tau reikia gyvenima gyventi, sprest problemas, o ne pas psichologa eiti, jie tik pinigus grezia naudodamiesi tavo sunkumais ir nenoru susitvarkyti savo gyvenimo. as ju turejau n, jie tai kaip koks lietsargis nuo lietaus. laikina pastoge, apsauga. stiprybes jie neprideda. o tu jiems pinigu turi
supratau situacija. Ar turi galimybe nuomot kambari ar buta ir islaikyt save ?
tau reikia gyvenima gyventi, sprest problemas, o ne pas psichologa eiti, jie tik pinigus grezia naudodamiesi tavo sunkumais ir nenoru susitvarkyti savo gyvenimo. as ju turejau n, jie tai kaip koks lietsargis nuo lietaus. laikina pastoge, apsauga. stiprybes jie neprideda. o tu jiems pinigu turi
?
tau reikia gyvenima gyventi, sprest problemas, o ne pas psichologa eiti, jie tik pinigus grezia naudodamiesi tavo sunkumais ir nenoru susitvarkyti savo gyvenimo. as ju turejau n, jie tai kaip koks lietsargis nuo lietaus. laikina pastoge, apsauga. stiprybes jie neprideda. o tu jiems pinigu turi
sveikos mergaites,
truputeli paskaiciau jusu temuke ir pagalvojau kokios jus saunuoles, kad bendraujat, nebijot pasidalint isgyvenimais, patirtim, siunciu jums
kad visada butu tik geros jusu nuotaikos. turiu prasyma - klausyma: susirgo mano 14 metu pusesere sia klastinga liga, gyvenam provincijoj todel specialistu salia ner, norejau pasiteiraut kaip as, kaip jos artimas zmogus galeciau jai padet? ji nieko nevalgo, sukudo beprotiskai, kaip sustabdyt ta ejima i praraja, gal kuri mestelsit patarimu is patirties, buciau labai dekinga
truputeli paskaiciau jusu temuke ir pagalvojau kokios jus saunuoles, kad bendraujat, nebijot pasidalint isgyvenimais, patirtim, siunciu jums
cia netycia radau irasa vienos rusu laidos, kas supranta rusiskai labai rekomenduoju paziuret, na kas nesupranta manau pakaks ir vaizdu
tikiuosi pades cia esanciom merginom kurios serga anoreksija
http://www.youtube.c...layer_embedded#!
sveikos,
labai užtilo kalbos čia, norėtųsi tikėt kad dėl pagerėjimų jūsų visų gyvenimuose
atėjau paprašyt patarimo tų, kurios buvo patyrusios atkryčius po stipraus pagerėjimo. aš jau tikiu, kad beveik pasveikau ir liko tik likučiai maisto baimės, bet pastaruoju metu, nors ir jaučiuosi gerai, matau, kad lygtais vėl pradedu grįžt į tą ratą- vėl pradėjau skaičiuoti kalorijas, džiaugiuos kai praleidžiu valgymus, man vėl patinka sekti savo svorį ir džiaugiuos nukritus pusei kilogramo.kol kas jaučiuosi tikrai gerai ir galiu džiaugtis gyvenimu, bet bijau, kad taip po truputį nepastebimai grįšiu prie senų įpročių- gal kuri gali pasidalinti patirtim, kaip atrodo tas "grįžimas" prie anoreksijos?
labai užtilo kalbos čia, norėtųsi tikėt kad dėl pagerėjimų jūsų visų gyvenimuose
QUOTE(reverse @ 2011 10 22, 16:10)
sveikos,
sveika, smagu girdėti, kad jau daug pažengei!
aš irgi jaučiuosi tokia atitolusi jau nuo šitų problemų. išvis vos ne sakyčiau, kad esu žiauriai savim patenkinta. labai daug darbo įdėjau ir labai didelį postūmį esu padarius=) maisto baimių gal net išvis jokių nebėra. bet yra dar daug kitokių psichologinių dalykų likę.. aš taip nusiteikus, kad dar kokie metai ir būsiu visko atsikračius. labai man smagu gyventi be tų senų šlykčių maisto minčių.
iš kitos pusės šiek tiek suprantu tave. man dar gal prieš dvi savaitės buvo keliolikos dienų atkrytis, bet jis nelabai ką psichologiškai paveikė. tiesiog maistas nebelabai susijęs su mano problemomis, tai kažkaip per daug ir nebeužsikabinau.. na hm aš tiesiog atkryčio metu vis prisėsdavau, sustodavau ir pagalvodavau, ko tiksliai noriu, kokios savijautos siekiu ir po pradėdavau pati savim žavėtis, kaip jau tiek daug tos ligos įveikiau, tai galiausiai ir praėjo. šiaip pvz man labai padėjo nesisvėrimas, kalorijų neskaičiavimas. per atkrytį tai labai norėjosi daryti, bet, manau, svarbu atsilaikyti ir vis tiek nesisverti..
