Trijų metų krizė

#1
Sveiki 4u.gif
Daug yra rašoma visokių straipsnių apie trijų metų krizė, kad vaikas itin trokšta savarankiškumo, tampa nesutariamas, reiklus ir t.t. Ar pas jus kaip nors reiškiasi ši krizė? Kaip tvarkotės? Ar praeina ji savaime?

Mano sūnelis ir taip buvo linkęs tikrinti ribas, bet danbar tiesiog visur ir dėl bet ko ožiuojasi, ir reiškia nepagarba tėvams. Jau nusibodo jį drausminti, nes atrodo, kad jis pats paprasčiausiai nebesusivaldo. Bet priimti viską kaip normą irgi atrodo negerai, pasijus karaliumi ir taip ir liks tironu.
Kaip auklėti šiuo sunkiu periodu?
Atsakyti
#2
Gal šiame skyrelyje tik mažesnių vaikučių tėvesliai užsuka? Nejaugi niekas nesusidūrė dar su trimečio krize?
Atsakyti
#3
dukra iki 3m buvo angelas, po to lyg kas burtu lazdele mostelejus pakeite vaika, pradejo atsikalbinet, neklausyt, ir t.t., rudeni bus 6, o kuo toliau, tuo bjauresnis vaikas, nebezinom budu kaip su ja kalbet. unsure.gif
Atsakyti
#4
O pas mane pametinukes - vyresnioji jau arteja prie 3 metu, tai irgi jeigu ka sakai kas jai nepatinka tai kazka daro ir apsimeta, kad net negirdi manes, o mazoji irgi nuo seses nusiziuri ir irgi bando elgtis taip pat doh.gif Niekada negalvojau, kad su tokiom spokem galima nesusitvarkyti, o pati net nezinau kartais kaip elgtis g.gif
Atsakyti
#5
Maniske buvo auksas iki metu. Paskui viskas normos ribose. Nu bet nuo 2.5 kas prasidejo doh.gif doh.gif doh.gif Geriau jau nusaukit mane gun_bandana.gif Sakiau, jau geriau eisiu griovus kasti, dirbti, kad tik su vaiku nekariauciau blush2.gif
Gyvenime niekas nera taip isvedes is kantrybes - kaip nuosavas vaikas. Ir i uzpakali gauna, ir papurtau kai neislaikau - o ji zviegdama vis tiek "NE" ir taskas. "NEgulesiu, NEmiegosiu, NEvalgysiu, NEkakosiu ant puodo, NEduosiu rankos lauke, NEklausysiu, ne ne ne - viskas priesingai!!! Nu nors imk ir sok per langa kuo toliau nuo tos beprotybes wacko.gif wacko.gif wacko.gif
Ar kas nors jauciasi taip pat..? biggrin.gif
Atsakyti
#6
pat pat turiu beveik trimetį, aišku pasitaiko ožių, atsikalbinėjimų.. būna ir iš kantrybės išveda, kažkaip nelinkus aš jo mušti su diržu, bet kai nesusitvarkau tai užduodu per užpakalį, bet dažniausia bausmė jam būna- eik į savo kambarį ir uždaryk duris, palieku pasėdi vienam kambary ir neišleidžiu, kol nesupranta, ką blogai padarė. Tai po to išlenda ir sako, kad mamytė būsiu geras.... o aš ne visada su juo kalbu, mat būnu ant jo užpykus, tai jis gražiu balseliu vis sako būsiu geras. Tada duoda bučkį ir susitaikom thumbup.gif
aišku, gal ir trumpam tokios bausmės užtenka, bet visvien kažką supranta, kad negerai daro...

gal kas turi daugiau pasiūlymu... kaip elgtis su trimečiu vaiku!!!
pasidalinkit mirksiukas.gif
Atsakyti
#7
Turiu ir as tokia tvirto charakterio ribas tikrinancia mergina. Jai dabar 33 men., o paumejimas prasidejo gal pries 4 men. Visi tie NE musuose tai grynai ribu tikrinimas ir ziurejimas "ir ka gi jus man padarysit". As stengiuosi su ja nesileisti i gincus. Kai neklauso, bandom leisti susidurti su pasekmemis. Is karto, be grasinimu ir ikalbinejimu. Is pradziu perspeji, o paskiau igyvendini ka zadejai. Galiu pasakyti, kad po truputi pradeda veikti.

