to džiaugsmą.


Žmonių prigimtys ir savirealizacija yra labai skirtingos. Vieni yra orientuoti į šeimos, kiti - į visuomeninį gyvenimą. Ne visiems išeina nukreipus energiją kita linkme pajusti nuo to džiaugsmą. Moteris gali daryti puikiausią karjerą ir visvien nesijausti pilnai laiminga ir pilnai save realizavusia, kita gali be problemų pagimdyti ir augintis tris ir daugiau vaikų, ir jausti, kad jos gyvenimas yra ne tarp puodų ir vaikų, o kažkur kitur. Galų gale, ne visi esame tokios išskirtinės asmenybės kaip Motina Teresė ar Montesori, ne visi esame genijai kūrybine prasme. Genijų, kurių užsikuitimas šeimyninėje plotmėje būtų tragedija žmonijai, yra labai mažai, ir tie patys paprastai anksti pajunta, kad jie anaiptol ne šeimos žmonės, t.y. net jei jie ir turi šeimas, tą naštą tempia jų sutuoktiniai. Dauguma mūsų nesam genijai, geriausiu atveju - talentingi žmonės. Ir net jei aš realizuosiu save kaip gera kasininkė, pardavėja, virėja, vaikų darželio auklėtoja, mokytoja, gydytoja, vairuotojas, santechnikas, inžinierius ar pardavimų vadybininkas, visuomenės gyvenime tai nepaliks gilesnio pėdsako. Kiek tenka sutikti per gyvenimą nesuprastų ir neįvertintų genijų?? Geriausiu atveju tai paliks pėdsaką vienos kartos gyvenime ir ne daugiau. Tuo tarpu savo vaikuose ir anūkuose išliksi ilgai. Todėl natūralu, kad paprastas, nelaikantis save genialiu, nes tam manymui galų gale ir neturintis objektyvių prielaidų, šeimyniškas žmogus galvos apie savo pratęsimą giminėje, o ne vien tik visuomeninėje veikloje.
Atsakyti
ne, nesutikčiau schmoll.gif neįsivaizduoju savęs atiduodant pacios išnešiotą kūdikį
Atsakyti
Manau kad del savo sesės galėčiau tai padaryt g.gif ,nors aisšku butu labai sunku skirtis su kudikiu ji pagimdžius,bet visvien juk jis butu man labai artimas giminaitis rolleyes.gif
Atsakyti
Ne. Pernelyg viskas sudėtinga. O ir pasekmės ateity neaiškios.
Atsakyti
QUOTE(MRTKiciulka @ 2006 02 24, 15:49)
Nei uz pinigus...
Nei artimam zmogui ...
As negaleciau atiduoti to vaiko kuris manyje uzaugo ...
Negaleciau ir tiek ...



Mano iri toks pats atsakymas. Kiek be vaiku tureciau:kiekvienas vaikas -kiekvienas pirstas, atiduoti vaika, kad ir artimam, tas pats kas pirsta nusipjauti. NEGALECIAU
Atsakyti
Tikrai nesutikčiau schmoll.gif dėl psichologinių ir etinių dalykų.
Atsakyti

Negaleciau niekaip! Gal esu ir egoiste,nu bet nei del sesers ar pacio artimiausio zmogaus negaleciau atiduoti kudikio uzaugusio manyje schmoll.gif Anksciau gal dar buciau dvejojusi,bet dabar kai nesioju leliuka po sirdim,tai simtu procentu esu isitikinusi,kad net del kilniausio tikslo negaleciau taip pasielgti schmoll.gif
Atsakyti
Aš negalėčiau.Savo vaikutį jau pamilsti kai nešioji.Noers gyvenime visko būna.Kaip aš galiu spręsti už kitą, gal tai vienintelė galimybė jau esamą vaiką išauginti (juk ne dykai). Gyvenime nėra tik juoda ar balta, viskas žymiai sudėtingiau.O smerkti -tai lengviausias kelias.
Atsakyti
niekada apie tai nesusimasciau. Nenoreciau atsidurti nei vienoje nei kitoje puseje. Ir greiciausiai nesutikciau, net jei tai butu labai egoistinis sprendimas. o jei paciai reiketu tokios pagalbos, tai isvaikinciau maziuka.
Atsakyti
Klausimas "ar sutikčiau tapti surogatine mama" man beveik retorinis. Sutikčiau, jei galėčiau. Bet mano atveju man pačiai reikėtų surogatinės mamytės ieškot. Kiek žinau, Lietuvoje tai nėra legalu. Ech, jei tik tokia drąsuolė atsirastų verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(jbs @ 2006 06 07, 18:04)
Klausimas "ar sutikčiau tapti surogatine mama" man beveik retorinis. Sutikčiau, jei galėčiau. Bet mano atveju man pačiai reikėtų surogatinės mamytės ieškot. Kiek žinau, Lietuvoje tai nėra legalu. Ech, jei tik tokia drąsuolė atsirastų  verysad.gif


Sorry, kad kyšuosi, bet kodėl užsienyje nepasidairai g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mirėja: 07 birželio 2006 - 19:14