Pasyvus namas - 8

Sudaryk vienodas salygas, t.y. neatidaryk langų, kai gręži drele. Taip pat atkreipk dėmesį, ar tikrai ta drelė pastoviai dirba maksimaliu ir tikrai 1kw galingumu. Beje, 1kw tepalinis radiatorius taipogi labai silpnai šildo

Viduje +20C, delta t - 43C (Kaunui projektinė -23C)
Šildomas ~150m2, garažą šildyti nesąmonė, skarbonkė pakeltės techninė patalpa ~12m2 bus šildoma tik nuostoliais vamzdyne.
Papildyta:


Kodėl - nes selektyviniai yra vidinis ir išorinis stiklai, tai, anot Narvid, sukiok nesukiojęs - šilumą leidžia vienodai.
Papildyta:


O tai kaip su darbu??? Drėlė išmes kažkokių drožlių, atliks mechaninį darbą - negi tai iškrenta iš energijos balanso? Tipo greži ar ne vistiek šilumos 1kW???

Jei nekreipti dėmesio į tai, kad gręžiančio žmogaus kūnas išskirs daugiau šilumos nei sėdinčio prie radiatoriaus, o grąžtas visą laiką dirbs maksimaliu režimu, tai šilumos abejais atvejais bus išskirta vienodai. Tik nežinau nei vieno grąžto, kuris atlaikytų tokį galingumą ilgesnį laiką ir neperkaistų.

Nenoriu isiterpti i sia Jusu diskusija, taciau jeigu pasimirso 7-8 klases fizikos kurso zinios, tai gal nevertetu isvis diskutuoti tokiais klausimais.
Siulyciau atsiversti ir prisiminti "Mechanines energijos" kursa: kas yra darbas, kas yra potencine energija, kas yra kinetine energija ir panasiai. Turbut nustebsite kaip realybeje viskas yra kitaip nuo to, ka bandote cia pasakyti.


Ps. Tikiuosi nesupykote, (gaila neturiu tokiu diplomatiniu savybiu kaip Viliene )

Siūlau praktinį būdą kaip galima būtų pasinaudoti šituo mokslininkų atradimu. Pasistatote 5 - 10 kW elektros variklį (pagal šildymosi poreikius) ir tokiu būdu šildotės namus. O, kad variklis nesisuktų tuščiai, prijungiame elektros generatorių. Turime visiškai nemokamą elektros energiją. Kurią galime naudoti patys ir dar parduoti kaimynui. O kas turi žulikiškų polinkių gali pasistatyti vėjo malūno butaforiją ir nemokamai gautą elektrą parduoti valstybiai už gerus pinigus kaip ekologišką.

Jei rimtai tai vidinius pritekėjimus tiksliai suskaičiuoti labai sunku, dėl prietaisų įvairovės.
Daugiausia vidinių pritekėtimų turėtų generuoti visokie kepimo prietaisai. Bet vėlgi didžioji dalis gartraukių karštą orą nuo viryklės akimirksniu teleportuoja už lauko sienos. Išvirus bulves, verdantis vanduo garma į kanalizacijos vamzdį. Ten pat keliauja ir skalbyklėje sušildytas vanduo, ir vanduo kuriuo prausiamės. Šilumėlė tiesiogine to žodžio prasme į kloaką.
Elektros variklio naudingumo koeficientas apie 90, t.y. 10 virsta šiluma.
Ar tik ne nuo vakar EU uždraustos didesnio galingumo kaitrinės lemputės? O jei susigundysite LED, tai išvis nebelieka prasmės skaičiuoti pritekėjimų nuo apšvietimo. Taip, kad man atrodo tie 30 procentų yra tikrai nepamažinti.

Nuo teleportacijos yra sprendimų - recirkuliacija.
Skalbiankę reiktų pirkti anglišką - su atskiru karšto vandens pajungimu. Dabar skalbimas įmanomas ir +30C vandenyje, retai bereikia virinti skalbinius.

Elektros variklis keičia elektros energiją į mechaninę energiją. Ne visa elektros energija virto mechanine, dalis jos nuėjo nuostoliais iškarto, virto šilumine energija. Variklis sukasi laisva eiga, bet jis nesisuka begaliniu greičiu nesustodamas. Vadinasi kažkas jam trukdo suktis, visa energija sueikvojama tiktai oro pasipriešinimui ir vidinėms variklio trintims nugalėti. Oro pasipriešinimo nugalėjimas ir trinčių nugalėjimas virsta šilumine energija. Taigi, laisva elektros energija pasiekusi laisva eiga besisukantį variklį galima sakyti visu 100% virsta šilumine energija. (dalis energijos nuėjo detalių deformacijai, detalė genda, bet ir tepaliniame radiatoriuje vyksta ir energijos mechaninių, gal net ir cheminių virsmų, tepalinis radiatorius irgi neamžinas, bet tie nuostoliai tikrai nebus didesni nei kokie 2%)

Pridedam elektros generatorių, variklis jau nesisuka tuščia eiga, tad dalis energijos atiduodama generatoriui. Generatoriuje vėl yra visokių nuostolių, kurie išsiskiria šilumos pavidalu, likusi dalis pavirsta elektros energija. Taigi:

pradinė elektros energija = šiluminė energija išsiskyrusi elektros variklyje per variklio nuostolius + šiluminė energija išsiskyrusi elektros generatoriuje per generatoriaus nuostolius + pagaminta elektros energija.

