Aš būsiu iš tų, kurių ši knyga 'neužkabino', bent jau ne taip, kaip galvojau, prisiklausiusi itin teigiamų įspūdžių.
Tiesa, ją po truputį skaitinėju.
Pastebėjau, kad labai nuo nuotaikos priklauso.
"Normalios būsenos" (jei taip galima pasakyti

) perskaičiau apie 60psl ir net nepatiko. O šią savaitę gavau blogų naujienų - seneliui insultas, kol kas viskas 'pakibę', nors po truputį taisosi, bet jau nebebus taip, kaip buvę - tai tokios būsenos man pats tas "Pienių vyną" skaityti, tuos vaikų ir senyvų žmonių gyvenimus visai per kitokią prizmę mačiau, nei iki tol. Žodžiu, tokiu neaiškiu metu man "Pienių vynas" tinka kaip 'pabėgimo' literatūra, savotiška terapija gal net
Aš tai negaliu sakyti, kad kentėjau ją skaitydama, man ji labai maloniai susiskaitė, bet nebuvo tokio WOW, eilinė graži kygelė pasirodė.