Neištikimas vyras "pletkų" lygyje.

Norėjau pasakyti, kad man nei šilta, nei šalta dėl "burbančios" nuomonės, jei ką. Ne todėl, kad kažkas kažką nuviliojo/nenuviliojo.

Nu kaip tu sitaip gali?As su visa sirdimi tau atsiskleidziau ,o tu sitaip man ,kaip slapiu skuduru per veida ...

Tame ir esmė, kad aš nežinau, ar jis ištikimas, ar įtrinėjimai (ne)turi pagrindo... Todėl ir sukūriau šią temą tam, kad išgirsčiau Jūsų nuomones. Nuomones, o ne liguistą požiūrį: reikia šaudyti, apipilti rūgštimi ir pan. Galbūt kažkuri esate atsidūrusi panašioje situacijoje, galbūt iš gyvenimiškos patirties turite ką patarti...
Beje, "pasitojo" toks klausimėlis: ką viekia senmergė, neturėjusi ir neturnti nieko bendro su šeimyniniu gyvenimu, vyro ir moters tarpusavio santykiais, skyrelyje "kai įsimaišo trečias"? Kokius apskritai patarimus ji gali dalinti tokiomis temomis? O gal "rojaus vartų", kaip mėgsta visur kaišioti šią frazę, spyna taip ir nepaliesta baigia užrūdyti, tai ir landžioja po svetimus apatinius taip patirdama malonumą ?

Jus laaabai patikli

O tai jau jei as esu sena merga ir nebadyta ,tai jau as nuomones negaliu tureti siuo klausimu?

istikimu iki grabo lentos nera...nori nenori kada nors vyras nueis i kaire ar desine...zmonos pareiga arba nesuzinoti ,apsimesti durna,issiskirti ir ieskoti kito kuris gal labiau meiluze sleps arba atleisti ir toliau gyventi


Todel jum rinktis koks skirtumas jis istikimas ar ne...apsispreskit ka darysit iskart.
Papildyta:

...zmogau tylek ir Dieva mylek, kokios dar nuomones pas nekalta

Oi ,istvirke fantazijos mane kankina ,nezinau kas daros

As pritariu nuomonei, kad viskas visada grista bumerangu bent jau kalbant apie save pacia

Užjaučiu, jei tas bumerangas grįžo pas Jus. Bet, kita vertus, jei ta teorija būtų pagrįsta, galbūt net moksliškai įroryta, tuomet skyrybų statistika būtų ženkliai mažesnė. Deja, tai - tik nerašyta taisyklė: apgavo žmoną, išduos ir meilužę arba kitaip - nuviliojai vyrą, lauk atpildo valandos. Nebūtinai! Savo tarpe žinau porų, kurios išgyveno skyrybas, sukūrė naujas šeimas ir iki šiolei gyvena laimingai, be jokių intrigų ir pan. Va, kad ir mano tėtis, paliko šeimą, kai jauniausiam broliui tebuvo vos dveji ir išėjo gyventi pas meilužę. Praėjo 15 metų, o jis vis dar gyvena ir sugyvena su ja. O buvo mūsų šeima vizualiai kone ideali, visi tik rankomis skėsčiojo, kaip galėjo TOKIĄ moterį iškeisti į neišvaizdžią bobelką. Žmonės kalbėjo tik apie "fasadinę" pusę: kokia mano mama daili, kokia taktiška, tvarkinga, kaip juodu gražiai sugyveno, o jis mat iškeitė į kažkokią storą buhalterę, bet niekas "nekapstė" giliau. Kas kaltas? Sakoma, tarp dviejų žmonių vieno kalto nebūna. Kad ir kokia tobula mama buvo, žiūrint kitų akimis, pasirodo tėvui ji buvo tiesiog per gera, per nuolanki (vėliau jis pats tai patvirtino), o jam, pasirodo, reikėjo bobos su "kiaušais", - kokią ir gavo.
Reika, aš jau kaip ir apsisprendžiau . Dėka kai kurių nuomonių, gyvensiu taip, kaip lig šiolei gyvenau, nesigadindama nervų. Jei bus lemta, yla anksčiau ar vėliau tikrai išlįs iš maišo. Žmonėms burnų neužriši - tokia realybė. Jei tai - vis dėlto tiesa, ji netruks išaiškėti.
Tiesa,nepaminėjau, bet puikiai sutariu su vyro sūnumi, kuriam dabar 17 metų. Kone kiekvieną savaitgalį jis leidžia pas mus, jo mama tam neprieštarauja. Su vyro tėvais, broliu taip pat esam geruose santykiuose. Nepaisant to, kad jo tėvai - be galo konservatyvių pažiūrų žmonės, priėmė mane atsargiai, bet šiltai. Uošviai tik patvirtino tiesą apie vyro ir pirmosios jo žmonos komplikuotus santykius. Ir kaip bebūtų keista, manęs jie nesmerkė, niekad nėra net žodeliu užsiminę, kad tai aš išskyriau jų šeimą, suviliojau ar tai nuviliojau vedusį vyrą, atvirkčiai, sako: seniai turėjo būti padėtas taškas, o tu buvau tik geras "spyris į užpakalį". Šiandien esame viena šeima. Anyta dažniau skambina man nei vyrui . Ką tik pro duris išleidau vyro brolį, kuris, važiuodamas į Klaipėdą, pakeliui užsuko puodeliui kavos.

