Pirmas salonas, į kurį užsukau ieškodama vestuvinės suknelės buvo Santa. Čia gimė ir anekdotas, iš kurio su drauge dabar visad smagiai juokiamės

Tada neturėjau žalio supratimo, kokia turi būti MANO vestuvinė suknelė. Atnešė pasimatuoti vieną, bet tokią jau labai papilkėjusią, tikriausiai kokį n kartų nuomuotą - na man ji labai nepatiko

Tada maloniai sutiko nurengti nuo manekeno naują baltą suknytę su viena prisegama gipiūrine rankove

Labai čiotka suknelė - antra gyvenime, kurią matavausi

Vos prasitariau, kad man patinka, darbuotojos ėmė remti prie sienos - "daugiau suknelių nebeduosim matuotis, ši suknelė yra JŪSŲ, iškarto pasirašom sutartį, nes paskui ateisit, neberasit, pamatysit - verksit"

Suprantu, kad taip gyvenime nutinka, bet salono darbuotojoms buvo aiškiai pasakyta kad čia pirmas kartas, galima sakyti pirma suknelė, kurią matvausi, ir tikrai reikia man daugiau laiko, daugiau suknelių pasimatuot, kad žinočiau, jog čia tikrai TA suknelė ir kad pasirašyčiau sutartį... Toks spaudimas tikrai nemaloniai nuteikė - daugiau nebėjau į tą saloną, nors ir įdomu, kokią naują kolekciją jie gavo... tiesiog be ryšio, kai salono darbuotojos per prievartą bruka savo nuomonę
Ir dar. Jei atkreipėte dėmesį, labai jau dažnai atsiranda naujų dalyvių, parašiusių tik 1 žinutę ir giriančių saloną Santa

esu įsitikinusi, kad šitaip salono darbuotojos ar savininkė nevykusiai bando daryti PR
O kada tu mazdaug buvai tam salone?