kaip susitaupyti, jei gyvenimas neverčia

Matai kokia

tai nesiūlei gi
jau per vėlu?

visiems siuliau
aciu Dievui per velu, jau snd darba turejau priduot (ko nepadariau )

Sveikos,

As nebutinai galvoju apie privacia, tiesiog sita mano darbo kieme . Kad patogu man butu, ziuriu. Nes neturesiu galimybiu 3 vaikus turedama vezioti juos i skirtingus miesto galus. Dirbti teks ir po keliu metu dar

Į mokykla, kurią dabar lanko dukra, skersai per visą kauną pervaziuoti reikia nuo mūsų namų. Bet buvusio mano darbo kieme. Birželį dukrą užrašiau, nes "prie darbo", o spalį darbą pakeičiau

Apie Vilniaus mokyklas nežinau nieko. Bet šiaip tai su pradinėm mes abiem vaikam nepataikėm. Bėda ta, kad pagal mano ir vyro "filosofoją" mokslas yra vaiko ir mokyklos reikalas, mes ten kišamės labai mažai, kai jau mokykla pradeda reikalauti įsikišimo.
Sūnaus mokykla buvo prasta, bet pirmoji mokytoja , tai vadovavausi principu, kad pradinėse mokytoja svarbiau, nei pati mokykla. Principas iš esmės teisingas ir mokytoja buvo tikrai gera. Tik kai po 2 klasės mūsų mokytoja išėjo į metodininkes, tada jai gavom tokią, kokia buvo likusi Va apie tai buvom nepagalvoję Iš esmės vaiką išgelbėjo tie du metai ir labai atsakinga grupės mokytoja.
Dukrą vedam į kaip ir geresnę mokyklą. Ten dirba pagal atskirą metodiką, plius mokesčiai papildomi nemaži atsijoja kažkiek tuos, kurie ten vaikus veda. Nieko bloga pasakyti negaliu apie pačią mokyklą. Tik problema, kad mūsų filosofija "mokslas yra vaiko ir mokyklos reikalas" prieštarauja tos mokyklos ir metodikos filosofijai - "mokslas yra tėvų ir vaikų reikalas". Susivokėm, aišku, kai jau buvo šaukštai po pietų. Kol kas pažiūrų nekeičiam, dukra "stumiasi" kažkaip. Ale ko gero paskutiniais metais teks kažką galvoti, nes dalykuose, kur reikia įgydžių, jau susidarę spragos.
Žodžiu, renkantis mokyklą, reikia atidžiai pažiūrėti, koks ten požiūris, ką mokyklą siūlo ir ar pagal jūsų principus tai tinka. Mūsų atveju geriausias variantas buvo visgi "tarybinio" kirpimo mokytoja, kuri jaučia atsakomybę "išmokinti" vaiką. O jei dar primoki per kokią nors formą (prailginta grupė po pamokų, pagalba sunkesniuose dalykuose), tai rezultatas džiugina.
Tose "prestižinėse" susidariau įspūdį, kad "mokesčiai" eina ne už vaiko lavinimą, bet už "keep the child happy". Augina laisvą žmogų, kuris laisva valia renkasi, mokintis jam ar ne O kad kompensuotų intensyvuvo nebuvimą mokykloje pamokų metu, tėvai po to papildomai samdo korepetitorius, ar patys namuos užsiima. Jei to nedarai, vaikas auga laisvas ir laimingas, bet "beraštis".

Sūnus trečioje klasėje Poterį buvo perskaitęs, dukra vos kremta trumpas pasakaites Atsakymo toli ieškoti nereikia. Sūnaus pirmoji mokytoja per primą susirinkimą pasakė - "pas mane visi iki naujų metų skaitys gerai, nes kitaip visi mokslai nukenčia, tai nenustebkit, jei vaikai bus paliekami po pamokų kai kurie, arba gaus lapus į namus skaitymui parinktus pagaltai, kas jiems "stringa"". Dukros pirmoji mokytoja į mano pastebėjimą antroje klasėje dėl nemokėjimo skaityti pasakė - "anskčiau ar vėliau visi išmoksta skaityti, tie, su kuriais namuose dirbama daugiau, išmoksta greičiau" Na, aš "dirbu" namuos su dukra, pirmadieniais kambarus tvarkom, savaitgaliais pyragus kepam, ale kaip nemoka skaityti, taip nemoka