Matosi
Bet as vis dar nesuprantu, ar moterys tampa senmergemis nes yra bjaurios, ar jos yra bjaurios todel kad tapo senmergemis?

Eilinį kartą klystate. Visų pirma, nieko aš neviliojau. Kaip matau, tik permetėte akimis mano pirmąją žinutę, kurioje aš, rodos, aiškiai parašiau, kad tam vyrui prireikė pakankamai laiko, kol mane apžavėjo. Jei būčiau norėjusi suvilioti "piniguotį", stačia galva pulčiau jam į glėbį, tačiau kažkodėl taip neįvyko. Deja, nesu užprogramuotas kompiuteris, sugebantis valdyti savo jausmus, emocijas, supratau, jog įsimylėjau ir tik tada sutikau nueiti į pirmąjį pasimatymą. Jei taip labai "niežti" žinoti, savo "rojaus vartus (fui, kaip šlykščiai skamba!) atvėriau ne per pirmą, ne antrą ir net ne trečią pasimatymą, gal... Kokį dešimtą, jei tai ką keičia .
Ir dar... Kaip sakiau, esu kilusi iš gana pasiturinčios šeimos, tačiau pirmoji mano meilė, su kuria pradraugavau beveik ketverius metus, nebuvo joks turtuolis ar kažikoks įtakingas asmuo, tiesiog eilinis vargdienis - apsauginis viename prekybos centre už "minimumą". Bet vis tiek jį labai mylėjau!
Prie gero gyvenimo esu pratusi nuo mažumės. Tikrai ne dabartinis vyras mane prie to pripratino . Taip, kad tikrai nelikčiau prie suskilusios geldos, mieloji. Apie tai net nebūčiau pagalvojusi, jei ne Jūs. Tiek pati pakankamai uždirbu, tiek - mano šeima, kuri visada mane palaikys.

Jei vyras nores,tai suras ir galimybiu "nuslysti i kaire"...
Jus taip kalbate apie ta mergina...kaip manote,ar apie jus taip irgi maste jo ex zmona...kazkaip neskaniai atrodo...
Ir dar,zinote yra vienas posakis: "Niekada meiluzes vieta nebuna tuscia...kai ex meiluze tampa zmona,atsiranda kita..." Manote,kad jusu vyras vedes jus,nusiramino...klystate...jis taip bando sau irodyti,kad dar jis visame kame...ir jo nesustabdys jusu grozis,figura...jei norite su juo gyventi,teks kenteti,jei ne-skirkites...
Jei klausiate nuomones,tai jums ji issakoma,o jei jums ji nepatinka,tai jau jusu problema...ir visokiom vadinti,kuriu jums nuomone nepatinka...vaikiska...