Trijų metų krizė

Mano nuomone, kai kuriems vaikams padeda pabuvimas atskirai, kai jau įsisiautėja. Anksčiau pati nuvesdavau, sakydavau - ateik pas mus, kai nusiraminsi. Taip ir padarydavo. Dabar, kai labai ožiuojasi, sakau - eik į savo kambarį pagalvot, kartais sako - nenoriu, ir nusiramina, nes žino, kad jei neis, aš nuvesiu, o kartais pati nueina, pabūna ir už minutės atėjusi sako - "jau nusiraminau", ir grįžta kaip naujas vaikas, su kuriuo jau galima kalbėtis (iki tol šaukia ir nieko negirdi, ką bandau sakyt).

Turime ir mes namuose, net ne oziuka, o visa ozi:-). Jokios priemones nepadeda, bandeme jau turbut viska, 700 kartus per diena girdziu "ne" ir nei vieno "taip". Geda kur nors nueiti, nuotaika gadina visai seimai savo elgesiu, is parduotuves iseinam su klyksmu, is zaidimu aiksteles- isnesu, jokiu sansu ikalbet.... Energijos - perteklius, ir jam nepabosta aikstele tarkim per penkias valandas, o kad mamai reikia eit nes sesute verkia - tai negirdi... Nesusikalbam nei geruoju, nei bloguoju... Gal mamo turite dar kokiu veiksmingu metodu?

knygu kokiu paskaityti. dabar skaitau "laimingi vaikai" - labai gera. dar ketinu skaityt laimingos vaikystes psichologija, sako gera, tai radau internete yra e variantas.
mums dar nera triju metu krizes, bet knygos paruosia tam ir jose yra praktiniu patarimu, aprasyti ivairus atvejai su iv amziaus vaikas, kai skaitau tai nemazai yra atveju su 3m vaikais

gal galit imest nuoroda e-knygos

pradejau skaityt, o ten tik 2o lapu

radau internete rusu kalba "kaip kalbeti, kad klausytu ir kaip klausyt kad kalbetu". tai galiu i pasta atsiust

Na mamytės neina pakariauti su tais ožiukais aš tai stenigiuos ignoruoti nieko nebesakau kriok kol atsibosta ir mato kad mamai neįdomu tai jau tada rimsta bet ne visada tai suveikia tikiuos ilgai neužsibus tokie ožiukai o mums nera dar 2,5 bet vaikas puikiai supranta ko ožiuojas gerai kad tai nevyksta labai dažnai

pas mus panasiai, 2 ir 2men, jau kai pakelia skandala tai slepkites visi... nekreipiu demesio, stengiuos apabint, o buna kad neprisileidzia tada duodu vienai pabut, griztu tada pirma apkabina

Oi sitas reikalas skausmingas visai seimynai buvo isbandziau visus įmanomus ir neįmanomus internete, literatūroje perskaitytus metodus. Man asmeniškai padėjo tiesiog pakeistas pačios pažiūris, kad tai natūrali brendimo/augimo stadija , kad to nereikia gėdytis ir nekreipti dėmesio į bobučių žvilgsnius....
Ramiai reaguodavau i (bent pas mus is niekur, lygioj vietoj) prasidedancia ar prasidejusia isterija, ne tai kad ignoruoti, bet tiesiog aiškindavau, kad ožiukai įlindo, kad mano mergytė gera graži, truputį papyks ir praeis ar pan. Aišku tuo metu stengėmės išvengti tokių papildomų dirgiklių (svečių, ypač giminių, nes žiūrovų ir auditorijos tuo metu labai reikia Arba kai jau matydavau, kad tuoj bus isterija, pvz nenori grižti namo iš lauko, tai tiesiog siūlydavau apdovanojimą, jei gražiai grišim namo, be pykčio, duosiu saldainį ar ledą ir pan. būtinai pagirdavau tėvui grįžus iš darbo, kokia buvo gera mergina ir t.t. Kartais ir ignoracija padėdavo, kai jau visai blogai būdavo (pvz vieną vakarą niekaip negalėjom nuvesti miegoti, verkė, klykė gal daugiau nei valandą... ) tai na biškuti ir pagasdindavom mums suveikė, kad kaimynai ateis, žiūrėti, kad čia vyksta ar pan
Tiesiog ka noriu pasakyti, kad kiekviena situacija būna biškutį kitokia ir matyt reikia truputuka kitokio metodo toj konkrečioj situacijoje
Kantrybės, stiprybės mamytėms

Pas mus irgi prasideda isterijos "lygioje vietoje"- pradeda rekti, daiktus metyti. anksciau prie svetimu zmoniu visalaik susivaldydavo, geras budavo, o dabar ir tai ne motais-gali paisterikuoti ir parduotuveje, ir lauke.
Susitaikai, nuramini ji, apsikabina, atsipraso ir neuzilgo vel tas pats. Nuotaiku kaita pas vaika svyruojanti. viena akimirka mama drauge, kita akimirka-stumia nuo saves. Tikekimes, isaugsim. Kol cia nepaskaitinejau, maniau, gal mano vaikas kitoks, gal jau pas psichologa vesti, bet matau, kad daugeliui cia taip.

Sekmes su tais trimeciais!