Čia sarkazmas, bet jei jau reikia su vaiku užsiimti papildomai, tai iš mokytojo tikėčiausi bent pagalbos - kas sringa, ką ir kaip geriausiai būtų daryti namuos. Tiesa, dukros klasės susirinkimuose aš jaučiuosi "ufonaute" - visi tik klausinėja, ką ten reikėjo padaryti, ar tas praeita XX dalis labai svarbi, kiek pakenks, jei praleido dėl ligos, ar nieko tokio, jei skambins "pasikonsultuoti" dėl kai kurių namų darbų, nes tėvai nesuprata. Toks jausmas, kad vienintelis mano vaikas ten našlaitis, kuriam kuprinę palikus mašinoje tėvai net nepaklausia, ar darys namų darbus Nors pagalvojau, kad yra kokių trijų vaikų tėvai, kurie į susirinkimus nevaikšto. Tikriausiai todėl, kad panašiai jaučiasi

Prirašiau daug, bet gal padės apsispręsti, koks yra jūsų požiūris į vaikų mokslus ir teisingai pasirinkti mokyklą bei mokytoją. Nes vaikas labiausiai kenčia ne nuo prastų suolų ar nedažytų sienų, o nuo diskomforto ir streso, kai jam tenka būti "balta varna" tos mokyklos mokymo sistemoje dėl kitokio tėvų požiūrio.

Skaitau ir galvoju, ar aš ne šioje planetoje gyvenu Niekada neskaičiavau pinigų, kuriuos duodu savo vaikams, nes labai retai ir duodu. Išskyrus maistui mokykloje, tel. kortelių papildymui, kad galėtume susiskambinti. Merginai mano tuoj 15, bet niekada nebuvo jokių pretenzijų dėl to mums su vyru, nes žino, jog pinigai iš dangaus nekrenta kažkokiems arbatpinigiams ir ulionėms. Daug keliaujam, užsiimam rankdarbiais (papuošalus gaminasi pati), kita kūrybine veikla ir pramogaujam dažnai "skautiškai", vystome išradingumą, tsakant, o ne pinigus vaikams dalinam, kad švaistytų į kairę ir dešnę. Mūsų principas toks: kai pats užsidirbsi- galėsi dėti kur nori Ir koks dar taupymas iš tėvų pinigų Susėdam, pasitariam ką reikia nupirkti (pvz. norime išvažiuoti į kelių dienų žygį dviračiais, o dviračio vienam nariui trūksta ), pataupom su vyru ir nuperkam. Iki 5 kl. jokių telefonų iš viso vaikams nepirkom, nes saugau vaikų sveikatą, o ne įvaizdį prieš draugelius. (vaikai tai supranta. Daug apie tai kalbam)Dukra jau trejus metus tuo pačiu naudojasi, tai šią vasarą nutarė eit pas ūkininkus padirbėti, kad naują nusipirktų. Jei turi vaikai užgaidų, lai ieško būdų juos realizuoti. Mes propaguojam "meškerės" principą, o ne "žuvies" Dėl mokslų Mokyklinių žinių niekada nesureikšminom ir laikom juos laiko švaistymu. Todėl nesirinkom mokyklų nei įpatingų nei prabangių. Einame į tą, kuri arčiausiai namų, ir visiškai nesiskundžiam. Tai yra vaikai nesiskundžia. Jei jiems gerai- gerai ir man. Daugelis žymių žmonių, eruditų, menininkų ir kt. atėjo iš didžiausio skurdo, vedami noro ir užsispyrimo. Šias savybes ir stengiamės vaikams įdiegti, kad gyvenime pasirinktų teisingai. Apie jokius repetitorius nė negalvojame. Jei galva matematikai netikus, kam vargti ir samdyti papildomai, ploti pinigus ir varginti vaiką Pasirinks menininko arba sportininko kelią (pvz.)ir jos užteks tiek, kad uždarbį susiskaičiuotų. Ras sau vietą ir be matematikos. Žiauru, ar ne? Kolkas vaikai nei akis drąsko, nei kažko įpatingo reikalauja, džiaugiasi tuo, ką turi, o apie fifas ir "kietuolius" su Aipodais turi savo griežtą nuomonę

cia viduramziais gal taip buvo, parodykit is dabartiniu zymiu zmoniu, kas is didaus skurdo atejo

