QUOTE(gluosnis @ 2011 06 12, 20:38)
mano pasaulis prasideda nuo manes
gali kasdien metais sakyti: as myliu save, bet jei manyje tupi baime manes nemyli ar mano meiles nepriima, esu niekam tikusi, nereikalinga ir pan.
zodziai liks tik zodziais. reikia paleisti baimes, abejones, kompleksus ir viska, kas trukdo meilei, reikia padaryti meilei vietos, tik taip ji ateis i tavo gyvenima... kiek reiketu kartoti pvz. esu saugi, jei jauciuosi nesaugi? ar nepaprasciau butu viena-du -tris kartus nuosirdziai paleisti nesaugumo jausma, baime ir naturaliai pradeti jaustis saugiai, nes baime sumazejo? didinant pozityvuma, didinam negatyvuma: didinant dziaugsma, didinam nepatoma liudesi, bet paleidziant dziaugsma, paleidziam nematoma liudesi ir paleidziant liudesi, paleidziam dziaugsma

tuomet jauciames subalansuoti ir tiesiog laimingi... ka pasirinktumet dziaugsma ar laime?
Pritariu Gluosniui, jau senokai man šis klausimas bei afirmacijų vadinama galia neduoda ramybės, nes supratau,kad tai laikina saviapgaulė. Reikia jausti, bet ne kartoti. Bet gal nuo kartojimo ir imama jausti? Na, man tai atvirščias rezultatas laike. Tarsi kova. Vidinė pusė sako aš nemyliu, o žodžiai-aš myliu, taigi tas ,,nemyliu" dar auga. Gal atsiras, kas papasakos, kaip afirmacijas tinkamai naudoti, bei jų pagalba paleisti tarkim baimes? Galbūt netinkamai naudojau? Dėkinga