Uz tam tikrus dalykus - kandziojimasi ir musimasi - tiesiai eina ant "ramybes laiptelio". Pastebejau, kad tai atsitinka vis reciau.

O isterijos atveju irgi uzdarau jos kambaryje ir palaukiu, kol praeis.

Bet kantrybes tai ojojoj kiek reikia. Ko visoms ir linkiu 4u.gif
Atsakyti
#8
QUOTE(protinga_blondine @ 2011 06 29, 00:35)
Maniske buvo auksas iki metu. Paskui viskas normos ribose. Nu bet nuo 2.5 kas prasidejo doh.gif  doh.gif  doh.gif  Geriau jau nusaukit mane gun_bandana.gif  Sakiau, jau geriau eisiu griovus kasti, dirbti, kad tik su vaiku nekariauciau blush2.gif
Gyvenime niekas nera taip isvedes is kantrybes - kaip nuosavas vaikas. Ir i uzpakali gauna, ir papurtau kai neislaikau - o ji zviegdama vis tiek "NE" ir taskas. "NEgulesiu, NEmiegosiu, NEvalgysiu, NEkakosiu ant puodo, NEduosiu rankos lauke, NEklausysiu, ne ne ne - viskas priesingai!!! Nu nors imk ir sok per langa kuo toliau nuo tos beprotybes wacko.gif  wacko.gif  wacko.gif 
Ar kas nors jauciasi taip pat..? biggrin.gif


Oi, tikrai ne jūs viena taip jaučiatės rolleyes.gif Tas visko neigimas ir darymas atvirkščiai tikrai veda iš proto doh.gif doh.gif doh.gif Arba tyčia ką nors padaro, ko, žino, kad neleidžiu- pavyzdžiui greit pribėga ir išjungia kompiuterį ar paspaudžioja klavišus, ar į valgį ką nors įmeta...Ir sėdi kaip angeliukas, mirksi nekaltom akytėm rolleyes.gif
Bandau tvarkytis su tuo kaip išeina- ir baru, ir per rankas suduodu( tiesa, nei vienas nei kitas nepadeda). Būdavo, kad jau nebegaliu, griūnu į lovą ir išlieju ašaras doh.gif
Bet žinau, kad dabar toks laikas vaikui, kai viską dedasi į galvytę- kaip mamą iš kantrybės išvesti, kaip kažką išsiprašyti ar kažko nedaryti( pvz. gal pasiožiuos ir jo nevers praustis)... Todėl sumaniau naują būdą- jeigu prasideda ožiai, pasakau labai rimtai ir griežtai: AŠ ANT TAVĘS SUPYKAU, IŠEIK Į KITĄ KAMBARĮ, NENORIU SU TAVIM KALBĖT IR ŽAIST. Ir, nekreipdama į jį dėmesio, pasiimu kokį žurnalą vartyt. Aišku, jis lenda, rėkia ką nors tiesiai į ausį, visaip bando patraukt dėmesį. Patraukiu RAMIAI jį atgal arba pati nueinu kitur ir vėl nekreipiu dėmesio. Kol kas tai suveikia, po kokių 5 minučių "vienatvės" ateina apsiašarojęs, apsikabina ir sako: myliu tave wub.gif Tada susitaikom ir kurį laiką būna gerai...
Atsakyti
#9
Na mano mergytei dar tik 2m. ir po savaites bus 3men. Ir Oziukai prasidejo sulaukus 2m. Bandau jau nekartoti istisai to ne ne ne negalima negalima negalima. Jei kazko nori prieinu ir sakau, kad ten negalima imti, einam geriau pasiimsim kita daikta ir panasiai, na ir sitas veike kokius 2menesius dabar vos pasakau, kad ne, gal neimkim tempia lupa, pradeda verkt, oziuotis ir t.t. Ir tie oziukai pas mus dabar oj kaip daznai apsilanko. Bandziau nuvesti i kambari ir palikti viena tai po puses minutes durys atsidare ir isejo lauk ir atsisedo kolidoriui pries mane ir demonstratyviai verkia, saukia doh.gif Tai dabar paprasciausiai nekreipiu demesio kaip jinai oziuojasi. Einu darau ka man reikia o ja palieku kambari ar virtuvei sedincia ir greitai nusiramina, po 2-3min, na kartais buna ilgiau, bet max po 5min. ateina, apsikabina ir sako "as gera" O sveciuosia jei nutinka toki nemalonus dalykai kaip ozevimaisi paprasciausiai nusivedu toliau nuo stalo, sveciu ir pasodinu ir pasakau, kad kai nusiramins ir bus gera gales ateiti pas visus prie stalo. Na nezinau kolkas mum sitas veikia, sveciuosia labai greitai nurimsta ateina prisiglaudzia ir baigesi oziukai ir eina zaist su vaikais. Namie kartais tie oziukai uzsitesia ir isveda is kantrybes bet seip kolkas tokia metodika-nekreipti demesio padeda mum. Tikiuosi ir toliau mum jinai pades ir pavyks nugalesi tuos oziukus ir jie vis maziau pas mus apsilankys.
Atsakyti
#10
[quote=Eliandra,2011 06 30, 22:53]
Arba tyčia ką nors padaro, ko, žino, kad neleidžiu- pavyzdžiui greit pribėga ir išjungia kompiuterį ar paspaudžioja klavišus, ar į valgį ką nors įmeta...Ir sėdi kaip angeliukas, mirksi nekaltom akytėm rolleyes.gif
Bandau tvarkytis su tuo kaip išeina- ir baru, ir per rankas suduodu( tiesa, nei vienas nei kitas nepadeda).

