Sypsenaa, aš tą jau senai bandau įrodyti daugeliui, nes man tos nesąmonės ir prasidėjo su kontraceptinių tablečių vartojimu.... Kad jas kur velnias.....
As irgi galiu pasiskusti.. Pries menesi isgeriau "stebuklinga" kapsulyte nuo pienliges, meciau naudoti kasdienius iklotus ir dar jogurto kapsules geriu jau visas menuo. Ir ka jus manot? Siandien jau vel islindo ta "cholera" 
Nervai nebelaiko... Aisku, viskas del tu KT. Taip noriu jas nustot gerti! Bet taip nenoriu grizti prie prezervatyvu! (pleistras ir ziedas kiek brangoka...)
Nervai nebelaiko... Aisku, viskas del tu KT. Taip noriu jas nustot gerti! Bet taip nenoriu grizti prie prezervatyvu! (pleistras ir ziedas kiek brangoka...)
QUOTE(Monada @ 2005 04 22, 16:07)
Sypsenaa, aš tą jau senai bandau įrodyti daugeliui, nes man tos nesąmonės ir prasidėjo su kontraceptinių tablečių vartojimu.... Kad jas kur velnias.....
O baigus gerti ar viskas susitvarke, ar ir toliau kankiniesi???
Kovojam sypsenaaa, vis dar kovojam, o negeriu KT jau kone puse metų... Gydytojai sako, kad tai gali užtrukti ir ilgiau nei metus kol viskas atsistays 
O aš šito nemalonaus reikalo, žinokit, atsikračiau labai paprastai ir kartu labai sunkiai. Skaičiau tokią vieną knygą apie pozityvų mąstymą, ir tos knygos gale buvo surašyti pagrindiniai žmones kankinantys negalavimai ir minčių stereotipai, kurie tuos negalavimus sukelia. taip pat pateikti pozityvūs teiginiai, kurie padėtų atsikratyti tų netikusių, ir ligas sukeliančių minčių modeliai. pradžioj tai labai skeptiškai žiūrėjau ir nesigilinau, o paskui pagalvojau, kad pabandysiu. blogiau jau nebus (nes vieną kartą per du mėnesius vis reikėdavo po klionD pakeli sunaudoti). tai va, ten rašoma, kad pienligė moteriai atsiranda nuo stresų. vissiškai teisingai, čia apie tai ir gi daug parašėt. Bet tie stresai būna sukelti dėl užgautos moters savimeilės. nu kai moteryje įžeidžiama moteris. Nu *****, ir pagavau save iš karto. kai pradėjau galvoti kada tai man prasidėdavo, tai visada kažkur savaitė ar dvi po kokio stipraus užsiparinimo ant diedo, kad negrįžo tada, kada sakė, kad kažką ne taip man pasakė ir t.t. Pradėjau nuo to, kad prisiminiau paskutinį įsižeidimą ir apskaičiavau po kieklaiko turėtų prasidėti pienligė. Akurat, sulaukiau tuo laiku. tada daviau sau žodį, kad pabaigsiu su ja be jokiu vaistų. mintyse atleidau ir sau ir tam žmogui, dėl kurio poelgių įsižeidžiau. ir taip karštai atleidau, ir taip sau prižadėjau daugiau nesiparinti vardan savo sveikatos - KAD MAN PAVYKO 
Pirmą kartą taip akivaizdžiai. Paskui tiesiog pradėjau dirbt pati su savo mintimis, atsirinkinėt kurios man padeda, o kurios man kenkia. jau puse metų neprisimenu apie jokią pienligę. Neprisimenu kada buvau stipriai įsižeidus. gal prieš pusmetį 
Pirmą kartą taip akivaizdžiai. Paskui tiesiog pradėjau dirbt pati su savo mintimis, atsirinkinėt kurios man padeda, o kurios man kenkia. jau puse metų neprisimenu apie jokią pienligę. Neprisimenu kada buvau stipriai įsižeidus. gal prieš pusmetį
Kažkas neįmanomo. Tai reikia labai stiprios valios, didelės savikontrolės.
Nes aš oi kaip greitai įsižeidžiu.
Nes aš oi kaip greitai įsižeidžiu.
