Pasyvus namas - 8

Galima dar skaičiuoti nuostolius per šalčio tiltus ir nesandarumus, bet protingai statant jie labai nedideli. Mūsų lygyje pilnai pakanka atitvarų ir ventiliacijos.

o kaip pvz langai, kaip atitvaros pagal u-verte viskas aišku, bet kaip su spindulinia enėrgija. čia visi skaičiuoja per juos pritekėjimus, bet jeigu jie su 2selektivais kuriu paskirtis kiek suprantu neleisti prikaitint vasara tai iš kur per juos pritekės žiema. o į lauka kiek suprantu išspinduliuoti jie nemaišo o šiluma spinduliuoja kekvienas šiltas kunas (baldai sienos ir t.t.) nebent kaip prieš kelias tėmas kažkas buvo idėjas nuoroda kur langai persiverčia, bet apie tokius manyčiau tik pasvajot, arba pats esi langistas ir rudeni-pavasari išemi ir apsuki pakėtus. standarte tai procentaliai atroditu nereikšmingai bet pn tai gali but jau ženklus proc. praradimų.

PN langai su U=0,8 nukreipti į pietų pusę ir jei į juos saulė neužstojama, priimta laikyti kad žiemą pritekėjimai kompensuoja nuostolius. Langai pro kuriuos žiemą nepatenka saulė, tai yra, esantys šešėlyje ar esantys šiaurinėje pusėje skaičiuojami, kaip ir visos kitos atitvaros.

Vasarą net ir PN langus reikia slėpti šešėlyje, nes nors šilti langai stipriai apriboja saulės šilumos pritekėjimus, bet jų pilnai nesustabdo. Nešešėliavus langų, galimas perkaitimas, reikalingas kondicionavimas.

Šiltų langų, su dviem selektyvinėm, paskirtis yra nepraleisti šilumos. Šilumą jie nepraleidžia, arba galima sakyti praleidžia į abi puses vienodai. Beje, saulės skleidžiamos šilumos intensyvumas patenkantis pro langus į vidų ženkliai didesnis nei šiltos kėdės, ar kad ir viso interjero (baldai sienos ir t.t.) per visus tuos langus išeinančios į lauką.

Lietuvoje pagrinde naudojami selektyviniai stiklai kurie šiluma atspindi į vidų. Saulės kontrolei naudojami kitokie stiklai.
Pirmiausia suskaičiuokite nuostolius.
Dėl pritekėjimų jau buvome diskutavę, pabandysiu dar kartą surašyti esmę.
Turime tokius pritekėjimus - saulė, žmonės ir elektriniai prietaisai esantys viduje. 
1. Saulė. Į 30 kv pietinių langų 11,12 ir 01 mėnesį vidutiniškai spinduliuoja 900 w. 10 ir 02 mėnesį 2100 W. Dėl g faktoriaus (nusako kokią dalį saulės energijos stiklas praleidžia) per dviejų kamerų paketus į vidų patenka tik pusė šio kiekio. Tai yra 11,12 ir 01 gausite apie 450 W, o 10 ir 02 apie 1050 W. Čia reikėtų pridurti, kad 11, 12 ir 01 mėn būna tik 30 - 45 saulėtos valandos ir visa ši šiluma gaunama tuo metu. Spinduliuotė pro šiaurinius langus 3 kartus mažesnnė, todėl sunku tiksliai skaičiuoti nežinant langų orientacijos. Vistik nurodyta skaičių reikėtų pamažinti 10 - 20 procentų. 
2. Žmogus būdamas neaktyvus išskiria apie 70 W šilumos. Keturi žmonės 300 w. Kadangi būna namie apie pusę laiko skaičiuojama 150 W.
3. Elektra naudojantys prietaisai. Tiesą sakant nežinau kokia dalis energijos virsta šiluma. Paimkime, kad 30 procentų (jei kam atrodo kitaip pasitaisykite). Tarkime, kad sunaudosite per mėnesį 100 kWh elektros (čia be šildymo jei toks bus). Vidutiniškai per valandą sunaudosite 140 W, o 30 procentų kurie pavirs šiluma (pritekėjimais) yra 45 W.
Taigi viską sudėję 3 šalčiausiais žiemos mėnesiais gauname iš saulės 400 W, iš žmonių 150 W, iš buitinių prietaisų 45 w. Iš viso beveik 0,6 kW pritekėjimų. 10, 02 ir 03 mėn galima tikėtis 1,1 kW pritekėjimų. Tačiau apsiniaukusią dieną (kurių bus dauguma) gausime tik 200 w pritekėjimų.

Papildyta:


Pasiskaičiuokite kiek žiemą pro langus gaunate šilumos ir kiek prarandate. Vidutinė sausio mėn t -6.
Nustepsite, kad tai kas priimta laikyti, kartais gerokai skiriasi nuo tikrovės.

Apie tai diskutavom ir ne vienas kolega patvirtino, kad elektros energija sunaudota patalpose, visu 100% tampa šilumine energija. Energijos tvermės dėsnis. "Energijos tvermės dėsnis nusako, kad visas energijos kiekis izoliuotoje fizikinėje sistemoje išlieka pastovus, tačiau energijos formos gali kisti. Plačiau šį dėsnį nusako pirmas termodinamikos dėsnis. Trumpai tariant tai reiškia, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, o vienos rūšies energija gali virsti arba būti pakeista į kitos rūšies energiją." Papildysiu tą apibrėžimą, kad galiausiai ta visa energija virsta šiluminia energija visu 100%.

Labai tikslus pasivaus namo apibūdinimas ir absoliučiai priešingos išvados.
PN turi būti tokie "pričendalai" , kurie pilnai tenkintu energijos poreikį, o šiltinimas - ne tikslas, o tik priemonė sumažinti nuostolius, kad reikėtu mažiau "pričendalų".

tai pvz su tepaliniu radijatoriumi 1kw ir su drėlia 1kw grežiodamas skylias lentoj vienodai prišildisi patalpa, juk per valanda sunaudosi ir ten ir ten po 1kw/h

Visiškai teisingai, abiem atvejais bus išskirta vienodai šilumos.

Nemokamas būna tik suris ...
Ar viešbutyje "all inclusive", jūsų manymu, viskas yra nemokamai, ar tiesiog iš anksto apmokėtą?
O kokio dydžio buvo jūsų "išankstinis apmokėjimas", tam kad vasaros metu nemokamai gauti šiek tiek karšto vandens?

Dėl išvadų teisingumo čia ginčytis neketinu, ne šios temos reikalas. Prisilaikau savo "Pasyvus" žodžio suvokimo. Mielai pasiginčyčiau dėl prasmių asmeniškai.

kaškodėl neišsivaizduoju kad butu vienodai šilta sėdint greta radiatoriaus ir sėdint greta drėlės.
ir kodėl dirbtuvės neišila nors josia veikia irengimu kurie vartoja virš 50kw bet juos išjungus ir ijungus kokiu 5-10kw kaloriferi patalpa išila