Kaip apsiginti nuo palaido šuns?

Paplūdimiuose pagal LT įstatymus nuo gegužės 1 iki spalio 1 vedžioti negalima. Pajūrio ruožuose galima ištisus metus, prie ežerų - taip pat.


Įstatymai yra parašyti keleto žmogeliukų, neatmeskim korupcijos. Taigi, klausimas: kas yra vieša vieta? Tai, kas ne privati valda. Tai šuo teoriškai negali būti paleidžiamas nuo pavadėlio niekur, NIEKUR. Išskyrus privačią valdą (namas, butas, sodyba ir t.t.) bei spec. šunų vedžiojimo aikšteles, kurios dažniausiai yra itin mažos ir kupinos stiklų (o dėl stiklų kalti,kaip minėjau, JŪS) arba jų išvis nėra.

Ir nežinau kaip jums, bet man šuo yra gyvas padaras: sugebantis jausti alkį, troškulį, skausmą, džiaugsmą, nuovargį, turintis įgimtus instinktus bei sąlyginius refleksus.


užjaučiu


Kai paaugs, nepamirškit nupirkti peilio, geriausia dviašmenio, vadinamosios 'plaštakės', o dar geriau, šautuvo kokio. Nes su peiliu dar užsiraus ant tokio, kuris mokės "gintis" geriau. O kulka - pykšt ir nėra, va tada tai jau tikrai apsiginsit.


O šuniui reikia leisti pažinti aplinką ir pasaulį. Kuo labiau socializuotas šuo (su aplinka, su žmonėmis), tuo jis stabilesnis.
Ir joooooo, čia temoj vien tik naujieji rusai su savo blondinėm ir tesėdi.


Nuo pyrago ant norago... Amoralu fui veeee, žmogus visagalis žemės valdytojas, o šuo - šūdo gabalas, reik "apgint" visuomenę nuo tokių pabaisų ir visus iššaudyt, nors neeee, geriau kaip nors... lėčiau, pvz. dujos, bliam, reik pasiknist po istoriją, yra gerų juk to masinio naikinimo pavyzdžių.

Nu idiotizmas kažkoks, ne kitaip.


Kiekvienam žmgui diskomfortas yra skirtinga sąvoka. O jei man, pvz., diskomfortas jūsų čia visokius postus skaityt? Nu tai EIKIT IŠ ČIA, aš dabar 'diskomfortuoju'. Ir neaiškinti man, kad tai mano problema ir jei noriu, galiu neskaityt. Jūsų veiksmai - jūsų atsakomybė, taigi, štiš.


Data čia ne prie ko, fobija buvo, fobija, panašu, kad ir yra. Ir išvis, gražinkit mano šuniui sveiką pėdą, nes per jus ji ją įsipjovė.

Nu ir mergos ...nu pabandytų taip mane ar mano mamą pastumti muštynes vidury baltos dienos sukelčiau ir būtų visai neįdomu ką civilizuoti piliečiai apie mane pagalvos
O dėl mažos mergaitės..nu vėpla mama . Mano draugė turi toiterjerą. Jau tokį mažą,tokį trapų...mažylio piršto storumo kojytėmis. Ir turi dvi dukterėčias. Jos jau kelių metukų būdamos buvo išmokintos,kad šuniuką reikia labai atsargiai glostyti..kad negalima nešioti,kilnoti.. Nu nei karto neužgavo. o tas šuniukas jas dievina.

Na su skendimu gal per dramatiska... Isejau pasivaikscioti su mazu suneliu ir 4 metu vaiku. Beeinant pamaciau i mus atlekianti palaida misruna issieptais dantimis. Dilema: ka ciupti i glebi? Suni ar vaika? Na gerai, kad netrukus is uz kampo islindo "rupestinga" seimininke. Takart nesulaikiau emociju ir atrasiau seimininkei normalu morala! Taciau kita diena tas pats suo vel sekmingai begiojo palaidas... Nuo to karto niekada i pasivaiksciojima su suniu neimu vaiko Be to nepamirskite, kad suaugusiam niufas- tai suo iki klyno, o mazam vaikui- didesnis uz ji zveris, ziurintis tiesiai i akis. Kazin kaip pacios reaguotumet sutikusios uz save didesni zveri?
Papildyta:

Taigi jei kada pati skesi (neduok Dieve) linkiu, kad salia butu toks pat seimininkas su suniu, kaip ir tu

Ačiū už palinkėjimą. Aš neatlinkėsiu nieko atgalios

Kalbant apie ekstramalias situacijas, kai tenka rinktis, na, rinktis žodis gal netinka, nes tuomet nemastai , pati kažkada savo šunį, nemokėdama plaukti, kuris įšoko į upę ir negalėjo išsikapanot, nes ruožas ledo buvo, žiemą atsigulus ant ledo traukiau į viršų, nemastydama kas galėtų atsitikti.

