Kaip susitaupyti, jei gyvenimas neverčia

Koks mazas pasaulis As irgi bakalaura
Papildyta:


arba tai sugebi arba ne, manyciau.



na, mokslas ir seima visais laikais nebuvo suderinami, kiek senmergiu filologijose desto

is to ka perskaiciau - mokytojo darbas pasirodo - tinginiu oaze

idomu, kodel ne kiekvienas si darba ryztasi dirbti, o pradejes dirbti - istveria.

kaip suprantu konkursai i laisvas mokytoju vietas turetu buti tukstantiniai. Juk TOKS didelis santykinis valandos ikainis.

ugu, man irgi visada idomu buvo. Ypac vaiku turint- tobulas darbas. (isskirus klases aukletoja, kaip minejau, aukletoja saziningai but- nei vaiku, nei seimos neturi turet ir dar ir be kelniu liksi- mokiniu reikmems alga leisdamas )

kodel gi taip is karto maziausiai uzdirbanciu sluoksniu pinigeliais. Musu imones platinama/kuriama produkcija isigyja tikrai ne maziausiai uzdirbantys zmones ( tai nera pirmo butinumo preke - o ir dirbame daugiausia su imonemis) ir taip jie sumoka ne tik uz gauta masina, bet uz absoliuciai viska - ir darbo vieta, ir komunalines paslaugas, ir sunaudotus tusinukus, ir isgerta kava ir t.t.


o tai kuo kalti tie, kurie savo darbu atsiduria per viduri ( nemanau, kad cia rasantys gali pasigirti butent didziausiais atlyginimais, bet faktas, kad gauna daugiau uz nustatyta vidurki - as isimtis, jeigu skaiciuoti tik mano pajamas, nors nezinau koks dabar vidurkis). Atsiprasant MB negalejo dalyvauti vaiku mokyklos baigimo sventese ( nors to ir norejo), nes sedejo kursuose tam, kad ismokus daugiau, islaikius daugiau kvalifikaciniu egzaminu, galetu gauti didesni darbo uzmokesti, o kazkokie drista akis plesyt, kad vagys kaip jums negeda gauti alga ( itariu cia turima omeny didesne nei minimumas) ir dar kazkokius priedus prie jos.

na bet jie nedesto visur visiskai skirtingo dalyko - daug kur galima naudoti ta pacia medziaga ( t.y. ir universitete ir kolegijoje), nera poreikio kiekvienai paskaitai ruosti absoliuciai unikalia paskaita.
Nenoriu pasakyti, kad darbas nera sunkus ar turetu buti nevertinamas - tik jisai irgi ganetinai monotonijos turi. Nera visiskai naujo - uztenka sena papildyti atsiradusiomis naujovemis ( jeigu tokios atsirado)


cia nuo zmogaus budo priklauso. Apie dalyka, kuri as ismanau, man nera streso kalbeti pries auditorija - na pries 80 nera teke, bet mazesnems grupems yra.

Kaip suprantu, apie dėstytojų darbą labiausiai išmano tie, kurie dėstytojais nėra dirbę, bet matę mistinius pavyzdžius...

paskutiniu metu itin dažnai bendraudavau su savo BBD vadove. dalykus, ką ji dėstė uni ir kolegijoje (kaip pvz.) pakankamai sudėtinga būtų sugretinti... vieni geografiniai, kiti informaciniai. ir dar sugebėjo vadovauti itin kompiuterinės paskirties BBD. taigi taigi - žinot jie turi daug, mano pastebėjimais... bet, vėlgi, nešneku apie visus



ką turite minty? asmeniškai aš rašau pastebėjimus iš savo, kaip studentės ir kaip supratingo žmogaus, varpinės. ir kas tie mistiniai pavyzdžiai?

Omeny turiu Mergioną ir Bekasę... Mistinis pavyzdys - Mergionos docentas, kuris dirba iš idėjos ir nepersidirba, nes dirba iš idėjos, bei Bekasės kalbėjimas prieš 80 žmonių auditoriją be streso Realybėje viskas yra šiek tiek kitaip. Galų gale, galima orientuotis į žemiausius standartus - ir juose aš randu vietos tiek nepersidirbančiam docentui, tiek monotonijai, o galima siekti maksimumo - visų pirma iš savęs. Auditorija yra puikus tavo veidrodis su padidinimo funkcija - kiekviena tavo klaida, kompetencijos spraga yra maksimizuojama, todėl monotonijai vietos nėra - nuolat įrodinėji visų pirma pats sau, kad esi kompetetingas tiek, kad savo žinias gali skleisti žmonėms.
p.s. 80 žmonių auditorija - baikės Mano įprastinė - 150. Periodiškai - anglų arba rusų kalbomis nedraugiškose valstybėse.

galiu va dėl kompetencijos ir klaidų prisiminti vieną dalyką iš studijų - dažnas dėstytojas, kurio paskaitose studentai daro beleką, tik ne klausosi paskaitų, leidžia sau teikti "konsultacijas" už pinigus ir parašyti... gerą balą

o kas kitaip?
jeigu zmogus neturi auditorijosc baimes + gerai ismano tai apie kalba, tai jam jokio skirtumo kalbeti pries 3 zmones ar pries 300. Jeigu zmongus nejaukiai jauciasi kalbedamas pries auditorija, tai ir 80 zmoniu nereikes, jam bus sunku ir pries 5 zmones.

* nežinau Jūsų konkretaus atvejo, turėjau omeny labiau farmacininkus, bet ir kitais atvejais grandinėlės gale dažnai būna masinė prekė arba paslauga, kur visi tie pridėtiniai dalykai ir sukelia kainas. Man tą yra aiškinęs vienas iš tos srities profesionalų.
**abstrakti nuomonė ir akių plėšymas - labai skirtingi dalykai.
***kartais dėsto. Aš daugiausia žinau iš žmogaus, su kuriuo išgyvenau 30 metų, iš kurių 22 jis dirbo dėstytoju. Paskaitų turėjo tik planus, ne skaitydavo, o kalbėdavo, aiškindavosi mokslinę problemą. Beveik visą likusį laiką skirdavo gilinti profesijos žinioms.
**** Kadangi savo specialybės pažįstu 2/3 VU ir buv. VPU dėstytojų, atsakingai sakau, kad kuo geresnis dėstytojas, tuo labiau jis jaudinasi prieš kiekvieną paskaitą.




Papildyta:

Atleiskite, bet jei Jūs humanitarinių arba socialinių mokslų atstovė, jei tektų rengti konferenciją, - nekviesčiau.

Taip, jeigu jis yra itin prasto lygio kalbėtojas Nes geras lektorius jaučia kiekvieną auditorijos atodūsį, reaguoja į auditorijos nuotaikas ir pagal tai stiprina arba silpnina savo kalbos intensyvumą, sudėtingumą, etc. Ir vienaip kalbama 3, kitaip - 10, dar kitaip - 150. Ir nepaisant ilgametės praktikos ir išbandymo ugnimi ir ledu, vis tiek jaudiniesi kaskart į auditoriją eidamas.

na ir kodel?
tai, kad zmogus reaguoja i auditorija, stiprina savo kalbejimo intensyvuma, priklausomai nuo laiko ir galimybiu itraukia ir auditorija ir t.t. - taip tai priklauso nuo skaiciaus. Bet jeigu zmogus yra ivaldes kalbejimo mena ir laisvai jauciasi pries auditorija, tai ar tikrai itampos atzvilgiu ( ne pacios paskaitos/kalbejimo konstrukcija) jam yra skirtumas pries 3 ar pries 50 zmoniu jam kalbeti?