Kam tos mokyklos, išmokys gyvenimas

Dėl šitų dviejų dalykų turiu priešingą nuomonę.
Manau, kad vaikas turi gauti lėšų, su kuriomis gali laisvai elgtis. Kiek jų duoti, nuo kada, kokiu būdu (kaip užmokestį, kaip kišenpinigius) - galima vertinti pagal šeimos nuostatas, galimybes. Mano supratimu, žmogaus savarankiškumą apibūdina sugebėjimas pagal poreikius ir norus paskirstyti turimą laiką ir lėšas. Vaikas nuo mažens turi gauti galimybę ugdyti šiuos gebėjimus.

Mokykla yra ne tik žinių šaltinis, bet ir institucija, kuri lygiagrečiai su šeima, 12 metų formuoja vaiko pasaulėžiūrą. Todėl, jei nori sutaupyti krūvą nervų, laiko ir pinigų, reikia mokyklą rinktis atsakingai. Rinkstis tokią, kuri nežlugdytų jūsų vaiko, o skatintų jį vadovautis tomis pačiomis vertybėmis, kuriomis vadovaujatės patys ir norite, kad vaikas vadovautųsi.
Iš kitos pusės, jūsų pasirinkimas "arčiausiai namų" pilnai atspindi jūsų vertybes dėl mokyklos nereikšmingumo. Matyt, dėl šio teisingo pasirinkimo ir nesikirtimo su šeimos vertybėmis, jūsų vaikai yra pilnai patenkinti

na gal nereikėtų visiškai nureikšminti tų mokyklinių žinių

tik nesupraskit neteisingai, as jokiu budu nenoriu pasakyt, kad kazka mano nuomone ne taip darot. Tik noreciau pazymet, kad tai, kad dabar "akiu nedrasko" nieko nereiskia. As daug ka supratau gerokai veliau nei 15, virs 30 budama, tiksliau.

Vat galima labai plėstis bet gerbiu visas nuomones, nes visi esame skirtingi :ax:Mano nuomone, savarankiškas žmogus tas, kuris geba išnaudoti situacijas, nebijo iššūkių ir siekia to, ko nori. Ar reikia vaiką mokyti skaičiuoti pinigėlius, kai dar nežino iš kur jie atsiranda ir kiek reikia padėti pastangų, kad jie ateitų Todėl ir mokome savuosius daryti tai, kas miela širdžiai, priimtina, kad gyvenime pasirinktų tinkamas profesijas ir darbas ateityje netaptų kančia ir prievole kaip kad daugeliui. (man šis dalykas mokykloje sekasi, vadinasi ten ir stosiu).Dėl mokyklos ir pasaulėžiūros formavimo, tai visiškai nesutinku, nes vaikai gyvenimo vertybių mokosi ŠEIMOJE Žinios lieka žiniomis... Dažnai stropuoliams sunku prisitaikyti gyvenime, nes juose užkoduotas vadovėlinis gyvenimas, o žiū perestukinai didžiausi- daug pasiekia, nes yra landūs, smalsūs, judrūs ir užsigrūdinę(tai ne taisyklė, žinoma). O prisitaikyti taip pat reikia mokintis. Ypač prie 29 klasiokų, irzlių ir pervargusių mokytojų ir vadovėlinių tiesų. Bet realybė yra visas platus pasaulis, kurį vaikai turi pažinti keliaudami, lankydami renginius, parodas, eidami grybauti, sportuodami, dainuodami ir t.t. Taip jie išmoksta daug daugiau, nei zubrinant vadovėlį. Vat taip aš manau Ar aš teisi, reiks keletą metelių palaukti ir pažiūrėti