Enrgijos tvermės dėsnis, jokių amžinų variklių nebūna.

Tas pats galioja ir LED lemputėms. Elektros energija su šilumos nuostoliais pakeitusi savo būseną į elektromagnetinių bangų matomų žmogaus akiai, pasiekusios sienas, arba atsispindi, arba būna sugeriamos ir vėl virsta šilumine energija. Taigi čia nuostoliai yra tik tie, kurie gadina LED lemputę cheminiais virsmais. Bet kadangi LED labai ilgai tarnauja, tai vos ne 100% elektros energijos pasiekusios LED lemputę galiausiai virsta šilumine energija.




Būtent. Ką norėjau pasakyti. Visa energija atėjus iki namų, jame ir pasilieka visu 100%, nebent ji neūkiškai išmetama į lauką. Bet čia jau neekonomiškas požiūris į problemą. Tikras PN entuziastas turėtų atkreipti dėmesį į tokius dalykus, nes tai ir yra tie "pričendalai", kurie leidžia sugaudyti "ed@" paminėtą "nemokamą" energiją. O būdų tikrai yra. Vilienė pakankamai vaizdžiai kelis pavyzdžius pateikė. Jei atkreipsit dėmesį, kaip Vilienė išsivedžiojo ventiliacijos sistemą, pamatysit, kad jis ne tik kalba, bet ir praktiškai imasi veiksmų, kad neišmesti virtuvės šilumos.

tai papasakok kaip žmonės iškenčia dirbdami ir dar vasara prie pvz gaterio kuris naudoja 76kw (čia iš silpnesniu) ir pasak taves visa enėrgija paverčia šiluminia aš saves šalia tokio šildituvo neišsivaizduoju net žiema.

Bandote sukonstruoti "amžina variklį" ?

Patalpos neįšyla todėl, kad yra per mažas vidutinis naudojamas prietaisu galingumas. Čia yra svarbus tikslus skaičiai. Tai kad dirbtuvėse stovi įrangos, galinčios kartu suvartoti 50kw elektros, nereiškia kad tiek ir vartoja. Pvz. jei keltuvas turi 5kW variklį, kuris dirba tik 30 sek. per valandą, tai jis sunaudos viso labo:
5 kW * 30 sek / 3600sek = 0.042 kW*h
Be to, el. variklyje 45-55% virsta mechanine energija, atitinkamai - šiluma virsta tik pusė sunaudotos elektros energijos.

Taigi, toks keltuvas be abejo išskiria šilumą, bet atstoja tik 20 Wt šildytuvą.
Norint sužinoti tiksliai kiek šilumos prideda įranga, reikia pagal skaitiklį nustatyti mėnesio (ar savaitės) elektros suvartojimą, padalinti iš darbo valandų skaičių ir dar padalinti per pusę.

Vadinasi elektros variklis ne tik šildo, bet ir nuveikia kažką naudingo. Atlieka kažkokį naudingą darbą.
Elektros variklis paprastai pagamina 10 procentų šilumos, o likusią energiją paverčia darbu. Darbas ir šiluma pagal termodinamiką yra ekvivalentiniai dydžiai matuojami tuo pačiu matu. Jei 100 procentų energijos virsta šiluma vadinasi joks darbas neatliekamas.
Greičiausia bandote pasakyti, kad visas atliktas darbas per trintį virsta šiluma. Bet taip tikrai nėra. Paprasčiausia pakelti ir nuleisti daiktą reikalinga energija ir tik maža jos dalis virsta šiluma.
Bet gal jau užtenka studijuoti fiziką šioje temoje.
PHPP programoje vidiniai pritekėjimai skaičiuojami apie 2 W/kv2 (0,3 - 0,4 kWh/m2 namui). Manau labai smarkiai neprašausite pasinaudoję šia konstanta.

Iš tikro, suskaičiuoti natūralius pritekėjimus yra sudėtinga. To labiau - neverta filosofoti apie jos, vadovaujantis vien savo nuojautą.

Pvz. 1.5 kW viryklės "blynas", įjungtas 15-kai minučių, trečdalį savo pajėgumo (užtektų kad išvirti bulves), suvartos tiek pat, kiek viena ekonominė 15Wt lemputė, deganti 8 val. per parą. O pyragus kepa, toli gražu, ne kiekvieną dieną.

Jūsų vadinama "didžioji dalis" šilumos, (traukiama gartraukio) sudaro, pačiu geriausiu atveju - 20%. Ir tai vyksta vos keletą minučių, kol įjungtas gartraukis. Jei prisiminti, kad išsiskiriančios šilumos kiekis ir taip nėra didelis, tai tikrai neverta dievagoti, kad kažkokia nereikšmingą jos dalis išmetama lauk.