tikriausiai sunku tau dabar, esi nepatenkinta, bet pažiūrėk, kiek jau padarei. praeis tas nerimas ir vėl imsies normalaus gyvenimo.
prieš lygiai metus, būdama baisioj baloj, pradėjau gydymą ir tikrai netikėjau, kad galima išsikapstyti. sunku patikėti, kur esu dabar. ach kaip gera turėti laisvę
QUOTE(arbataa @ 2011 10 22, 16:14)
sveika, smagu girdėti, kad jau daug pažengei!
aš irgi jaučiuosi tokia atitolusi jau nuo šitų problemų. išvis vos ne sakyčiau, kad esu žiauriai savim patenkinta. labai daug darbo įdėjau ir labai didelį postūmį esu padarius=) maisto baimių gal net išvis jokių nebėra. bet yra dar daug kitokių psichologinių dalykų likę.. aš taip nusiteikus, kad dar kokie metai ir būsiu visko atsikračius. labai man smagu gyventi be tų senų šlykčių maisto minčių.
iš kitos pusės šiek tiek suprantu tave. man dar gal prieš dvi savaitės buvo keliolikos dienų atkrytis, bet jis nelabai ką psichologiškai paveikė. tiesiog maistas nebelabai susijęs su mano problemomis, tai kažkaip per daug ir nebeužsikabinau.. na hm aš tiesiog atkryčio metu vis prisėsdavau, sustodavau ir pagalvodavau, ko tiksliai noriu, kokios savijautos siekiu ir po pradėdavau pati savim žavėtis, kaip jau tiek daug tos ligos įveikiau, tai galiausiai ir praėjo. šiaip pvz man labai padėjo nesisvėrimas, kalorijų neskaičiavimas. per atkrytį tai labai norėjosi daryti, bet, manau, svarbu atsilaikyti ir vis tiek nesisverti..
tikriausiai sunku tau dabar, esi nepatenkinta, bet pažiūrėk, kiek jau padarei. praeis tas nerimas ir vėl imsies normalaus gyvenimo.
prieš lygiai metus, būdama baisioj baloj, pradėjau gydymą ir tikrai netikėjau, kad galima išsikapstyti. sunku patikėti, kur esu dabar. ach kaip gera turėti laisvę
aš irgi jaučiuosi tokia atitolusi jau nuo šitų problemų. išvis vos ne sakyčiau, kad esu žiauriai savim patenkinta. labai daug darbo įdėjau ir labai didelį postūmį esu padarius=) maisto baimių gal net išvis jokių nebėra. bet yra dar daug kitokių psichologinių dalykų likę.. aš taip nusiteikus, kad dar kokie metai ir būsiu visko atsikračius. labai man smagu gyventi be tų senų šlykčių maisto minčių.
iš kitos pusės šiek tiek suprantu tave. man dar gal prieš dvi savaitės buvo keliolikos dienų atkrytis, bet jis nelabai ką psichologiškai paveikė. tiesiog maistas nebelabai susijęs su mano problemomis, tai kažkaip per daug ir nebeužsikabinau.. na hm aš tiesiog atkryčio metu vis prisėsdavau, sustodavau ir pagalvodavau, ko tiksliai noriu, kokios savijautos siekiu ir po pradėdavau pati savim žavėtis, kaip jau tiek daug tos ligos įveikiau, tai galiausiai ir praėjo. šiaip pvz man labai padėjo nesisvėrimas, kalorijų neskaičiavimas. per atkrytį tai labai norėjosi daryti, bet, manau, svarbu atsilaikyti ir vis tiek nesisverti..
tikriausiai sunku tau dabar, esi nepatenkinta, bet pažiūrėk, kiek jau padarei. praeis tas nerimas ir vėl imsies normalaus gyvenimo.
