Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 8

QUOTE(ed@ @ 2011 09 02, 13:26)
Bandote sukonstruoti "amžina variklį" ? smile.gif

Patalpos neįšyla todėl, kad yra per mažas vidutinis naudojamas prietaisu galingumas. Čia yra svarbus tikslus skaičiai. Tai kad dirbtuvėse stovi įrangos, galinčios kartu suvartoti 50kw elektros, nereiškia kad tiek ir vartoja. Pvz. jei keltuvas turi 5kW variklį, kuris dirba tik 30 sek. per valandą, tai jis sunaudos viso labo:
5 kW * 30 sek / 3600sek =  0.042 kW*h
Be to, el. variklyje 45-55% virsta mechanine energija, atitinkamai - šiluma virsta tik pusė sunaudotos elektros energijos.

Taigi, toks keltuvas be abejo išskiria šilumą, bet atstoja tik 20 Wt šildytuvą.
Norint sužinoti tiksliai kiek šilumos prideda įranga, reikia pagal skaitiklį nustatyti mėnesio (ar savaitės) elektros suvartojimą, padalinti iš darbo valandų skaičių ir dar padalinti per pusę.

kalba apie vartojima o ne pristatitu prietaisu kurie gali vartot
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2011 09 02, 13:55)
Ir tai vyksta vos keletą minučių, kol įjungtas gartraukis.


Akivaizdu, kad valgio gaminime dalyvaujate labai retai. Laimingas žmogus!
Niekad neteko matyti verdamos šaltienos? Savų burokėlių mišrainei/šaltibarščiams? Karkos? Tokie daiktai net autoklave per keletą minučių neišverda biggrin.gif . Jau nekalbant apie tikro steiko kepimą ant beveik raudonos keptuvės su visomis pasekmėmis...
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 09 02, 19:21)
Akivaizdu, kad valgio gaminime dalyvaujate labai retai. Laimingas žmogus!
Niekad neteko matyti verdamos šaltienos? ...

Steikas kepamas maksimum 7 minutes, keptuvė įkaista per keletą sekundžių, ... apie žuvies ir daržovių gaminimą, tikriausia net neverta užsiminti ... o dėl šaltienos jūs tikrai teisus - ne karto negaminome namuose. (Taip pat kaip ir karkų ir tuo labiau - burokėlių).
Bet prie ko visa tai? Jei gaminsite - beveik visa šiluma vis vien liks namuose. Žiema galėsite tuo pasidžiaugti. Šildymo sistemos galingumas reguliuojamas automatiškai - tad mažiau teks mokėti už elektrą.
Kitas klausimas, ar verta skaičiuoti šaltienos virimą kaip būtinos kasdienines šilumos pritekėjimus ir remdamas tuo rinktis šildymo sistemos galingumą?
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2011 09 02, 20:57)
Steikas kepamas maksimum 7 minutes, keptuvė įkaista per keletą sekundžių, ...

Bet prie ko visa tai? Jei gaminsite - beveik visa šiluma vis vien liks namuose. Žiema galėsite tuo pasidžiaugti. Šildymo sistemos galingumas reguliuojamas automatiškai - tad mažiau teks mokėti už elektrą.
Kitas klausimas, ar verta skaičiuoti šaltienos virimą kaip būtinos kasdienines šilumos pritekėjimus ir remdamas tuo rinktis šildymo sistemos galingumą?


thumbup.gif drinks_cheers.gif O jūs steiko žinovas! Mes mėgėjai steiko RARE, nežinantiems paaiškinsiu, kad tai beveik žalia mėsa. Po 7min, ypač jei gabalas plonesnis, steikas pereina į Medium arba medium to well done(jei plonas) lygį todėl apsiribojame max 5min: 3min viena pusė + 2min kita, paskui būtinas brandinimas folijoje dar ~12min, tam pirkome šiltą stalčių. Ot geras dalykas krizė - kai restoranų kainos pradėjo plėšyti kišenes teko išmokti gaminti patiems, dabar tokio gero steiko Kaune beveik niekas nepagamina blush2.gif

