Antakalnis, "Vaikystės sodas"

Išties yra toks punktas? Tada absurdų absurdas.

Klausykit, na, gal mano pasiūlymas nuskambės keistai, bet gi kiek žinau, grupėse yra 10-15 vaikučių ir tėvai labai glaudžiai bendrauja (gal klystu?).
Kodėl pvz negalima būtų surengti kaip ir susirinkimo-diskusijos: Ką daryti, kad vaikai sirgtų mažiau (nes abejoju, ar to galima visiškai išvengti)? ir padiskutuoti, pvz, kokia kitų tėvų nuomonė dėl sergančio vaiko vedimo, ką patys tėvai galtėtų padaryti, kad išvengti ligų (pvz. pagalvėlių skalbimo kas 2 sav. ir pan?

Is tikruju diskusijos neveda niekur, dazniausiai Nes kaip ir cia pasidalijama i minimum 2 grupes, taip sakant i islepusius ar silpno imuniteto ir i daug dirbancius, neturincius mociuciu/aukliu ir kitu galimybiu kur kitur palikti vaikus Geriausia yra darzelio politika. Bent jau mano tokia nuomone.

Beje, pazistu, kas lanko si darzeli, tik Zveryne, ir yra be galo patenkinti
Papildyta:

Negaliu garantuoti del sutarties, bet ju tinklalapyje toks yra.

Manau, pabandyti vis vien būtų verta... Nes man kažkaip susidarė įspūdis, kad čia dauguma už tai, kad vaikai mažiau sirgtų.

Kadangi jau du vaikai baigė darželius, iš savo patirties galiu pasakyti, kad paprastai diskusijos "neveskime sergančių vaikų į darželį" tema prie nieko neveda. Nes visi labai sutinka, visiems tai labai aktualu, bet susirgus vaikui vis tiek jį sloguojantį ir kosintį veda į daržą. Gal privačiuose daugiau sąmoningumo, bet labai abejoju. Iniciatyva nepriimti sergančio vaiko turi būti iš personalo, kuriam paprastai nepakanka valios.

Miesto


Jis skamba kiek kitaip:
- Jeigu vaiko temperatura yra aukštesnė, nei 38 laipsniai, vaikas negali lankyti Vaikystės Sodo ir turi likti namuose tol, kol 24 valandas nebebus temperatūros.

Bet neminima, kad vaikas su 37 gali lankyt... Tiesiog teveliai savaip painterpretuoja ir galvoja, kad jei ju vaikui nera didele temperatura, tai jis aplinkai nepavojingas... (nors cia priklauso nuo organizmo-vieni vaikai ta pacia bacila pasigave turi 40 o kiti taip ir praserga su 37) Zodziu isskirtiniais atvejais eit gali (buna po sunkios ligos temperatura pakyla), bet paciaudintis ir su tokai temperatura tikrai yra kazkokio "gerio" nesiotojas ir dalintojas kitiem...

Is esmes tik sitas punktas ir uzkliuna (del to, kad suformuluotas taip jog galima daug savaip interpretuot)... Dar del kosciojimo-labai slidus dalykas kada koscioja (as manau kad na jei 3k per diena sukosti, tai vadinas kosciojimas... buna po ligos dar ilgai pakosti keliskart dienoj), bet jei jis istisai koscioja, tai nieko gero...

Del slogos:
- Jei vaikas neturi temperatūros ir nėra jokių kitų simptomų išskyrus permatomas išskyras iš nosies, tai vaikas gali lankyti Vaikystės Sodą.

Viskas cia normaliai-jokiu zaliu ir geltonu isskyru neleidzia-tik sioj vietoj aukletojai turi kur pasitempt, nes tikrai ne karta ir ne du maciau sito puknto neatitinkancias isskyras... Cia tikriausiai tas "lankstumas", kurio reik labai uzsiemusiem...


Visiskai sutinku... "Taip taip mes sutinkam", bet kai reikalas pribresta tada pagalvoja "Ai kas cia tokio"... Diskutuok nediskutaves-jei grupej bus bent viena "balta varna", kuriai ir paviduriavimas atrodys netaip ir baisu ar kokia paraudus akyte ne taip svarbu kaip susitikimas su tiekejais, tai tokiu virusiniu bangu neisvengsi... Nebent labai griezta politika is aukletoju puses gali atsaldyti nora bandyt "pasirgt" darzelyje...

