klopedija, noriu paklausti.
Vaikis klausia:
- Mama, galima prožektorių paimti?
- Ne.
Vaikis apsisuko ant kulno ir vėl klausia:
- Mama, galima prožektorių?
- Ne, vėliau, kai eisim į lauką.
Vaikis apsisuko ant kulno ir vėl klausia:
- Mama, galima prožektorių?
- Ne.
Per 10 minučių buvo kokia 19 dialogų tokių.
Pasakyčiau - taip, galima, tai akys tik sušviestų ir pasakytų:
- yessss, yessss, ir mautų šviesti kur reik ir kur nereik...
Dėmesio sutrikimas? koncentracijos?
ar... begalinis neišsemiamas vaikio optimizmas?
Šiaip tai labai vengia nepatogių klausimų ir nepatogių atsakymų. .selektyvinis bendravimas? jeigu taip, tai kas per priežastys?
AČIŪ
Iš Lietuvos emigravo jau ir delfinai...