Vaikas su galva daužosi i grindis!?

vaikas pyksta, kad nera surelio. ka daryti - labai paprasta: pripazinti, kad surelio nera ir del to gali buti pikta ir liudna. pasakyti tai vaikui: "tu nusiminei ir supykai, kad negavai surelio. gaila, kad negaliu tau jo duoti, nes neturiu". reikia tik pripazinti tai, kad normalu noreti surelio ir nusiminti jo negavus.


tikrai nereikia lekti ir tenkinti vaiko igeidzio (pirkti surelio). reikia tenkinti vaiko poreiki (pripazinti jo jausmus negavus surelio ir padeti su jais susitvarkyti). atlaikyti jausmu protruki nebaudziant, neignoruojant, bunant salia - buti saugumo ir ramybes sala jausmu audroje. nes vaika pati gali gasdinti stiprus jausmai, kuriuos jis patiria ir kuriu suvokti ir suvaldyti jis dar nemoka.


emocijas, jausmus reikia pripazinti ir padeti isgyventi.


todel, kad kalbame apie kudiki, kuris dar nesugeba meluoti. gebejimas meluoti atsiranda kartu su gebejimu suvokti, kad kiti zmones savo galvoje gali tureti kitu minciu, ziniu ir jausmu negu pats vaikas (ty vaikas jau gali suvokti, kad sako netiesa, o kitas zmogus gali to nezinoti). gebejimas suvokti, kad kiti zmones galbut galvoja ir jaucia kitaip negu pats vaikas atsiranda mazdaug 4-5 metu amziaus vaikams.

tai, ka demonstruoja tas nufilmuotas kudikis - tai mamos nejautruma. verksmas, kritimas ant grindu yra vaiko bandymas kazka mamai pasakyti. kalbeti tas kudikis greiciausiai dar nemoka. tai, kad elgesys tikslingai kartojamas rodo, kad mama nesuvokia ir nesugeba patenkinti kazkokio kudikio poreikio - kitaip jam nebutu reikalo toki elgesi kartoti.


budama nenuosirdi ir apsimetinedama, kad vaiko nematai ir nereaguoji i jo rodoma jausmu protruki, siunti vaikui klaidinancius signalus. nebent is tiesu esi abejinga vaiko jausmams arba labai gerai mokti apsimetineti. o man tikrai butu sunku patiketi, kad sociali motina butu nuosirdziai abejinga savo vaikui.


butent tai ir yra pagrindinis jo poreikis - ne surelis ar dviratis, o besalygiska meile. zinojimas, kad yra pasaulyje zmoniu, kurie ji priima ir myli bet koki ir visada: ir linksma, ir liudna, ir dziugu, ir ipykusi. kuo labiau nesaugus del meiles jis jauciasi, tuo labiau isterikuoja (arba atvirksciai - gali nusvilti suaugusiais ir uzsisklesti, nebeprasyti jokios pagalbos). ir su tokiais uzsisklendusiais vaikais dar sunkiau - nes jie isoriskai gali nekelti jokiu problemu, nieko nereikalauti, o tyliai viduje kenteti... jau verciau garsiai rektu - tada suaugusieji zinotu, kad problema yra ir ieskotu nors kokiu nors sprendimo budu...

AČIŪ, ragnez
Man trūksta kantrybės taip ramiai ir nuosekliai viską paaiškinti - išnaudoju ją kai kur kitur

O aukseklaipedai tiesiog tau tokį pamąstymui dalykėlį parašysiu - per pirmąjį pasaulinį karą Anglijoje visi dezertyrai buvo pripažįstami psichiniais ligoniais ir oficialus jų ''gydymo'' būdas buvo elektrošoku tol, kol nebeiškentę jie vėl ''nuspręsdavo'' mylintys tėvynę ir pasirengę vėl grįžti į frontą už ją kovoti.

Tik daug vėliau psichiatrai ir psichologai atsikvošėjo - potrauminis streso sindromas (ir po jo kylanti depresija ir kiti psichiniai sutrikimai) buvo pripažintas kaip rimtas sutrikimas, pakoreguoti jo gydymo būdai, suformuluotas žmogiškas požiūris į jį.

Dar visai neseiai homoseksualumui ''gydyti'' psichologai ir psichatrai taikydavo gėdinimo terapiją....

Ta pati psichologija, psichiatrija, edukologija kaip mokslas nestovi vietoje ir nuolat vystosi ir kinta.

Lietuva yra pasaulio provincija, deja. Ir jei kažkokiam mėmelio universitete kažkokia dėstytoja tau kažką pasakė, tai dar nereiškia, kad tai - visiška ir baigtinė tiesa. Galbūt ta tiesa pasenusi?

