QUOTE(Bekasė @ 2011 06 01, 15:13)
o tamsta pasirupins, kad as tuo begimo takeliu begdama apsipirksciau, nueiciau/pareiciau is darbo, nuvesciau/parsivesciau vaikus is darzelio/mokyklos ir sutvarkyciau eile kitu reikalu?
Tavo gyvnunas yra tavo rupestis ir tavo atsakomybe - tavo ir tik tavo, o ne viso aplinkinio pasaulio. Todel klausima, kur vedzioti suni, kad jisai galetu laisvas ( be pavadelio ir antsnukio) issilakstyti, issidukti ir patenkinti smalsuma susipazinti su aplinka reikejo apsvarstyti pries isigyjant suni, o ne po to piktintis - o kur man ji vedzioti.
o i tema, tai kiek galvoju, tai jau bunant ne vaiku neteko gintis nuo suns agresijos - aktualiau gal butu kaip isvengti nepageidaujamo kontakto, kuris gal jeigu ir nera pavojingas fiziskai, ne visada yra malonus ar tuo labiau pageidaujamas ir apseina be pasekmiu (pvz. isgascio, isteptu/suplesytu drabuziu...).
Is patarimu kaip apsiginti agresijos atveju esu girdejusi, kad veida ir kakla butina dengtis rankomis, bandyti minti suniui ant koju, bandyti ranka sugriebti ir stripiai laikyti apatini zandikauli. Jeigu puola tavo augintini, tai galima nesiotis saizaus stipraus garso svilpuka.
O vaikysteje, tai laiptines gyventojai ne karta buvo nukenteje nuo vieno kaimyno vilksunio - siaip suo neatrode agresyvus, bet kartais neaisku kas jam uzplaukdavo ir puldavo. Man yra i subine isiseges ( gerai, kad buvo ziema ir buvau su stora ir ilga striuke, tai buvo tik palyvinus nestipriai nubrozdinta oda), kai is pasikelusi liftu ejau link buto duru, o seimininkai ji tuo tarpu palaida ir be antsniuko isleido i laiptine.
jums kaip nukentėjusiai nuo šuns kaip realiai atrodo tas sugriebimas už apatinio žandikaulio? Nu nežinau kai norėčiau pamatyt kaip tai daroma
. Čia iš siaubekiškų istorijų-mano sūnus vis svaigo šia istorija, kol viename renginyje-filmavime reikėjo vaiko kurį šunys sukandžioja (rolė tokia), na pas mane yra vaikas, yra šunys, ir kai savo vienam šuniui liepiau kasti jam (jis kando žaizdamas) ir vaikas net su apsaugom pajuto kas yra draugiškai nusiteikusio šuns dantys ant subinės gyvenime pamiršo tuos žandikaulius. Mano patarimas-norit likt be rankų pirštų, nosies - galit bandyt. Net jei esat super didelio greičio kaip koks chameleono liežuvis-ir paaikysit per sekundę į tą tarpelį kur KARTAIS nebūna dantų už ilčių, kaip jūs išlaikysit slidžią besipurtančią kaukšinčiais žandikauliais galvą. Prad-ioje reiktų pasitreniruoti laikyti dviem pirštais 5 kg spurdantį karpį-tai būtų 5 proc jėgos su kuria bandot susidurt.
Minti šuniui ant kojos-50 proc kad šuo galvoja pult ar ne, o užmynus jis nuspręs-pult. Tai provokacija, kvietimas pasipešt.
Į veidą ir kalką puls labai retas šuo-saugot reiktų rankas, kojas ir korpusą, jei žinoma stovit o nesivoliojat ant žemės.
fantastika
Bet kadangi daug mažesnis yra už tą ketintą pulti, tai nieko ten neįvyko, nes tas šunėkas visas susitraukė, susigūžė ir t.t. Daugiau tokių dalykų nepamenu su jokiu kitu šunimi, tik... vėl su tuo pačiu 
dar kelis sykius sutikome ir vėl bėgo pulti 
