tada siulau fotografuoti su kazkokiu tikslu - kad isliekamaja verte turetu. Etnokaimelis? lenku? chmm..reiksmingiau butu matyti, kaip LT gyventojai Joniniu isvakarese gyvena, o ne radikalai. pop.
Silwio, balta paklode gal nelabai (iskaitant remu laikymus rankose, foteliu statymus laukuose). Smetonos laikais kaimuose pasams praeinantieji fotografai sesijas darydavo, kartais iskart po du statydavo. Dabar, kai tos fotos igavo verte, kiti kopijuot pradejo. Bet tai jau ne tas :)Teoriskai portretus daro toje aplinkoje, kuri zmogu supa ir kuri jam reiskia - tik tos aplinkos pateikimas ir susiejimo laipsnio subtilumas nuo fotografo priklauso. Vietoje gali kilti ir geru ideju, bet reik jau vietoj pamatyt ir pabendraut.
Aplamai reportazines menines fotos turi islaukt savo laiko.Prisiziurejus senu albumu dabar fotografuoti senuka prie jo senovinio vezimo - netinkama, bet efektyvu tam momentui. Bet ne daugiau, nes tai tarsi klastojama istorija. Fotografas turi jausti laikmecio nuotaika. Dabar senukai gyvena su darzeliu, su plastikiniais buteliais, siuolaikiskais rakandais, daiktais, juos savotiskai sau pritaiko, savotiskai problemas sprendzia, kazkas jiems rupi...Manau, kad tai nufotografavus, po kurio laiko bus tikrai miela atsiminti. Gal net ir koki prikola sugalvot, jei jie prikolistai bus. Cia tik pavyzdys.
Pries 5 metus buvau pradejes fotografuoti cikla apie naujakurius. Aisku neuzbaigiau jo ir meciau - laiko ir valios pritruko. Tuo metu fotografijos nekokios atrode. Dabar - kas kita. Nu ta aplinka ir visuotine jaunu seimynu nuotaika - paskola, euroremontinis butas, laidai is sienu, perdėtas pasitikejimas savim, mazas vaikas, su baldais, be baldu, statybines medziagos is Ukmerges Senuku, tipinis stambet pradejes jaunas vyras - su pyderastke ant plono odinio sniurelio per peti, tipine jauna moteris - dazniausiai nervinga.. Na buvo toks socialinis reiskinys

viskas kartojasi, tik aplinka kinta ir laikmetis savo konkrecias detales iduoda. Tai kai pasiziurai zmogau, matai, kad viskas sukasi ratu, tai kaip ir fotografijoje, galvoji, kad reikia fotografuot, kad atsiminti, kaip Sutkus cituodavo savo megiama veikeja - fotografija tik atsiminimas ir niekas daugiau. Tai jo, nes visa kita tik zaidimas is esmes