Kuom ši kulinarinė nuokrypa susijusi su PN ir energetika? Ogi viskas paprasta. Kepimo metu išsiskiria daug dūmų, jiems nepasklist po namus gartraukio reikia neeilinio (dabartinis pigus nesusitvarko net padedamas natūralios gravitacinės traukos), šalia kepa bulvės ir dar garinasi daržovės. Taigi, plytelė dirba neprastu galingumu, o esant recirkuliaciniam gartraukiui nė gramelis šilto oro ne bus teleportuojamas lauk. Gartraukio ventiliatorius sumontuotas kitoje patalpoje, todėl gartraukiui dirbant dideliu greičiu (~800-1200m3/h) šeimininkaujantys prie plytelės turės pakankamą ramybę ir tylą. Pastebėsiu, kad sprendimas priimtas ne iš pigiausių ir tikrai neatitinka teiginio, kad investuoju tik dėl taupymo, lyg ir pamindamas komfortą...
Teisingai pastebėjote - žiemą galėsiu pasidžiaugti. Projektiniams šilumos nuostoliams esant ~3.5kW ši šiluma bus santykinai didelė, apčiuopiama mūsų namo balanse. Beje vasarą gartraukio šalinimas numatytas už rekupo, tiesiog per šalinimo vamzdį, todėl patalpų perkaitimas nėra baisus.
Ar verta atsižvelgti į šaltienos virimą renkantis šildymo sistemą? Manau jei pastato nuostoliai 10kW -ne, bet jei 3.5kW - verta.

P.S. Turite "turbininę" keptuvę? Per keletą sekundžių... biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 02 rugsėjo 2011 - 21:21
QUOTE(Vilienė @ 2011 09 02, 21:16)
thumbup.gif  drinks_cheers.gif O jūs steiko žinovas! Mes mėgėjai  steiko RARE, nežinantiems paaiškinsiu, kad tai beveik žalia mėsa...

Kaip sakoma: šiltą žalią ne pavadinsi! ... gerai kad pokalbis vyksta penktadienio vakarą ... kitaip seilės tekėtu upeliu! drinks_cheers.gif ... Ir dar mūsiškiai padarė turkus! thumbup.gif

Jūsų sprendimas dėl gartraukio labai patrauklus. Ypač jei mėgstate gaminti namuose.
Aš taip nedaryčiau, bet vien todėl kad labiau mėgstu gaminti lauke.

Tiesa, o kodėl sugalvojote šalinti orą per rekuperatoriaus oro išmetimo kanalą? Juk tai, tikriausia ne labai patogu dėl to, kad gartraukio ortakį reikia vesti gerokai toliau negu būtu artimiausias oro išmetimo taškas. Be to, išmetimo kanalas 1200m3/h našumo gartraukiui turėtu būti kelis kart didesnis nei jūsų pasirinkto rekuperatoriaus (200 m3/h jei gerai pamenu). Taip pat reikės spręsti suderinamumo klausimą.
QUOTE
Ar verta atsižvelgti į šaltienos virimą renkantis šildymo sistemą? Manau jei pastato nuostoliai 10kW -ne, bet jei 3.5kW - verta.

Man atrodo, kad bet kurio atveju neverta. Verta atsižvelgti tik į garantuotus šilumos pritekėjimus. O jei bus daugiau - džiaugsitės "dovaną". ... Neužmirškite Merfio dėsnių!
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2011 09 02, 23:43)
Jūsų sprendimas dėl gartraukio labai patrauklus. Ypač jei mėgstate gaminti namuose.
Aš taip nedaryčiau, bet vien todėl kad labiau mėgstu gaminti lauke.

Tiesa, o kodėl sugalvojote šalinti orą per rekuperatoriaus oro išmetimo kanalą? Juk tai, tikriausia ne labai patogu dėl to, kad gartraukio ortakį reikia vesti gerokai toliau negu būtu artimiausias oro išmetimo taškas. Be to, išmetimo kanalas 1200m3/h našumo gartraukiui turėtu būti kelis kart didesnis nei jūsų pasirinkto rekuperatoriaus (200 m3/h jei gerai pamenu). Taip pat reikės spręsti suderinamumo klausimą.

Man atrodo, kad bet kurio atveju neverta. Verta atsižvelgti tik į garantuotus šilumos pritekėjimus. O jei bus daugiau - džiaugsitės "dovaną". ... Neužmirškite Merfio dėsnių!


