QUOTE(aniuciukas @ 2011 07 11, 12:30)
Sveikos merginos,
del emocines busenos, tai mano mamai dabar tokia sunki ta emocine busena. Visa savaitgali verke, tapo tokia jautri, vis sneka, kad atsisakys gydymo, kam cia jai kankintis, del ko gyventi... sakau del vaiku, del anukes turi gyventi, nezinau jau ka sakyti ir kaip padeti. Jokiu raminamuju negeria, o mano nuomone tikrai reiketu, kad nueitu pas psichologa ir pagertu kokiu raminamuju... Gal jai cia nuo tos chemijos dabar taip yra

kita savaite lasins 4 chemija, tai mama sako
as neistversiu ... Oi tikiuosi, kad praeis tas laikotarpis ir bus geriau.

ir man jau nervai nelaiko, tapau tokia nervinga, jautri, kai mama susirgo kruties veziu, tai dabar, jeigu man kur paskauda krutyse vis tikrinu, ar nieko ten nera, na zodziu kazkokia nesamoninga baime slypi manyje...

o kaip sunku susitvarkyti su savo nerimu, nervais ir .t.t.
ka galit patarti, kaip padeti sau ir mamai nusiraminti, atrode, kad lyg tai jau viskas buvo aprime, dabar vel...
Tą patį ir mano mama šnekėjo ir ne kartą... Sakiau ištversi. Ištvėrė. Dabar per 3 xelodos kursą, kai visiškai "nebeturėjo" rankų, sakė tai kas bus per 4 išvis nežmoniškai skaudės, nes juk organizme dar daugiau tų nuodų bus... Aš aišku, prieštaravau ir sakiau, kad nebūtinai taip turi būti, kam nusiteikti iškart, kad bus blogai? Kam dar save liūdinti? na ir va dabar jau įpusėjo tą 4 kursą, o tikrai blogiau nėra. Dabar jau ir tušinuką palaiko rankose ir šaukštą paima į rankas.
Mankštų taip jokių ir nedarė, nes skauda tie delnai kai prisiliečia, dar ir kutena. Bet pradėjo gerti Thiogammą ir B6, galbūt kažkiek jau padeda, nors sakoma, kad T. reikia gerti bent 3 mėn.
Šiaip pas mus namie labai mažai kalbama apie šią ligą. Gal dėl to ir ašarų mažiau, nes kai negalvoji juk lengviau. Gyvenam ir tiek. Nors TOS mintys jau užvaldžiusios visas smegenis. O jau ir pas mane baimė neišpasakyta, rodos jei kas suskausta iškart gal vėžys? taip kaskart

psichologinė trauma, kitaip nepavadinsi.
O dėl to, kad atrodo lyg viskas aprimsta, o po to vėl ir vėl... toks ratas čia neišvengiamas. Vieną dieną geriau - tai ir džiaugiesi, kitą sunkiau...
Aš neverkiu, tik tapau be galo nervinga. Niekam nesiguodžiu, nesipasakoju. Bandau į gyvenimą žvelgti kitaip, nes nieko nėra amžina.
Raminamuosius tikrai tegul geria, nervai ne į sveikatą tikrai.