Auginu du berazūmius. Tėvą ir sūnų. Sūnus gražiausiai drasko draskyklę, o tatukas ne, ir jokie šou nepadeda. Ko nedariau - ir katžole purškiau (jis prie jos tupėjo), ir kitką tapnojant pagaudavau, nešdavau ir jo letenas tapnodavau ant stulpo, sakydama, kad va kaip reikia (žiūrėjo į mane kaip į visišką recidyvistę, tau reikia, pati ir tapnok), ir žaisliukais aplink žaidžiau (žaisliukus ima, stulpo ne).
O tapnoja jis kėdę (veju ir sakau moralus, koks jis nedoras katinas) ir skalbinių krepšį (leidžiu, jis kainuoja pigiau, negu draskyklė).
Kol augo pas mane vienas, draskyklė buvo reikalinga tik laipiojimui. Ir kartą atėjo pas nedorą katiną labai padori moteris, tai yra, katė, jinai labai gražiai draskė tą draskyklę, ir paskui jiems gimė dvi dukros ir sūnus, kurį už alimentų nemokėjimą pristatė tėvo globai.
Tai va tas katinėlis, mamos auklėtas iki 4 mėnesių, draskė draskyklę net pasišokinėdamas, kol nepamatė, kad tatukas drasko krepšį. Tada abu perėjo ant krepšio, ir kentėjo tas krepšys iš JYSK net pasigirgždėdamas, o man ką. Kitą nusipirksiu

O kartą nupirkau aš kitą draskyklę, be to džiuto, o visą kiliminę. Mat pamačiau, kad katinas - sūnus mieliau drasko kiliminę dalį, bet ne džiutą, kaip mama. Kaip patiko mažiui ta kiliminė draskyklė! Viskas, metė jis krepšį ir perėjo ant naujos draskyklės, drasko ją ir tik ją, niekas kitas jam neįdomu.
O katinas - tėvas drasko sau krepšį ir žalingo įpročio nekeičia. O kartais einapadraskyt seno fotelio, kai nori išgirsti, koks jis nedoras katinas. tada apsimeta, kad tai darė ne jis, o kažkas kitas. gal koks katinas - šventa dvasia
Žodžiu, gal jūsų katinui kita draskyklė būtų geriau?