Atrodo, kad snekat mano lupomis rolleyes.gif Lygiai ta pati su kompu daro, dar baisiau - pleso tapetus!! doh.gif Tai kai specialiai suplese n-taji karta man uz nugaros - tai gavo lupt kaip reikiant gun_bandana.gif Manau, daugiau nekils ranka plesyti. Siaip pries duodant i uzpakali kartoju 150 kartu zodziu - bet ji "nenori" suprasti, nors tu ka doh.gif
Atsakyti
#11
QUOTE(protinga_blondine @ 2011 07 01, 20:04)
Tai kai specialiai suplese n-taji karta man uz nugaros - tai gavo lupt kaip reikiant gun_bandana.gif  Manau, daugiau nekils ranka plesyti.

O nekilo mintis duot paprastą popierių plėšyt ir paaiškint, kad tokį galima, o to, kur ant sienų - ne? Vaikas tikrai tapetus plėšo tyčia, bet ne tikrai ne tam, kad mamai gadintų gyvenimą, o dėl to, kad jam įdomu: ar plėšymo garsas, ar rezultatas - plikas sienos plotas, ar dar kažkas. Jei duotumėt paprastą popierių plėšyt, tai suplėšytų kažkelis lapus, kol atsibos. Be to, galima duot plėšyt spalvotą popierių (aš duodavau karpyt) ir iš skutelių kartu su vaiku klijuot aplikacijas. Arba popierinius rankšluosčius: suplėšius juos dar palamdyt ir klijuot "debesėlius". Nereikės tada vaikui pačiam prisigalvot veiklos mamai "už nugaros" ir dar už tai į kailį gaut.

Ir aš manau, kad plėšyt tapetus vaikui ranka nebekils. Kaip ir kitoms savo idėjoms realizuoti. Galit džiaugtis.

Ir aš blondinė, netgi natūrali.
Atsakyti
#12
QUOTE(GiedrėM @ 2011 07 01, 19:43)
O nekilo mintis duot paprastą popierių plėšyt ir paaiškint, kad tokį galima, o to, kur ant sienų - ne? Vaikas tikrai tapetus plėšo tyčia, bet ne tikrai ne tam, kad mamai gadintų gyvenimą, o dėl to, kad jam įdomu: ar plėšymo garsas, ar rezultatas - plikas sienos plotas, ar dar kažkas.
Ir aš blondinė, netgi natūrali.


Oi, tapetų plėšymo etapą turbūt visi praėjo irnesakyk.gif Ir norisi tiems mažiams plėšyt būtent tapetus nuo sienos, o ne popierių, skudurėlius ar dar kažką. Maniškiui, kaip supratau, senieji buvo pabodę, nes kai klausiau kodėl nuplėšė, sakė, kad popieriukas paseno, reikia naują ant sienos priklijuot doh.gif Jiems dažniausiai įdomu būtent tai, ko negalima, nes turi savo kailiu patirt, kas bus, jeigu tai darys...
Atsakyti