Ramaus savaitgalio linkiu ir nelinkiu niekam, kad reiktų rinktis, nesvarbu, tarp ko

Skaičiau skaičiau, ir pastebėjau, kad liko neaiški viena detalė.
Gal netyčia praleidau - tada atsiprašau dėl savo žioplumo.
Apus, sakykite, kaip pasireiškė tas jūsų vaiko užpuolimas prie ežero? Jei teisingai supratau, šuo iš tolo nusižiūrėjo auką, nusitaikė į ją, nekreipdamas dėmesio į kitus pakeliui pasipainiojusius žmones, puolė, ir... ką padarė?

Ai, baigiam pykčius.
Apus jei gyvenate Vilniuje, turiu jums pasiūlymą. Kviečiu susitikti su manimi ir mano šunimi, jei norite, kartu bus pedagogė, etikos, filosofijos ir pradinių klasių mokytoja, kuri šiaip pati kiek privengia šunų, tačiau labai blaiviai žiūri į juos, puikiai supranta vaikų psichologiją ir, laimė, šunų elgseną. Mano šuo nors ir didelis, bet tikrai labai draugiškas, be to dažnai kviečiu praeivius su vaikais ateiti jos paglostyti ir galiu garantuoti, kad pasivaikščiojimas kartu nesukels jokios grėsmės nei vaikiukui, nei jums. Rimtai
Jei yra skaitančių ir taip pat norinčių pozityvios pažinties su dideliu šunimi, taip pat labai kviesčiau parašyti čia arba į AŽ Kad visiems būtų geriau.

Priraset kai kurios totaliu nesamoniu....
Uz ipjauto suns koja atsiprasau, uz visus homosapiens ...... tiesiog gal nevedziokite suns ten kur zmones vaiksto...... Cia mazdaug tas pats, kad as turiu atsisakyti keliones prie ezero , nes ten sunys poilsiauja. Na ka padaysi....
o kadangi buvo paliesta ir mano sena vaikystes istorija, turiu ganetinai papriestarauti, uzaugau po to su kambariniu siunim, ir normaliu sunu tikrai nebijau, jei pamatau suni vedama uz pavadelio neklykiu ir putu neleidziu kadangi teko lankytis nemenkame kiekyje parodu, daug sunu ir glosciau ir dziaugiausi jais ...... ir nepuolu isterikuoti pamacius bet kuri sunioka Kaip juokinga bebutu, vaikui istorija kartojasi, ir vaikui ne 6 metukai, kad prisirisusi tureciau laikyti, kaip puikiai panarstete mano biografija O zinot, siandien parke is gal 30 sutiktu sunu, na atleiskit, as irgi kartais noriu i parka iseiti ne tik jusu sunys, tik 2 buvo palaidi...... as tuo nuosirdziai pasidziaugiau, nors zenklas, kad sunis vedzioti draudziama kabo kaip blynas, ai tiek to, reiks kabinti, zmonem vaikscioti draudziama
Jau supratau, kad diskusija yra beprasme, nes ..... jus mylite sunis, as myliu vaika. Skiriames truputi.....
Aciu visoms, kurios siandien parke pririsote savo sunis, o kitiems... neturiu ka pasakyti, beviltiska..... lieka tik duju balionelis.
Papildyta:

Vaikas islipinejo is ezero, ir pasilenkes movesi crocsus, prieidinejo suaugusiu zmoniu kompanija, to suns net nesimate tarp ju, butu jis skalijes buciau tikrai atkreipus demesi, jokio triuksmo, likus gal 2 metram iki vaiko, kuris to sunio net nemate suo ji is niekur nieko puole... nemanau, kad didele laime pakelus galva pamatyti nasrus. Vaikas pradejo klykti, nepamenu, kaip dabegau iki ezero sitos vietos atleiskit nepamenu, bet maciau, kaip bego suns seimininke gelbeti savo suni, mano vaikas besitraugdamas klygdamas nuo suns, ikrito i ezero kraste augusius krumus vandenyje, as paskuj ji isokusiu apglebus laikiau vaika........ aciu dievui suo i vandeni nepuole .