Lauke gaminame tik ribotą skaičių patiekalų, visgi garnyrai(ryžiai) jiems ruošiami ant viryklės. Sutinku, kad natūralių malkų šašlykinės/kepsninės nepakeis jokie degūs skysčiai ir pakuotos anglys, tuo labiau vakaruose įprastos lauko dujinės kepsninės - fu, surogatas. Lauko virtuvė propaguojama beveik tik vasarą, žiemą kepimai persikelia į virtuvę. Bet visgi grįžkime prie namo energetikos.
Rekuperatoriui pajungti panaudoti D200 vamzdžiai, toks bus ir paėmimas bei išmetimas per sieną. Gartraukio nuvedimas irgi d200, todėl manau užteks ir išmetimo d200. Nesu tikras dėl būtino gartraukio debito, tik paskaitinėjęs SM šeimininkių atsiliepimus gartraukių temoje sprendžiu, kad tikrai efektyvus gartraukio darbas prasideda nuo 700-800m3/h o visi tie pradiniai reguliavimo greičiai 200-250m3/h turėtų saugoti plyteles nuo rasojimo verdant tik porą kiaušinių.Gartraukio recirkuliacijos atšaka su difuzoriais yra beveik pastato viduryje, rekupas stovės už sienos techninėje patalpoje. Ir gal būt tai sutapimas, kad šalinimo magistralė bus labai arti nuo reguliuojamo trišakio "žiema/vasara", todėl bus labai patogu vasarinį išmetimą pajungti būtent į šalinimą, už rekupo. Kita priežastis - nenoriu dar vienos skylės per sieną. Nei grožio, nei naudos (papildomas šalčio tiltas).
Iki pradėdamas domėtis PN net nežinojau, kad išvis egzistuoja tokie "natūralūs šilumos pritekėjimai" bet visose PN studijose jiems skiriamas dėmesis - tai svarbi energetinio balanso dedamoji. Suprantu kodėl - tarkim net skurdžiai pagal DEU ~500W yra žymu ~3,5kW kontekste ir lašas jūroj, kai kalba eina apie 10kW ir daugiau. Priminsiu, kad 3,5kW skaičiuoti prie -23C, bet jei pagalvojus apie vidutinę šildymo sezono temperatūrą, berods -0,9C? (gal klystu; senstant atmintis tikrai negerėja) tai ~500W pasidaro labai reikšmingu kiekiu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 03 rugsėjo 2011 - 08:32
Klausimai Vilienei.

Kai darėte plokščiuosius pamatus, iš kur gavote kampinius, specialius putplasčio blokelius ir kokios jie markės: EPS 100, 200 ar 300? Kokio storio EPS dėjote toje vietoje, kur grindys? Beje, kas skaičiavo apkrovas į pamatą? Kokį skaičių gavote?

Įdomu ir koks betono storis klojinuose? Kokiu EPS sluoksniu papildomai šiltinote sienas iš lauko?
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2011 09 03, 09:48)
Kai darėte plokščiuosius pamatus, iš kur gavote kampinius, specialius putplasčio blokelius ir kokios jie markės: EPS 100, 200 ar 300? Kokio storio EPS dėjote toje vietoje, kur grindys? Beje, kas skaičiavo apkrovas į pamatą? Kokį skaičių gavote?

Įdomu ir koks betono storis klojinuose? Kokiu EPS sluoksniu papildomai šiltinote sienas iš lauko?


Nežinau, ar matėte, bet yra beveik visi atsakymai į užduotus klausimus.
Jokių specialių EPS kampų nenaudojau. Vertikaliai pastačiau plokštę 500x1000x200 (aukštis 500) prie jos paguldžiau horizontalias plokštes, siūles sandarinau montažinėmis. Prieš betonuojant perimetru pastatyti lentiniai klojiniai, todėl jokių L nereikia.L naudoja Legallet, bet jų kaina tolima nuo paprasto EPS plokščio gaminio. EPS 150 yra per akis nes apkrovas perima visu pamatų plotu, ne rostverku ar ne poliais - ~80m2 namui ir ~40m2 garažui. Kur grindys -350mm EPS150, po sienų sijomis - 200mm.
Betono storis klojiniuose? Čia sienose? - 150mm. Klojiniai 450mm pločio, jokio papildomo šiltinimo - manau R~9,2 yra pakankamai.
Pamato apkrovos buvo skaičiuotos tik šalia esamam vienaaukščiui namui, jam padarytas plokštės projektas (200LTL) o savam aš atkartojau, analogiškai truputi daugiau armuodamas. Dėl pamato miegu ramiai: EPS150 stipris gniuždant yra ne mažiau nei 150kPa, todėl turėdamas atramos plotą ~80m2 galiu pasiskaičiuoti leistiną namo svorį: 150.000Pa x 80m2 / 9,8 ~ 1.200.000kg ~ 1200t! Dabar grubiai pastato svoris: pati plokštė ~30t, perdanga ~20t, sienos ~40t, stogas ~6t, turtas viduje (su gyvu svoriu biggrin.gif ) dar 10t. Manau EPS yra apkrautas ~10-12% savo laikančios galios, apkrova į gruntą: ~120t x 9,8 / 80m2 ~ 15kPa! Juostiniai ir poliniai įtariu projektuojami MPa ribose?
Pagal šį pvz galima buvo naudoti ir mažesnės markės EPS (EPS 100), bet jo lambda prastesnė ir nukentėtų izoliacinės savybės.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 09 03, 08:26)
Rekuperatoriui pajungti panaudoti D200 vamzdžiai, toks bus ir paėmimas bei išmetimas per sieną. Gartraukio nuvedimas irgi d200, todėl manau užteks ir išmetimo d200. Nesu tikras dėl būtino gartraukio debito, tik paskaitinėjęs SM šeimininkių atsiliepimus gartraukių temoje ...

