Na va, po tvarkymų jau
Čia jūsų tvarkymo vajaus dėja šiandien papildomai virtuvėje stalčius išvaliau. O dukra pažiūrėjus spintą susitvarkė. Kadangi skalbinių krūva iš karto patrigubėjo, tai dar ir išskalbiau. Jaučiuosi nusipelniusi arbatos su likeriu
QUOTE(vaidicita @ 2011 06 20, 18:48)
pagyvenus, sunku man tai isivaizduot...

jei as po 5 m buciau papildomai pasimokius ir atradus nisa o ka jis tuo metu veiktu? kodel netobuletu? tiesiog nemegstu vyru tinginiu kurie ilenda i patogu prastai apmokama darba ir dziaugiasi va man gerai man uztenka as nesiruosiu plesytis, man atrodo vyro pareiga aprupinti seima.. na aisku dabar feminizmas klesti bet man oatinka kai vyras man atidaro duris, praleidzia praeiti ir uzdirba daugiau uz mane. patinka.
Gal pinigus uždirbinėtų tavo mokslams, vaikus prižiūrėtų, kol tu karjerą darai, ir tave morališkai palaikytų

Ką aš žinau, argi maža ką gali geras vyras nuveikti.
Maniškis va man dvejus moksus finansavo ir pats du kartus tarpininkavo man įsidarbinant. Pirmu atveju ėjau visai neturėdama reikiamos kvalifikacijos ir išsilavinimo. Tada po rusijos krizės bedarbystė buvo didesnė nei dabar, ir darbą gauti su mano išsilavinimu buvo be šansų. Priėmė ant jo garbės žodžio, kad padės man išmokti. Po to pagal dirbamą darbą ir mokslus apmokėjo. Antru atveju perėjau į firmą, kurioje jis dirbo, aukštesnę nei jo poziciją su startiniu atlyginimu didesniu nei mano buvęs. Jis pats, sužinojęs, kad ieško, anksčiau nei skelbimą įdėjo mane pakalbino ir nuėjęs tarpinikavo, kad priimtų. Jau einant buvo aišku, kad jei priims per pora metų mano atlyginimas gerokai pralenks jo. Toje firmoje vadovo darbas geriau apmokamas nei specialisto (kaip beja ir daugelyje kitų). Kadangi jį, kaip specialistą, ten gerai vertina, tai jo ir klausė - ar sugebės dirbti kartu. Nes variantas, kad aš ateinu, o jis išeina netiko. Žodžiu ten dirbu ir algą tokią gaunu labai nemaža dalimi vyro nuopelnu.
Nemanau, kad jis už mano pečių slepiasi. Su jo atlyginimu aš galėčiau iš viso nedirbti ir užtektų. Tiesiog jis turi įgimtų sveikatos problemų. Aišku, prisižiūri, ir aš stengiuosi jį pasaugoti. Bet jam buvo 14, kai tėvas dėl tų problemų tapo nuolatiniu ligoninių lankytoju. O sulaukus 17 tėvas mirė. Todėl mano ateitim jis labai rūpinasi, kad jei kas turėčiau ir širdžiai mielą, ir gerai apmokamą darbą. Visada padrąsindavo eiti ten, kur man pagal charakterį ir žinias darbas prie širdies būtų ir su mažiau pastangų galima daugiau uždirbti. Kai sužlugo visa industrija pagal mano specializaciją, padrąsino studijuoti pagal dirbamą darbą, kuris patiko, apmokėjo mokslus. Ir pagranduką labai spaudžia turėti - argumentuoja, kad kiek čia šitie vaikai bebus, o moteriai vis lengviau, kai namai netušti

Aš jį vis erzinu - bijai, kad kito nesusirasčiau, kai jau mirsi. O jis kad nors ką - ne, sako, nebijau, tiesiog nenoriu, kad būtų liūdna ir vieniša, kol ieškosi. Vat už tą planavimą trumpai gyventi kartais noriu jį nudėti

Bet kai pagalvoju - jei nudėsiu, tai tikrai ilgiau negyvens
Tpfu, kokia paklodė. Bet tikrai, yra tų gerų vyrų šalia mūsų. Gal. tiesiog, ne visada mes pačios teikiamės į jų mintis ir norus įsilausyti, jų nerimus suprasti, tiesiog žmogiškai su jais kalbėtis apie viską. Draugai turi problemą - vyras neteko darbo, dabar pusę metų gaus bedarbio pašalpą, o paskui... Na, su darbais jau senokai pas jį problemos. Šiandien šnekėjom - aš jai iš savo varpinės siūlau, kad sunku žmogui tokiam amžiuje jei dar savo vietos nerado, padrąsinimo, pagalbos reikia, pašnekėkit susėdę. Jos atsakymas buvo - šia tema mes nesišnekame. Tai kokia čia partnerystė, jei sričių, kurios tiesiogiai įtakoja abiejų jų ir vaikų gyvenimą, susėdus aptarti negalima.
O apie taupymą. Nuglaistėm su sūnum savaitgalį tamburą. Vyras šiandieną pašveitė - sako, brokai visur. Prašom gruntuojant iš naujo ir glaistot papildomai. Bandau dabar įrodyti, kad visi "nedatepimai ir duobelės" turi būti užskaičiuoti kaip "dizaino elementas" ir reikia dažyti. Sakau - glaisto truks. Bet įrodysi tu jam. Sako - užtepinėkit duobeles, bus naujas dizainas, su "kalneliais"

, o jei nepatiks - nušveisiu dar kartą. O gal visgi jį