Labai informatyvu

Cia sio darzelio filialas Zveryne taip vadinasi

O,pasirodo čia buvo atsakymas

Prieš keletą dienų man parašė viena Vaikystės Sodo mama klausdama, ar tai, ką ji perskaitė SuperMamoje apie Vaikystės Sodą, galėtų būti tiesa. Ką ji perskaitė? Kadangi ta žinutė jau yra ištrinta (ji ją perskaitė, nes yra užsiprenumeravusi naujienas), nelabai galiu paviešinti nuorodą. Bet tai buvo žinutė, kuri ir mane išvertė iš koto. Apskritai tos dienos buvo sunkios: gavome laišką iš maistą tiekiančios įmonės, kad - dėl padidėjusių maisto kainų - nori kelti mokestį už pietus/vakarienę (o aš tėvams sakiau, kad kaina bus tokia pati iki rudens), viename Sodelyje vaikai pakartotinai apsirgo konjunktyvitu, o kitame - rota virusu. Paskambinome į Visuomenės sveikatos centrą bei Santariškių infekcinių ligų ligoninės vedėjai pasitarti, apsisprendėme, kad atliksime visuotinę dezinfekciją, kuriai pradėjome ruoštis. Be to, Suomijoje kvalifikaciją kėlė net penkios mokytojos, todėl kiekvieną dieną reikėjo žongliruoti pavaduojančiomis/savanoriais/esančiomis pedagogėmis, kurių viena irgi susirgo konjunktyvitu ir, žinoma, neatvyko. Žodžiu, bėda viena nevaikščiojo tą savaitę. Ir dar tas komentaras - jau po visų mano aprašytų įvykių - it kokia vyšnaitė ant pyragėlio vainikavo viską.



Ar jūs dalyvaujate Supermamos diskusijose?! Aš ne(be). Teisybę pasakius, jau keleri metai nelendu net į google išmestą nuorodą (jei kartais ko nors ieškau ir išmeta Supermamą), nes tiesiog be galo pykstu ant savęs, kad tam tikru metu ten iššvaisčiau daug laiko. Tiesa, turiu pripažinti, kad esu ir dėkinga Supermamai: ten - pačioj netikėčiausioj vietoj - sutikom ir vieną šeimą, su kuria draugaujame iki šių dienų. Ir dar radau keletą - jau šiandien galiu teigti -  pažįstamų (pavyzdžiui, kolegę iš Kanados), su kuriais visada mielai bendrauju. Bet iš esmės galėjau tiek gerų knygų perskaityti ir tiek laiko su vaikais praleisti, o tupėjau tame liūne (kuris - patikėkite - įtraukia ir tik darbas (ir DAUG jo!) sėkmingai padeda iš ten išlipti Brrrrr...

Taigi - teisingai supratote - ten ne(be)lendu, todėl nežinau nei kas, nei ką rašo apie Vaikystės Sodą. Ir iš tiesų - turiu pri(si)pažinti - esu dėkinga Vaikystės Sodo mamai, kuri atsiuntė man tą nuorodą. Nes noriu apie ten kilusią diskusiją parašyti daugiau. Parašyti apie tiesiog iš koto verčiantį sovietinio mentaliteto palikimą, kuris, pasirodo, deja, vis dar be galo gajus.

Pradėsiu nuo pradžių. Kai tik prasidėjo Vaikystės Sodas, nuėjau susitikti su Visuomenės sveikatos centro vadove Rolanda Lingiene. Kodėl būtent su ja? Todėl, kad norėjau dirbti taip, kaip dirbama daugelyje pasaulio valstybių: norėjau bendradarbiauti. Apskritai mano požiūris į visas šias įstaigas yra tas: jos turi ne gaudyti ir bausti mane, o man padėti. Nes aš noriu, kad mano įstaigoje viskas būtų gerai IR jos nori, kad mano įstaigoje viskas būtų gerai. Vadinasi, mūsų tikslas yra vienas ir tas pats. BINGO! Jeigu tikslas tas pats, vadinasi, reikia bendradarbiauti. Taigi nuėjau pas vadovę ir sakiau: būčiau labai dėkinga, jei galėtumėte man skirti specialistę, kuri mane lydėtų nuo...iki. Kadangi galvojau apie sodelių plėtrą ir žinojau, kad tai - viena svarbiausių institucijų steigiant ikimokyklinio ugdymo įstaigas - norėjau turėti ir žmogų, į kurį kaskart galėčiau kreiptis, kai kiltų klausimų (nes tas lakstymas nuo vieno prie kito - ko dar, susiduriu, yra gausu - yra tiesiog žudantis. Ne tik morališkai, bet ir laiko prasme, kai reikia kaskart kiekvienam viską iš naujo aiškinti ir pan.)