Pamaniau, kad gerai išstudijavote gartraukių temą, nes priėmėte gan neblogą sprendimą ...
Pamąstymui: ne debetas yra svarbiausias parenkant gartraukį. Efektyvus šalinimas bet kurio vietinio siurbtuvo įmanomas tik 2-ose atvejuose:
- jei siurbimo prietaisas yra tiek arti, kad užtikrina teršalų išsiskyrimo taške išsiurbiamo oro srauto greitį - 0.5 m/s, jei teršalai nelekia į šonus (kitaip - ne mažiau nei 1 m/s)
- siurbimo gaubtas yra tokio dydžio ir tokios formos, kad teršalai bet kurio atvejų nepraeina pro šalį.

Jei gautas yra 60x60 sm (0.36m2), tai traukiant 1200 m3/h (0.33m3/sek) - greitis angoje bus mažiau negu 1m/s. O 0.8m atstumu greitis bus ant tiek mažas, kad galima skaityti kad jis lygus 0. Čia tas pats kai bandyti išsiurbti dulkės, laikant siurblio antgalį apie metrą nuo kilimo.

Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2011 09 04, 02:00)
Pamaniau, kad gerai išstudijavote gartraukių temą, nes priėmėte gan neblogą sprendimą ...
Pamąstymui: ne debetas yra svarbiausias parenkant gartraukį. Efektyvus šalinimas bet kurio vietinio siurbtuvo įmanomas tik 2-ose atvejuose:
- jei siurbimo prietaisas yra tiek arti, kad užtikrina teršalų išsiskyrimo taške išsiurbiamo oro srauto greitį - 0.5 m/s, jei teršalai nelekia į šonus (kitaip - ne mažiau nei 1 m/s)
- siurbimo gaubtas yra tokio dydžio ir tokios formos, kad teršalai bet kurio atvejų nepraeina pro šalį.

Jei gaubtas yra 60x60 sm (0.36m2), tai traukiant 1200 m3/h (0.33m3/sek) - greitis angoje bus mažiau negu 1m/s. O 0.8m atstumu greitis bus ant tiek mažas, kad galima skaityti kad jis lygus 0. Čia tas pats kai bandyti išsiurbti dulkės, laikant siurblio antgalį apie metrą nuo kilimo.


Dažniausiai matomos gartraukio montavimo rekomendacijos - 60cm nuo plytelės. Dažniausiai pasitaiko 80x80 gaubtas, bet taip efektyviai kaip jūs rašote kaži ar pavyks. Dizaino požiūriu gaubto norim montuojamo kampu todėl labai abejoju, kad pasieksim 0,5m/s...guodžia tik tai, kad garai kyla į viršų ir patys artėja prie gartraukio.
Yra dar viena virimo pusė - dangčiai puodams. Svarbu šeimininkę pratinti juos naudoti taip taupant elektros energiją. Bet tai steikui negalioja biggrin.gif
Atsakyti
Gal gaubta reiktu gamintis imintuojama i spintele tai galima butu pasirinkti nuemimo plota ir forma ...?
Atsakyti
QUOTE(korida @ 2011 09 04, 10:26)
Gal gaubta reiktu gamintis imintuojama i spintele tai galima butu pasirinkti nuemimo plota ir forma ...?


Dizainą perdaviau MB blush2.gif sakė, bus kampu stovintis/kabantis, ne įmontuojamas į spintelę.
Atsakyti