Apus, papasakokit kur gi tie žmonės nevaikšto? Nugis labai įdomu. Nes nelabai įsivaizduoju, kur galima rasti tokią vietą.

berods minėjote, kad vaikas lipo tolėliau į krantą, nes matė šunį, na, nesvarbu

Apus, išties jūsų sarkazmas ir tas nuolatinis tyčiojimasis iš šunų ir jų savininkų tikrai piktina, žeidžia. Na pripažinkite , galų gale, sau, kad ne visi vaikai turi tokias stiprias fobijas, baimes, taip pat ne visos mamos vaikus gina ginklais: šiuo atveju dujomis. Kartoju, jūs tik pagilinsite savo vaiko problemą. Nejaugi tikitės, kad purkšdama į šunį dujas, išmokysite vaiką nebijoti šunų? O šunis žmonės augins, vedžios, kitaip nebus. Siūlyčiau pinigėlius skirtus dujų balionėliui, išleisti prasmingiau: vizitams pas vaikų psichologą. Supraskite, šunys- taip pat visuomenės dalis, o jūsų vaikui teks gyventi aplinkoje, kurioje žmonės augina ir mėgsta šunis. Galite emigruoti, bet visur bus šunų. Beje, daugelyje šalių, kuriuose lankiausi, šunys vaikšto parkuose be pavadėlių, o UK netgi priėję žmonės pasiteiravo kodėl mūsų šuniukas vedžiojamas su pavadėliu, kodėl neleidžiame jam palakstyti...., nes parke bėgiojo vaikai, šunys, tėvai sėdėjo ant dekučių ir plepėjo, šunistai taip pat susėdę ant suoliukų kalbėjosi, bendravo.

Nu suprantu, vaikas klykė, nes netikėtai pakėlęs galvą pamatė nasrus. O tai ką vis dėlto padarė šuo?
Apus, aš pasakysiu žiauriai. Jūsų nervų sistema yra labai silpna (ta jūsų vaikystės istorija, kai kažkiek ten laiko jus gydė ir taip ir neišgdė... nors šuo visai neįkando - tokių "užpuolimų" ir man vaikystėje teko patirti ne vieną, ir mano vaikams. Dukra va pati šitoj temoj kelis kartus dėstė savo požiūrį, sūnus dar mažas, pasisakyti negali, tai aš už jį papasakosiu - prieš porą metų svečiuose, kur po kiemą lakstė Tibeto mastifas, jam aiškiai pasakiau - nelakstyk, nes šuo užsimanys tave vytis. Neklausė, lakstė, šuo vijosi ir pargriovė. Į sūnaus neptenkintą riksmą pasakiau - pats kaltas, buvo sakyta nelakstyt. Ir kas per stebuklai - jokių fobijų nuo to neatsirado, nei kas nors mikčioja, nei naktim šlapinasi.
Tai supraskit pagaliau, kad niekas nėra kaltas dėl jūsų fobijų. Jei nebus šunų - jūs vis tiek atrasite ko bijoti.

Tiksliai! Ir kaip aš nepagalvojau! Nuo rytdienos pradedu skraidyt, aha.

Apie Robertą aš dar kitą istoriją pamenu
- Vaiva, gal tu patrauk jau šunį nuo mano vaiko...
- Oi, o ką, ji jį užgavo??? Negerai elgiasi???
- Ne... bet jis tai žiauriai ją įveikinėja...

Kurioj vietoj nuskaitet tyciojimasi?
Taip vaikas lipo ne prie pat suns, jis buvo sone nuo tos kompanijos.
Auginkit jus tuos sunis, kas jums trugdo, bet prisiriskit. Ir nereikia paskoti, kad va uzsieni tai rojus, sunys valgo prie vieno stalo.... na tai ir vaziuokit ten, ten ir zmones sunu takais nevaikscios, ramia galva turesit.
Mes nesusikalbam, nes ne jus , nei as nenusileisim ir kiekviena ginsim savo interesus. Kaip as jus nepriversiu prisiristi sunis, taip jus neverkit del nupurkstu.
buvau daug prirasius, pratryniau.... beviltiska.