Dar ir kaip įmanoma 
rimtai. aš labai įžeidi buvau, tiesiog gal per daug viską imdavau į galvą. o dabar gaudau savo mintis ir jei ji ne kaip prasideda, tai jau bent pabaigą minčiai sugalvoju gerą. Arba tiesiog nebereaguoju į mane išprovokuojančias pykti situacijas. o atsiriboti nuo pasaulio tikrai nereikia. kai pradedi pati jausti, kad gali valdyti ir emocijas ir mintis ir kartu su tuo kreipti savo gyvenimą norima linkme, tai visa tai tampa kaip azartinis žaidimas. Susiduri su nauja situacija ir bandai pritaikyti tai ką jau kažkada pavyko pritaikyti, arba - dar smagiau - ieškai naujų būdų padaryti sau gerą . Pradžia, neslėpsiu, buvo labai sunki. betkai pajauti rezultatus..... Be to toj knygoj rašo, kad įvairiom moteriškų organų vėžio formom serga besijaučiančios įskaudintom, nesuprastom ir pažemintom moterys. O svarbiausias žodis čia - "jaučiasi". Nesijaus ir laimės. Jauskis taip, kaip tau malonu jaustis. Yra tokia teorija, kad ligai reikia padėkoti, kad ji pasirodė, nes ji parodė, kas su mumis negerai, ir ką reikia taisyti.
rimtai. aš labai įžeidi buvau, tiesiog gal per daug viską imdavau į galvą. o dabar gaudau savo mintis ir jei ji ne kaip prasideda, tai jau bent pabaigą minčiai sugalvoju gerą. Arba tiesiog nebereaguoju į mane išprovokuojančias pykti situacijas. o atsiriboti nuo pasaulio tikrai nereikia. kai pradedi pati jausti, kad gali valdyti ir emocijas ir mintis ir kartu su tuo kreipti savo gyvenimą norima linkme, tai visa tai tampa kaip azartinis žaidimas. Susiduri su nauja situacija ir bandai pritaikyti tai ką jau kažkada pavyko pritaikyti, arba - dar smagiau - ieškai naujų būdų padaryti sau gerą . Pradžia, neslėpsiu, buvo labai sunki. betkai pajauti rezultatus..... Be to toj knygoj rašo, kad įvairiom moteriškų organų vėžio formom serga besijaučiančios įskaudintom, nesuprastom ir pažemintom moterys. O svarbiausias žodis čia - "jaučiasi". Nesijaus ir laimės. Jauskis taip, kaip tau malonu jaustis. Yra tokia teorija, kad ligai reikia padėkoti, kad ji pasirodė, nes ji parodė, kas su mumis negerai, ir ką reikia taisyti.
QUOTE(xenzy @ 2005 04 28, 08:32)
Nu tu mane ir suintrigavai, vakar visą vakarą bandžiau sekti savo emocijas...nėra lengva ir tikrai kiek jų pesimistiškų 
Liuks
tu jau pradedi, žinok. taip va ir prasideda darbas su savim. iš pradžių kibk į tas, kurios lengviau supakuojamos 
bet žinok, kad tos, kurias sunkiausia ar net atrodo, kad neįmanoma pakeisti - yra būtent tos, kurias būūūūtina keisti. Pradėjau aš tai gan žiauriai. Supratus, kad dažniausiai užsiparinu dėl diedo (nes moterį moteryje dažniausiai įžeidžia pats artimiausias vyras. gaila, bet tai jau knyginė tiesa ), po truputį save tikinau, kad mano diedas tik kažkoks svetimas žmogus, kuris gyvena su manim. Jis atsikelia, valgo, eina i darba, išeina su draugais... STOP. Va, kad išeina su draugais jau sukelia neigiamą emociją. Tada nuosekliai galvoju - o koks man skirtumas kur su draugais eina svetimas vyras. Aš visiškai rami ir man nusispjaut. AŠ DĖL TO NESIJAUDINSIU. be to jis dėl mano jaudinimosi tikriausiai ir gi visai nesijaudina. tai va. Jau nebelenda mintys kaip aš jį iškoliosiu ir užmušiu grįžusį. Jis grįžta (nepriklausomai nuo to, ar aš nervinuosi ar ne). Aš išsišiepus. ir jis šypsosi. Nesupranta kas vyksta, nes prieš jį neišrikiuota artilerija, pasimeta, atsiprašo, kad užsilaikė. Aš laimėjau!!!!! Nesupykau!!!!!! Viduriai neverda, širdelė ramiai plaka. Skaičiuojant nuo šios dienos savaitę - tikrai neturėsiu senų bėdų. gal šiaip čia viskas ir žiaurokai nuskambėjo apie svetimą diedą, bet man tas tiko. Pagal save kažką pabandyk ir tu. nenusimink, jei iš karto nebus rezultato. Kažkur skaičiau tokį gerą palyginimą, kad kovojant su savo blogumėliais iš pradžių gali pasidaryti dar blogiau, nei buvo prieš tai, nes kai plauni priskretusią keptuvę, tai iš pradžių ir gi būna baisi makalynė, bet jei nenustosi šveisti, tai ji būtinai pradės blizgėti. Šveisk šveisk ir laimėsi Sėkmės. Žinok, pabandyti visada verta .
