QUOTE(Gloobal22 @ 2011 05 23, 20:24)
As pritariu nuomonei, kad viskas visada grista bumerangu

bent jau kalbant apie save pacia
Užjaučiu, jei tas bumerangas grįžo pas Jus. Bet, kita vertus, jei ta teorija būtų pagrįsta, galbūt net moksliškai įroryta, tuomet skyrybų statistika būtų ženkliai mažesnė. Deja, tai - tik nerašyta taisyklė: apgavo žmoną, išduos ir meilužę arba kitaip - nuviliojai vyrą, lauk atpildo valandos. Nebūtinai! Savo tarpe žinau porų, kurios išgyveno skyrybas, sukūrė naujas šeimas ir iki šiolei gyvena laimingai, be jokių intrigų ir pan. Va, kad ir mano tėtis, paliko šeimą, kai jauniausiam broliui tebuvo vos dveji ir išėjo gyventi pas meilužę. Praėjo 15 metų, o jis vis dar gyvena ir sugyvena su ja. O buvo mūsų šeima vizualiai kone ideali, visi tik rankomis skėsčiojo, kaip galėjo TOKIĄ moterį iškeisti į neišvaizdžią bobelką. Žmonės kalbėjo tik apie "fasadinę" pusę: kokia mano mama daili, kokia taktiška, tvarkinga, kaip juodu gražiai sugyveno, o jis mat iškeitė į kažkokią storą buhalterę, bet niekas "nekapstė" giliau. Kas kaltas? Sakoma, tarp dviejų žmonių vieno kalto nebūna. Kad ir kokia tobula mama buvo, žiūrint kitų akimis, pasirodo tėvui ji buvo tiesiog per gera, per nuolanki (vėliau jis pats tai patvirtino), o jam, pasirodo, reikėjo bobos su "kiaušais", - kokią ir gavo.
Reika, aš jau kaip ir apsisprendžiau

. Dėka kai kurių nuomonių, gyvensiu taip, kaip lig šiolei gyvenau, nesigadindama nervų. Jei bus lemta, yla anksčiau ar vėliau tikrai išlįs iš maišo. Žmonėms burnų neužriši - tokia realybė. Jei tai - vis dėlto tiesa, ji netruks išaiškėti.
Tiesa,nepaminėjau, bet puikiai sutariu su vyro sūnumi, kuriam dabar 17 metų. Kone kiekvieną savaitgalį jis leidžia pas mus, jo mama tam neprieštarauja. Su vyro tėvais, broliu taip pat esam geruose santykiuose. Nepaisant to, kad jo tėvai - be galo konservatyvių pažiūrų žmonės, priėmė mane atsargiai, bet šiltai. Uošviai tik patvirtino tiesą apie vyro ir pirmosios jo žmonos komplikuotus santykius. Ir kaip bebūtų keista, manęs jie nesmerkė, niekad nėra net žodeliu užsiminę, kad tai aš išskyriau jų šeimą, suviliojau ar tai nuviliojau vedusį vyrą, atvirkčiai, sako: seniai turėjo būti padėtas taškas, o tu buvau tik geras "spyris į užpakalį". Šiandien esame viena šeima. Anyta dažniau skambina man nei vyrui

. Ką tik pro duris išleidau vyro brolį, kuris, važiuodamas į Klaipėdą, pakeliui užsuko puodeliui kavos.