QUOTE(Noa @ 2012 10 09, 15:09)
Bet jūs veisimui laukėt

Yra nedidukas skirtumas
Iš kūr jūs žinot, kokiems tikslams aš ieškojau šunio? Aš ieškojau DRAUGO. Plačiąja prasme. Norėjau kartu sportuoti, kartu lakstyti. Man tiesiog stogą rovė nuo to, kad aš išėjus pasivaikščiot neturiu šuns. Vedžiodavau pažįstamų šunis ir panašiai. Taigi aš rinkausi draugą. Su kuriuo galėčiau įsilieti į šunininkų pasaulį pabandant apsilankyti parodose, nes buvo gaila, kad turiu "veislinę" katę be dokumentų, kurios negalėjau vesti į parodas. Kai užaugau ir supratau kad visad to būčiau norėjus, tai šunį pasirinkau atitinkamą. Rinkausi iš labai daug vadų. Turbūt iš tiek daug, kaip niekas kitas. Jau atrodo rezervavau šuniuką, kai tuo metu sužinojau iš kitų šaltinių, kad patinas perkando parodoje teisėjai veidą

iš kart atsisakiau. Na ir daug panašių situacijų, bet viešai to neaptarinėsiu. Kol galų gale, pasitaikė galimybė pasiimti nerealų šuniuką. Aš gyvenau tuo šuniu, dar negimus jiems, spėliojau kiek gims, žiūrėjau kaip atrodo kalytė, domėjausi kiekvieną dieną. Labai laukiau. Jiems gimus sėdėjau kaip mažas vaikas, žiūrėjau į nuotrauką ir blioviau. Negalėjau sulaukt kol atsiras pas mane. Štai kam aš laukiau šunio. Visų pirmą man jis turėjo būti sveikas ir gero temperamento. Juk man vaikus kažkada reiks auginti su tuo šuniu. O parodos ir veisimas - antraeilis dalykas man buvo, juk šuniukai keičiasi, galbūt mano šunytė net nebūtų tikusi veisimui laikui bėgant, tačiau turiu tam tinkamą šunį ir manau nemažai apie tai suprantu ir savo žiniomis galiu dalintis su žmonėmis.
Papildyta:
Astuk, yra Lietuvoj rudnosiukas, bet neparodinis