


Maisto beveik (nebent kokį avokadą pusiau apvalgytą) nemėtom, viską suvalgom.
Tiesą pasakius, taupau kitų dalykų sąskaita: drabužius perku iš vienetinių



Nebuvau išvažiavusi atostogauti trejus metus (nors pajamos leistų). Nebent į kaimą.
Baldus namie, kol rekonstruojamės būstą, iš lentų ir medžio atraižų sukalė vyras. Lova sena, jau šiek tiek spaudžia šonus. Pasitiesėm seną antkoldę, minkščiau

Ketverius metus (iš jų trejus 8 kv. m. kambarėlyje) gyvenome be šildymo. Žiemą - tik su elektriniu šildytuvu, kuris prisukdavo neįsivaizduojamą kiekį elektros. Rytais keltis praustis, kai kambaryje (kuris mums atstojo ir vonią) 11 laipsnių temperatūra, nelabai smagu.
Valgydavom viską, kas pigiausia.
Dirbdavau dienomis, vakarais, savaitgaliais. Kad tik daugiau susitaupyčiau.
Visko dar neaprašiau. Todėl dabar, kai pajamos leidžia valgyti kokybišką, ekologišką[U] maistą (nekalbu apie visokius padažiukus, niekučius, pusgaminius (nors retkarčiais, max. porą kartų per mėnesį) tenka), kuris nemažai kainuoja, geriau atsisakysiu pramogų, kelionių, naujų drabužių, negu man vieno iš svarbiausių gyvenimo malonumų. Žinoma, koreguoti išlaidas maistui dar galima, norint išlaikyti tą pačią maitinimosi kokybę, bet tikiu, kad tik kokiu šimtu litų, ne daugiau.