Tiesa, jie gerokai nustebo. Sakė: gi prašykite iškart to higienos paso, ir tiek, kam tas žmogus. O aš vis savo dainelę: noriu, kad atvažiuotumėte, kad patartumėte, kad iškart daryčiau teisingai (nes aš, po galais, tikrai neturiu galimybės investuoti bet kiek ir bet kiek kartų - man iškart reikia gerai!). Atvažiavo. Susakė pastebėjimus. Tarėmės. Būdavo, kad vis paskambinu ir paskambinu: klausiu, derinu, konsultuojuosi. Su ta specialiste, kurią man kaip ir neoficialiai paskyrė vadovė, net susidraugavome. Ji man anąkart (kai jau apsilankėme trečiajame Sodelyje) ir sako: jau pati tikriausiai mintinai viską žinote! Mintinai nežinau. Ir toli gražu ne viskas patinka. Bet aš nuolat apie tai kalbu. Ir garsiai. Ir dar man smagu ir tai, kad su manimi dažnai sutinka ir patys Visuomenės sveikatos centro atstovai. Tiek tiek, kad, žinoma, tvarka yra tvarka. Net jeigu ji yra ir tokia, kokios nesupranta nei skandinavai, nei anglosaksai, nei frankofonai Mat ją bala...

Taigi susidraugavome ne tik su Visuomenės sveikatos centru, bet ir su Maisto ir veterinarijos tarnyba. Jau abiejose įstaigose mane puikiai pažįsta. Ir ne tik todėl, kad esu ne kartą ir ne du buvusi, bet ir todėl, kad aš klausiu ir turiu savo nuomonę. Kodėl man patinka tas bendradarbiavimas? a) Nes aš žinau, ką mes galime tobulinti ir Turiu galimybę išsakyti savo nuomonę ir tikėtis, kad Lietuvoje įvyks ta kaita, apie kurią jau ne kartą esu rašiusi. Ir - svarbiausia - c) parodau šių institucijų darbuotojams, kad aš NORIU bendradarbiauti, SIEKIU dialogo ir NEVENGIU susitikimų. NIEKADA nesiekiau kažko gauti nesąžiningai (jeigu manau, kad kažkas yra nesąžininga elgesyje su manimi (o taip kartais tikrai atrodo), tai apie tai garsiai ir kalbu) ir NIEKADA nesiruošiau niekam ir jokiomis aplinkybėmis duoti pakištuką. TAŠKAS. Kadangi mano tokia pozicija - norite tikėkite, norite ne - pajutau, kad žmonės ten man yra pagarbūs, draugiški ir geranoriški. Ir net pataria, ką ir kaip geriau padaryti.

Toje Supermamos diskusijoje ta mama kėsinasi užsiundyti Visuomenės sveikatos centrą. Vienos ją skatina, kitos - ragina eiti pas mane. Mano pirma mintis: skambinkite. Visuomenės sveikatos centras turi reaguoti į skundą, tačiau neturi į prašymą. Mums tikrai sunkiau buvo prisikviesti savo noru, nei atvažiuotų paskundus. O dabar imtų ir atvažiuotų. Bijau? Jūs ką, juokaujate?!?! Jeigu bijočiau, ar galėčiau judėti tolyn?!?!? O štai atvažiavę pasakytų, pavyzdžiui, kad viskas gerai. Taip buvo prieš porą savaičių Paupio Sodelyje. Žinote, ko trūksta? Tik tinklelio ant laiptų (kad uždengtų porankį, ir vaikai ant jo neliptų - nors jie niekada ten nelipa, juk laiptais lipa tik su auklėtoja) ir ribotuvų langams. Visa kita - gerai. Vadinasi, jau ŽINAU, kas ir kaip turi būti. Teisybę pasakius, po to vizito didžiavausi savimi: atitikti Lietuvos reikalavimams (kurie - vis dar esu giliai įsitikinusi - yra toli gražu ne iš racionaliųjų ES) yra nemažas iššūkis (ir dar ne mažesnė investicija).

