Bulimija & Anoreksija

tai man reikia kreiptis i dietologe?

Ne, pirmiausias žinsgnis- psichiatras o jis ir nusprendžia, ko reikia- psichologo, dietologo ar dar ko. Nes bėda ne maiste, o santikyje su ju.

aciu, pameginsiu ikalbeti mama pas jis mane uzrasyti ir kuo greiciau.

Sveika
Pasakosiu savo istorija gal tau kiek pades susigaudyti
14 metu supratau kad noriu numesti svorio. Stora niekad nebuvau, sveriau 59 kg. bet norejau buti lieknesne. Sulieknejau iki 53 kg. Ir butu tikrai gana, bet nesustojau ties to, gyvendama pusbadziui numeciau dar 5 kg. Sveriau 47-49 kg. Taip gyvenau iki 17 metu, issivyste liguoistas potraukis maistui, nes pastoviai jauciau alki. Galvodavau apie maista beveik nuolatos Plaukai slinkuo kuokstais, o visad turedavau ilgus iki juosmens ir tankius plaukus....dingo menesines, pradejau lankytis pas ginekologa. Tada jau ir mama labiau susirupino, lemiama fraze is gydytojos buvo, kad jei taip ir toliau, tapsiu nevaisinga....Aisku 17 m. vaiku neplanavau, bet issigandau, ir dar maciau kad tuoj plika liksiu...Supratau kad taip testis nebegali Pradejau valgyt daugiau, svoris pradejo augti, kol galop supratau kad nebegaliu sustoti. Nebejauciau sotumo Priaugau 20 kg, nebuvau labai stora, bet buvau sau negrazi, tokia "pumpuska", man labai netiko
Reikejo dvieju metu, kol sugebejau vel gyventi normau gyvenima. Dabar sveriu 57-58 kg, esu sau grazi, ir net nestumas nieko nepagadino, nors valgau ka noriu, tik atsikraciau nuoltiniu minciu apie maista. Valgau kiek noriu, bet normalu maista ir normaliom porcijom, jei noriu kazko skanaus, be problemu sau leidziu. Jokiu dietu, nes jos tik vel issiugdo ta liguista galvojima apie maista

Tikiuosi mano istorija tau bus naudinga. Patarimai:
Pasikalbek atvirai su mama, pasakyk kad tau reik pagalbos. Pabandyk nueiti pas psichologa. Stenkis uzsiimti kazkuo kad kuo maziau galvoti apie maista. Ir valgyk butinai sveikesni maista bet tiek, kad nesijaustum alkana ir ta, kas tau skanu, bet ne ta slamsta. Pradzioj bus sunkiau kol vel isivaziusi i normalu rezima, bet jei pati suvoki gresianti pavoju - tau pavyks Sekmes tau
Papildyta:
Radau pagooglinus kad yra valgymo sutrikimu centras , mano laikas nebuvo. Gal cia geriau tau butu apsilankyti: http://www.valgymosu...php?id=15&lng=1

pimcute,
aš irgi manau, kad tu sergi. reikia kreiptis į VSC.
http://www.valgymosu...406bf001ec369#1

ir nemanau, kad iš to pačiai vienai išklimpti įmanoma. lyg sakai, kad bandai laikytis. bet tiesą sakant, nežinant kaip tiksliai gydytis, tai tas gydymas nevyksta. be psichoterapeuto sunku ką pakeisti, nes šioj ligoj ne maiste esmė-jis čia tik toks rodiklis..

As kartais isvemiu suvalgyta maista, bet nemanau kad esu bulimike, nes darau tai ne kasdien. Kartais 5 kartus i diena, o kartais vos viena karta i savaite.. Tiesiog per daug prisikemsu ir daug geriu pasijuntu isvemusi