jau senai esu užsikrėtusi ta mintimi, kad reikia keisti savo pesimistišką požiūrį į gyvenimą, kad nerimas ir nervingumas tik sukelia nemažai negalavimu. Bet aišku, pirmiausia pradėjau ne nuo savęs, o nuo aplinkinių, atsiribojau nuo žmonių, kurie visuomet mane kažkokiu būdu, gal pasąmoningai vertė jaustis negerai...tai buvo pirmas žingsnis antras buvo tas, kad stengiuosi neužsiplieksti dėl smulkmenų, pvz. nu stovi purvini indai, nu ir tegul, ko čia bartis ar nervuotis, nu plauna grindis ne taip, nu ir dzin o vat nugalėti savo vidinę būseną, jautrumą...labai sunku jaudinuosi dėl visokių smukmenų, kas ką pasakė, padarė, o paskui guliu su migrena po 6-8 paras, kai organizmas išsenka, kimba kitos ligos. Bet labai sunku kovoti su savo pačios jausmais...
antras buvo tas, kad stengiuosi neužsiplieksti dėl smulkmenų, pvz. nu stovi purvini indai, nu ir tegul, ko čia bartis ar nervuotis, nu plauna grindis ne taip, nu ir dzin o vat nugalėti savo vidinę būseną, jautrumą...labai sunku jaudinuosi dėl visokių smukmenų, kas ką pasakė, padarė, o paskui guliu su migrena po 6-8 paras, kai organizmas išsenka, kimba kitos ligos. Bet labai sunku kovoti su savo pačios jausmais...
QUOTE(Nightingale @ 2005 04 28, 10:52)
Dauguma ligų atsiranda nuo nervų...bet aišku tai tik viena iš priežaščių, o jų ohoho kiek
Na, iš savo bėdų aš išskapščiau vakcinos dėka (tfu tfu tfu), jau gal 2-3 mėnesiai ramu
pas gydytoją vakar buvau, tepinėlis idealus, net nepamenu kada taip buvo
QUOTE(Linutec @ 2005 04 28, 10:15)
Liuks tu jau pradedi, žinok. taip va ir prasideda darbas su savim. iš pradžių kibk į tas, kurios lengviau supakuojamos bet žinok, kad tos, kurias sunkiausia ar net atrodo, kad neįmanoma pakeisti - yra būtent tos, kurias būūūūtina keisti. Pradėjau aš tai gan žiauriai. Supratus, kad dažniausiai užsiparinu dėl diedo (nes moterį moteryje dažniausiai įžeidžia pats artimiausias vyras. gaila, bet tai jau knyginė tiesa ), po truputį save tikinau, kad mano diedas tik kažkoks svetimas žmogus, kuris gyvena su manim. Jis atsikelia, valgo, eina i darba, išeina su draugais... STOP. Va, kad išeina su draugais jau sukelia neigiamą emociją. Tada nuosekliai galvoju - o koks man skirtumas kur su draugais eina svetimas vyras. Aš visiškai rami ir man nusispjaut. AŠ DĖL TO NESIJAUDINSIU. be to jis dėl mano jaudinimosi tikriausiai ir gi visai nesijaudina. tai va. Jau nebelenda mintys kaip aš jį iškoliosiu ir užmušiu grįžusį. Jis grįžta (nepriklausomai nuo to, ar aš nervinuosi ar ne). Aš išsišiepus. ir jis šypsosi. Nesupranta kas vyksta, nes prieš jį neišrikiuota artilerija, pasimeta, atsiprašo, kad užsilaikė. Aš laimėjau!!!!! Nesupykau!!!!!! Viduriai neverda, širdelė ramiai plaka. Skaičiuojant nuo šios dienos savaitę - tikrai neturėsiu senų bėdų. gal šiaip čia viskas ir žiaurokai nuskambėjo apie svetimą diedą, bet man tas tiko. Pagal save kažką pabandyk ir tu. nenusimink, jei iš karto nebus rezultato. Kažkur skaičiau tokį gerą palyginimą, kad kovojant su savo blogumėliais iš pradžių gali pasidaryti dar blogiau, nei buvo prieš tai, nes kai plauni priskretusią keptuvę, tai iš pradžių ir gi būna baisi makalynė, bet jei nenustosi šveisti, tai ji būtinai pradės blizgėti. Šveisk šveisk ir laimėsi Sėkmės. Žinok, pabandyti visada verta .