Kadangi pirmojo komentaro autorė parašė apie rota virusą, tai, žinoma, diskusija išsirutuliojo ir apie ligas. Apie ligas mano pozicija yra tvirta: visi ateidami pasirašo supratingumo dėl ligų formą, kuri apibrėžia, kas yra liga Vaikystės Sode ir kaip elgiasi visi Vaikystės Sodo bendruomenės nariai. Mano nuomone, žmogus, pasirašydamas dokumentą, klausia, jeigu jam kas nors neaišku. Todėl iš tiesų gan neįprastai teisinėje visuomenėje skamba pasakymas: o man neatrodė, kad bus taip. KAIP? Visai neseniai per radiją girdėjau laidą, kurioje sakė: jeigu jums kas nors neaišku, klauskite prieš pasirašydami. Nes tas, kuris duoda dokumentą pasirašyti, neprivalo išaiškinti ir duoti atsakymą į visus neužduotus klausimus. Jūs skaitote. Jums neaišku. Jūs užduodate klausimus. Jums atsakoma. Jeigu pasirašote, viskas. Nėra tokio dalyko kaip truputį pritariu ir dėl to pasirašau. Arba a)pritariu ir pasirašau arba b)nepritariu-nepasirašau-ieškau ugdymo įstaigos, kuri man duos formą, kuriai visiškai pritarsiu ir pasirašysiu. Aš suprantu, kad valstybiniame darželyje jaučiamės, kad, na, aš čia privalau eiti, todėl galiu įvesti savo tvarką. Privatus - ne valstybinis. Privati ugdymo įstaiga turi savo tvarką, su kuria supažindinami visi ateinantys. Ir tie ateinantys sprendžia, ar jiems tinka ta tvarka, ar ne. Ir tada pasirenka, ar tai yra jų lūkesčius atitinkanti ugdymo įstaiga, ar ne. Juk, kaip sakant, niekas nėra verčiamas lankyti privačios ugdymo įstaigos, jei ji neatitinka jų lūkesčių. Jeigu man nepatiktų Prancūzų mokykla, tai mūsų vaikai ten nesimokytų. Taškas.

Man patiko požiūris į ligas AISV, patinka Prancūzų mokykloje ir patiko Belgijoje. Kadangi esu aplankiusi daugiau darželių JAV ir Skandinavijoje, nei Lietuvoje - patiko ir ten esantis požiūris. Toks požiūris yra ir Vaikystės Sode. Džiaugiuosi, kad į tokias ugdymo įstaigas ėjo/eina mano vaikai ir - steigiant Vaikystės Sodą - tai buvo viena pirmųjų taisyklių, kurias įvedžiau. Žinoma, negali būti nė kalbos apie temperatūrą, konjunktyvitą, vėmimą, viduriavimą ir pan. - tokiu atveju (jeigu simptomai prasideda Sodelyje) tėvai yra nedelsiant informuojami, vaikas izoliuojamas ir pasiimamas kaip tik įmanoma greičiau. Beje, mūsų supratingumo dėl ligų formą tikrino/drauge su manimi rašė Santariškių vaikų ligoninės infekcinių ligų skyriaus vedėja. Ir, sakė, tai yra sveiko proto forma. Toks ir yra Vaikystės Sodo tikslas: vadovautis ne viena ar kita nuomone, o moksliniais tyrimais ir profesionalų rekomendacijomis.

Bet, žinote, kad visame šitame reikale yra - kaip čia pasakius - itin nemalonu? Šmeižtas. Kadangi gavau patarimą, kad jau ne viena byla už šmeižtą viešoje erdvėje yra ne tik pradėta, bet ir baigta, tai, manau, visai man patiktų vieną kartą laimėti tokią bylą. Manau, kad tai būtų kartą ir visiems laikams. Nes, pavyzdžiui, teigti, kad buvo sąmoningai priimami vaikai, sergantys vėjaraupiais, yra šmeižtas. Arba tai, kad auklėtojos nieko nesiima ir imamasi priemonių tik po to, kai pakalbama su manimi. Vaikystės Sode yra itin aiški tvarka, kaip viskas daroma, ir tos tvarkos yra laikomasi. Jeigu tėvai mus informuoja apie ypatingą ligą (rota virusas, vėjaraupiai, konjunktyvitas ir pan.) - informuojami visi tos grupės tėvai ir dezinfekuojama klasė (turime net ir kvarco lempą, kuri - po apsivėmimų/viduriavimų ir kt nemalonių ligų - yra naudojama). Net jeigu ir yra tiesa tai, kad vienas vaikas susirgo tris kartus iš eilės rota virusu, tai mes neturėjome tos informacijos. Ir, kaip sakant, juk bet koks teismas patikrintų ir el paštą, ir tel skambučius, ir ten, kaip sakant, viskas kaip ant delno.