aciu uz jusu palaikyma ir pagalba

sveikos.
galb8t mane dqar kas p0amenat,anks2iau lankiausi čia.JAu maždaug 1,5 metų sergu nervine bulimija.visokių tarpsnių buvo. buvo ir keli mėnesiaia kai normaliaia gyvenau,sportavau,buvau viksuo patenkinta ir bulimijos priepuoliaia maždaug kas porą savaičių tik pasikartodavo..bet dabar laikotarpsi pats blogiausias kokio dar nėra buvę..kaip tik laikiau brandos egzaminus ir vos nepakišo man kojos ta nesamoninga liga.maždaug mėnesį gyvenu pragare. kas antrą dieną prisivalgau iki tiek,kad šonus skauda.tada nevalgaui išvis nieko. žodžiu tiek fizine tiek emocine būsena atvirai poasakius sušikta. priaugau svorio ir vietoj 43 (ūgis 152cm( sveriu 48..niekaip nebenumetu svorio ir tiesiog šlykščiuos savim. nenoriu nei kur eit iš namų,o jei einu tai apsirengsoiu apkritusiais rūbais,akd tik nesimatytų atsiradusių kilogramų.pati negaliu patikėt iki kur nusiritau.
galvojau daug anksčiau,akd reikia i vsc kreiptis,tačiau parašius jiems emeilą sužinojau,akd iš pradžių reikia atvažiuot konsultacijai, po to vėl važiuot jei priims..iki vilniaus man ~250 km, neprivažinėsiu taip paprastai . nors,iš didelio noro juk e problema būtų.
įstojau į universitetą uk tai laabai noręėčiau dart būdama čia susidorot su savo problema. bet vis labaiua abejoju ,kad pavyks. kažkas mane lyg stabdo nueit pas spichologę ar kur kitur kreiptis pagalbos. atrodo pasmerks,nesupras.bet taip gyvent jau irig nebegaliu. kiekviena diena kaip kančia, nežinau kaip greičiau pratempt kiekvieną dieną.

Visu pirma - sveikinimai del univero. Dziaugiuosi del taves
Mergyt, nepasiduok ligai, prasau kreipkis pagalbos.... As nenoriu kad nubristum ten pat... Zinai kaip as baigiau savo metus pirmus... Vemalu pilnam benderio kambary... ir kelione i Italija, pabaiga orouoste istikes gliukozes staigus kritimas, kuris sukele traukulius ir milziniska drebuli, gerai kad drauge zino, priverte suvalgyt sokolado pora gabalu (nes as visa diena oro uoste vemiau... ) gyvenimo nulis... Baiges AD - bliaunu visa diena... kreiptis pagalbos - geriausia iseitis... pati laukiu dabar kaip issigelbejimo skambucio is savo gydytojos, kada i VSC paguldys... nebesitvardau visiskai...

ačiū,pati laaabai džiaugiuos:))
per tą laiką pastebėjau,akd eina liga tik blogyn. Paksutinį mėnesįmaždaug las 3dienas gerdavau laisvinamuosius prisirijus belekiek, o anksčiau nekišdavau į savęs jokio brūdo. Žinau,akd kažkada pradėsiu ir vemt,jei nesitvarkysiu su savim. bet pasirodo tokia bailė esu,bijau pati savęs,kad niekur nesikreipiu.Bijau kitų reakcijos ir nesupratimo.
Kažkaip liūdna,kad tau ne geriau.. O po VSC kai išėjai anąkart rodos buvo pagerėję tau, na tikiuos,akd šį kart bus sėkmingiau
antra diena, kai nepersiriju,pradėjauvėl sportuot šiandien taia trodo gyvenimas kitokiom spalvom nušvito vėl. Nesuprantu pati savęs,kodėl tie priepoliaia užeina ir pasiduodu jiems,nes savijauta po to būna bjauri.tiek fiziškai tiek emociškai.

Canelle, jei ir toliau taip, nenoriu gasdint bet bus labai sunku mokytis... labai... Kai mano gydytoja siule nutraukt studijas as tik juokiausi. Grizus i UK vos ne kas diena bliaudavau, kodel nesutikau. Nes per sunku.... Istempiau, bet nenoriu ad taip butu ir kitais metais (o kas svarbiausia man dalykas tikrai idomus, bet mokyktis neiseina)....
As rytoj jau i VSC guldoma. Aciu dievui...

sėkmės=)
man teko nutraukti studijas dėl to.. žiauriai gaila. bet mokytis visai nesugebėjau. ir ne tik mokytis.. ai.. tuo metu tai buvo geriausias sprendimas.
galiausiai jas pratęsiu, kai būsiu normali, ir kai galėsiu vėl gerus pažymius gauti