Pagrindinis kriterijus turi būti žmogiškumas. Visame kame.
Papildyta:
Sūrelis - tik įgeidis.
Tikrasis vaiko poreikis - „pripažink mane, tai aš, ar tu mane matai ir priimi“.

Vienintelis teisingas tėvų (globėjų) atsakymas - taip, aš tave matau ir priimu tave su visom tavo emocijom ir mintim.

Neteisingi atsakymai - oi, koks tu ožys, koks tu negražus kaip rėki, beee beee, pasičiupinėk - ragai dygsta. Nusiramink gi pagaliau, jau nusibodai.

Blogas atsakymas - tėvai „apsimetinėja“, kad negirdi ir nemato. Pats kvailiausias mano gavla.

O iš vis viršunė yra tokia - liaukis, ožy! Nu va, apsiraminai - šaunuolis. Suprask, kad sūrelis bus tik rytoj ir tik vienas - tau ir man (dar papildomos sąlygos). Aš tave labai myyyyliu.

Grįžo vyras pavargęs namo, žmona kažko suirzusi, davė į snukį, šioji iš karto „susitvarkė“ - na va, mąsto sau vyrelis, teisingai myliu aš savo žmoną, štai kokia ji nuostabi ir gera man...

Geros dienos

Gince slypi tiesa. Visada zinojau ir laikiau negincytina tiesa, kad zmogus privalo isreiksti savo jausmus. O juos isreiksti jis gali tik saugioje palinkoje. Ten, kur bus mylimas besalygiskai. Bet net myledama besalygiskai as nenusileisiu iki tokio lygio, kad jis su galva dauzytusi i grindis. Vaikas turi zinoti ribas.
Na zinoma, mano vaikai jau uzauge, vyresniajam 21 metai. Matau, kaip mano drauges, kurios labai lepino savo vaikus, ka dabar turi. Nes ir suauges zmogus yra zmogus ir meile turi buti abipuse.
O darbe, kad ir kaip bemyleciau, as esu vis tiek tik socialine darbuotoja. Dirbu ne su vienu vaiku, o du grupe. Aciu Dievui, man i darba eiti yra labai gera, jauciu abipuse siluma. Matau, kaip vaikai manes pasiilgsta, dalinasi savo paslaptimis, dziaugsmais ir nesekmemis. Po atostogu gavau kruva nuspalvintu piesiniu dovanu su uzrasais man.
Paskutinis isgirstas sakinys mano adresu is trylikametes "man jus patinkat todel, kad jums galima isreiksti savo nomone".
Bet vis tiek, nors ir vaikas turi teise supykti, dziaugtis ir pan. Taciau dar jis ir turi zinoti, kur savo pvz. pykti sublimuoti. Viena labai agresyvi mergaite (ji jau pas mus nebegyvena) siuo metu soka pas Iva. Kita lanko futbola ir issilakscius jai pykcio priepuoliu beveik nebelieka. Dar viena lanke baidares. Antrokelis, del kurio teko raudonuoti pries visos klases tevus, nes labai pesdavosi, dabar lanko imtynes.


Gerai, tai jusu nuomone, jei vaikas krenta ant zemes ir "paleidzia dudas", reikia sedeti salia? Ir taip pripazinsim jo jausmus?

Taip, reikia būti šalia. Bet vien fizinio buvimo neužtenka. Nes tas buvimas gali būti visoks - pvz. galiu stovėti ir nutaisiusi abejingą ar pasibjaurėjimo vaido išraišką laukti ir tylėti. Tai bus buvimas, bet nepriimantis. Jei tu klausi formuluodama „Ir taip pripazinsim jo jausmus?“, tai atsakymas būtų toks - ar tu supratai iš viso to, ką tau parašėm aš ir ragnez, kas tai yra priimti. Man tokia abejonė, kad gal nesupratai. Nes paprastai, kai žmonės supranta tai, jie jau nebeklausinėja tokių klausimų.

Ir šiaip manau, kad internetu tau išaiškinti ir padėti aš jau nebegaliu.

Bet tikiuosi, kad gal kiti beskaitydami supras ir nebežalos savo vaikų.

Sėkmės

O kas sake, kad man reikia tavo pagalbos? Padek pati sau.

Skaudus yra žinojimas, kad padarei savo vaikams kai ką kas jau nebepataisoma...

Sėkmės, aukseklaipeda

Su kuo galiu sutikti, anksciau rasei, kad tavo tevai padare nebepataisoma zala. Taip, tai tiesa.
Nereikia saves tapatinti su ragane, nes jos zodziai visada protingi, issamus, ir niekada nezeminantis kito zmogaus asmenybes. Ji pagarbiai dalinasi savo ziniomis, ir nenuvertina kitu nuomones. As su jos nuomone sutinku. Tu jos ne nago juodymo neverta.