tu jau pradedi, žinok. taip va ir prasideda darbas su savim. iš pradžių kibk į tas, kurios lengviau supakuojamos bet žinok, kad tos, kurias sunkiausia ar net atrodo, kad neįmanoma pakeisti - yra būtent tos, kurias būūūūtina keisti. Pradėjau aš tai gan žiauriai. Supratus, kad dažniausiai užsiparinu dėl diedo (nes moterį moteryje dažniausiai įžeidžia pats artimiausias vyras. gaila, bet tai jau knyginė tiesa ), po truputį save tikinau, kad mano diedas tik kažkoks svetimas žmogus, kuris gyvena su manim. Jis atsikelia, valgo, eina i darba, išeina su draugais... STOP. Va, kad išeina su draugais jau sukelia neigiamą emociją. Tada nuosekliai galvoju - o koks man skirtumas kur su draugais eina svetimas vyras. Aš visiškai rami ir man nusispjaut. AŠ DĖL TO NESIJAUDINSIU. be to jis dėl mano jaudinimosi tikriausiai ir gi visai nesijaudina. tai va. Jau nebelenda mintys kaip aš jį iškoliosiu ir užmušiu grįžusį. Jis grįžta (nepriklausomai nuo to, ar aš nervinuosi ar ne). Aš išsišiepus. ir jis šypsosi. Nesupranta kas vyksta, nes prieš jį neišrikiuota artilerija, pasimeta, atsiprašo, kad užsilaikė. Aš laimėjau!!!!! Nesupykau!!!!!! Viduriai neverda, širdelė ramiai plaka. Skaičiuojant nuo šios dienos savaitę - tikrai neturėsiu senų bėdų. gal šiaip čia viskas ir žiaurokai nuskambėjo apie svetimą diedą, bet man tas tiko. Pagal save kažką pabandyk ir tu. nenusimink, jei iš karto nebus rezultato. Kažkur skaičiau tokį gerą palyginimą, kad kovojant su savo blogumėliais iš pradžių gali pasidaryti dar blogiau, nei buvo prieš tai, nes kai plauni priskretusią keptuvę, tai iš pradžių ir gi būna baisi makalynė, bet jei nenustosi šveisti, tai ji būtinai pradės blizgėti. Šveisk šveisk ir laimėsi Sėkmės. Žinok, pabandyti visada verta .Saunuole...butent...moteriai ginekologines problemos atsiranda nuo pykcio...paprastai sis pyktis buna susijes su nuoskaudom ir pykciu, kaip taisykle atsirandanciu butent del stipriosios musu lieties atstovu, del ivairiu pretenziju jiems (o patirasau, ir pati kai ka suvokiu naujo
....Pati issigydizau kazkada nemaza cista kaires kiausydes, tada man padejo du zmones, ju rankos ir maldos, o taip pat mano atgaila....Dabar turiu lengva uzdegima, bet zinau nuo ko jis, padetis tikrai lengveja....Tai kad, moterys, kiekviena lyga turi savo priezasti, aisku, buna ir paprastu fiziologiniu lygos paaiskinimu ir niekas neneigia vaistu poveikio, pati naudoju uzdegimui palengvinti hhomeopatinius vaistuku....