Ir visų nemaloniausia yra tai, kad viešoje erdvėje sakoma, jog gali būti po tokio paviešinimo blogai elgiamasi su komentatorės vaiku. Vaikystės Sodas yra ta vieta, kur - nesvarbu kokie tėvai - vaikas auga gerbiamas ir mylimas. Suprantu, kad ne visos auklėtojos gali kiekvienam patikti (būna, kad vieni tėvai įsimyli tą pačią auklėtoją, kurios visai nemyli kiti tėvai), tačiau visos profesionaliai dirba savo darbą. Ir vaikų, kurie du mėnesius stovėtų nuliūdę arba ignoruojami ar - dar labiau - nemylimi dėl to, kad jų tėvai yra vienokie ar kitokie...nebuvo, nėra ir nebus Vaikystės Sode. Kaip ir nebuvo, nėra ir nebus vaikų, kurie yra verčiami valgyti/miegoti/daryti darbelius (ir ypač identiškus) ir pan. Tiesiog mes - ne ta ugdymo įstaiga. Ir jeigu kam nors kada nors taip pasirodytų, tai būčiau dėkinga, kad ateitų pas mane ir pasikalbėtų. Jeigu tai būtų tiesa, atsiprašyčiau tėvų ir atsisveikinčiau su auklėtoja(-u). Nes - kaip jau minėjau - mes tiesiog tokie nesame. Ir nesiruošiame būti. Nei šiandien, nei ateityje; nei šioje, nei kitose dimensijose.

Įrašo pradžioje minėjau sovietinį mentalitetą. Kodėl įvardinau būtent taip? Todėl, kad tik tokio mentaliteto žmogus savo verslą gali daryti galvodamas, kad gali jį daryti bet kaip. Tik sovietinio mentaliteto žmogus gali bijoti įstaigų, kurios iš tiesų yra tam, kad būtų bendradarbiaujama su verslininku. Suprantu, kad tai reikalauja beprotiškų  pastangų ir išlaidų. Bet, kaip sakant, tokia yra savo verslo kaina. Ir kai tiek investuoji, tai tikrai tau yra per brangu (čia kalbu plačiąja prasme) rizikuoti. Aš, pavyzdžiui, beveik  15 metų kūriau tai, kas šiandien yra Vaikystės Sode. Ir tikrai turėčiau būti beprotė, kad rizikuočiau visa tai prarasti dėl kokio nors - atsiprašau už išsireiškimą - šikpuodžio . Negi tai yra taip sunku suprasti?!?!  Ir tas mąstymas, kad atsigros. Dievulėliau, juk gyvename XXI amžiuje. Yra daugybė civilizuotų priemonių. Pavyzdžiui, pokalbis. Arba teismas. Jeigu aš manysiu, kad yra verta duoti žmogų į teismą dėl to, kad jis mane apšmeižė viešoje erdvėje, tai aš tikrai neatsigrosiu ant jo vaiko (kas - jau nekalbant apie elementarią pedagoginę etiką - gali grėsti ir rimtesnėmis pasekmėmis) - aš tiesiog jį paduosiu į teismą, kur jau teismas nuspręs, ar tikrai buvo įžeista mano garbė ir orumas. Civilizuotai. Kultūringai. Taip, kaip elgiamasi normalioje demokratinėje ir teisinėje valstybėje. Nes kas gi kitas jei ne mes parodys mūsų vaikams, kad Lietuva yra laisva ir demokratinė teisinė valstybė?

Su artėjančia vasario 16!

Stipru.
Manau, diskusijos šitoje temoje baigtos. Bet kokiais klausimais.

Tai jau tikrai
Gerai, kad Austėja cia viską paaiškino, reabilitavo darziuka ir užkirto kelia beprasmems diskusijoms. Net neabejoju, kad viskas ten atitinka visus reikalavimus. Ir del pasirasomos sutarties viskas labai teisingai. Taciau juk niekas negali 100 proc atsakyti uz savo darbuotojus - taigi nestovi prie ju visa diena... Todel manau, kad tikrai nepakenktu su aukletojomis pakalbėti ir iki galo išsiaiškinti situacija - tikiu ta mama, kuri rasė, jog auklėtojos buvo informuotos apie tai, kad vaikas pakartotinai susirgo virusu. Gal jos tikrai nesiėmė tinkamu priemoniu tokioje situacijoje?
O del to "atsigrojimo" ant vaiko... Niekaip negalėčiau patiketi, kad privačiame darziukyje taip galetu būti. Valstybiniuose... Gal... Bet asmeniskai man tai nera priežastis tylėti, jei matau, kad vyksta kazkas negero.