prieš lygiai metus, būdama baisioj baloj, pradėjau gydymą ir tikrai netikėjau, kad galima išsikapstyti. sunku patikėti, kur esu dabar. ach kaip gera turėti laisvę
Arbataa, kaip smagu girdeti. Dziaugiuosi uz tave. Imk baliona
QUOTE(arbataa @ 2011 10 22, 17:14)
prieš lygiai metus, būdama baisioj baloj, pradėjau gydymą ir tikrai netikėjau, kad galima išsikapstyti. sunku patikėti, kur esu dabar. ach kaip gera turėti laisvę
galėtų būti mano žodžiai, aš irgi kaip tik prieš metus pradėjau gydytis
Sveikos, labai seniai cia nerasiau
Mano naujienos - visa vasara praguleta VSC ir iki isvykimo UK kas savaitiniai vykimai i VSC
Na nelabai linksma.... Priaugino 12kg... Bet nepatikesit - jauciuosi puikiai!!!! TIkrai supratau, kad be savo noro, nepasveiksi... Dziaugiuosi gyvenimu
Pradejau daugiau bendraut, eit kazkur, kazka daryt
Nuostabu
Jau menuo uk, jauciuosi gerai, aisku as negaliu sakyt, kad baimiu nera - valgau viska, nebijau, bet vaidenas kartais, vaidenas... Stora, tokia anokia... Uzeina nuotaiku bangavymai ir zalotis norisi, regis ant lyno vaikstau - labai silnai laikausi tomis akimirkomis... bet nu atlaikau
Labai dziaugiuosi siuo pakilimu
Visgi antra vasara VSC naudos dave
Labai svarbu yra palaikymas - turiu artima drauge kuri irgi gydosi, abi dabar pakilime ir viena kita be galo palaikom. Ramsciai... Kas baisoka - jei viena is musu atkris, beveik 100proc galima garantuoti ir kitos atkriti... Na bet tikekimes kita vasara mes abi nebe VSC praleisim
(dvi vasaros drauge ten pat jau praleistos
)
Mano naujienos - visa vasara praguleta VSC ir iki isvykimo UK kas savaitiniai vykimai i VSC
Jau menuo uk, jauciuosi gerai, aisku as negaliu sakyt, kad baimiu nera - valgau viska, nebijau, bet vaidenas kartais, vaidenas... Stora, tokia anokia... Uzeina nuotaiku bangavymai ir zalotis norisi, regis ant lyno vaikstau - labai silnai laikausi tomis akimirkomis... bet nu atlaikau
jaučiu, kad visai jau nieko gero. pusvalandį kovoju su noru suvalgyt šokolado, mėtaus tarp "jei noriu, tai imu ir valgau" ir "jei nevalgysiu, galiu sulieknėt". seniai taip bebuvo, jau tikrai ilgą laiką galėjau be savigraužos valgyt bet ką...
Labas vakaras. Nors tik pora kartų teko rašyti šioje temoje(ir tai labai seniai,dar neprasidėjus vasarai), bet labai tikėjausi, kad nebeteks čia daugiau rašyti, o jei teks, tai rašysiu norėdama palaikyti kitas....deja
4 "švarūs"mėnesiai - 4mėnesiai be anoreksijos...Deja, klimpstu į tą patį liūną tik dar intensyviau nei iki tol
4 "švarūs"mėnesiai - 4mėnesiai be anoreksijos...Deja, klimpstu į tą patį liūną tik dar intensyviau nei iki tol
Desperate, nesupyk jei klausimai kartosis:gydeisi VSC?
Kas labai padeda - bendravimas su zmogumi kuris pats lipa is ligos, nesinori buti blogesniam negu jam. As sitaip save laikau su drauge is VSC. abi dvi vasaras ten pragulejom, si vasara suveike pozityviai, db palaikom viena kita - lengviau atsispirt visokiom nesamonem...
Kas labai padeda - bendravimas su zmogumi kuris pats lipa is ligos, nesinori buti blogesniam negu jam. As sitaip save laikau su drauge is VSC. abi dvi vasaras ten pragulejom, si vasara suveike pozityviai, db palaikom viena kita - lengviau atsispirt visokiom nesamonem...
QUOTE(noriuzako @ 2011 11 05, 12:42)
Desperate, nesupyk jei klausimai kartosis:gydeisi VSC?
Kas labai padeda - bendravimas su zmogumi kuris pats lipa is ligos, nesinori buti blogesniam negu jam. As sitaip save laikau su drauge is VSC. abi dvi vasaras ten pragulejom, si vasara suveike pozityviai, db palaikom viena kita - lengviau atsispirt visokiom nesamonem...
Kas labai padeda - bendravimas su zmogumi kuris pats lipa is ligos, nesinori buti blogesniam negu jam. As sitaip save laikau su drauge is VSC. abi dvi vasaras ten pragulejom, si vasara suveike pozityviai, db palaikom viena kita - lengviau atsispirt visokiom nesamonem...
Nesigydžiau ir artimiausiu laiku to nepavyks padaryti. Čia antras kartas, kai pradėjau persivalgymo-vėmimo maratoną ir abu kartai prasidėjo taip pat.Pradėjau sportuoti, formos "pagerėjo", žinoma, padidėjo apetitas, o tada atsirado baimė sugadint pasiektus rezultatus...
Įrodymas,kad esu visiška nevykėlė jau ir tai, kad rašydama apie savo ligą vietoj "bulimija" sugebėjau parašyt "anoreksija"....man nervinė bulimija...
P.S. Labai norėčiau pabendrauti (skypu, el.paštu ir t.t.) su šia liga sirgusiom (kaip aš sakau: "ant įskaitos" esančiom), gal kartu būtų lengviau išsikapstyti





