QUOTE(xenzy @ 2005 04 28, 11:25)
jau senai esu užsikrėtusi ta mintimi, kad reikia keisti savo pesimistišką požiūrį į gyvenimą, kad nerimas ir nervingumas tik sukelia nemažai negalavimu. Bet aišku, pirmiausia pradėjau ne nuo savęs, o nuo aplinkinių, atsiribojau nuo žmonių, kurie visuomet mane kažkokiu būdu, gal pasąmoningai vertė jaustis negerai...tai buvo pirmas žingsnis
antras buvo tas, kad stengiuosi neužsiplieksti dėl smulkmenų, pvz. nu stovi purvini indai, nu ir tegul, ko čia bartis ar nervuotis, nu plauna grindis ne taip, nu ir dzin
o vat nugalėti savo vidinę būseną, jautrumą...labai sunku
jaudinuosi dėl visokių smukmenų, kas ką pasakė, padarė, o paskui guliu su migrena po 6-8 paras, kai organizmas išsenka, kimba kitos ligos. Bet labai sunku kovoti su savo pačios jausmais...
Saunuolė
Kad kovoji, tai labai gerai. tik neatsiribok nuo kitų. Jie išprovokuodami mus pykti parodo kur dar turime bėdų. Sveikas ir vidumi ramus žmogus nesileidžia provokuojamas, o be to dar pasiima pikto provokatoriaus energiją. Dvigubai laimi. Ir dar toks fainas pasakymas yra, kad reikia keisti sielą, o ne dangų. Ta prasme save, savo požiūrį keisti, o tada ir patys šalia esantys žmonės pasikeis, arba liausis mus terorizavę ir nervinę arba visai dings iš mūsų gyvenimo. Sakoma, kad taip atliekamas mūsų karminis auklėjimas, o kiekvienas žmogus gyvenime ir pasirenka būtent tokį partnerį, kuris jį gali daugiausia ko išmokyti. tik ne visada tas mokslas malonus. dažniausiai tai būna davimas per galvą, kaip bebūtų liūdna
O bliudu plauti kada tu nenori jų plauti NEPRIVALAI
Maladiec.
