Sibiro haskiai

as is pradziu ta pati, ka ir sniegiukas parasyt norejau, kad susipazinkit ir bla bal.
bet kazkaip po sito, tai matau konkreciai savo broli is aprasymo, ir mano mamos sitokios pacios viltys labai puikiai zlugo, ir jo parsivesta vokieciu avigani iki siol jau 6 metai augina ji pati. Dresavo, pas veterinarus vedziojo, kasdien i parkeli su pagaliu, vasara prie upes maudyt, didelis ir labai stiprus suo, issikrovimo jam irgi labai reikia. Tai tik dziaugiasi, kad brolis nepasieme haskio, nes mastem apie haski ir jam. nes su tuo "beprociu haskiu" dar ir visa laika ant pavadelio tampytusi ji pati, nei paleistu, nei pagalio atnestu, nei po kiema sau lakstytu palaidas su tokia tvora
jei suni vaikui perki su mintim, kad vaikas pasikeis, ir ismoks atsakomybes, tai baisus melas sau paciam.
Po 2 metu egzaminai, teises, draugai, masina, merginos (na, kai kas ir dabar jau turetu but). Vat kazkaip jei mergina turi suni, tai vaikinas turi arba tylet ir mylet ta jos suni, na, bet kokiu atveju, o jei madam nepatinka vaikino suo, retas kuris atstovi. gyvi pavyzdziai is aplinkos.
mokslai, jei planuoja studijuot. Turbut nepasiliks Mazeikiuose? kur vaziuos su suniu? kas priims? kas isnuomuos? imanoma, bet sunku ir labai reikia noro daug turet, ir aisku, daugiau pinigu nei kad siaip vienam be suns.
esme tokia, kad pats turi labai noreti, labai dometis, labai visaip kaip rodyti, kad gali, nori, yra vertas. O jei Jums irgi tokia mintis ateina paciai apie suni, tai gal tada ir veisle galima pagal save pasirinkti, arba paciai su tais haskiais susipazinti, ir ziureti, ar galesit gyvent su tuo padaru ateinancius 15 metu.

Bandysiu nuvaziuoti i artimiausia veislyna, sunu nusivezti, bet bijau jam vilciu suteikti.

Penktoj kojoj "haskis" randasi ČIA

Julem, o ką jūsų sūnus darė/daro dėl savo, kaip rašot, svajonės?

nieko ypatingo, skaito ir zyzia

Mano subjektyvus patarimas - jeigu JŪS pati norite haskio - pirkit. Jei atsakymas neigiamas, nepirkit. Nežinau, gal haskių augintojai mane pataisys, bet haskis man panašus į tokią veislę, kurios reikia SVAJOTI, o ne tik norėti. Ir ganėtinai "sunki" veislė, reikia turėti ir tai minty.

Man haskiai irgi gražu, o ypač ryži, rudi rudaakiai, mmm bet nebūtumėm laimingi kartu nei aš, nei haskis. Draugai turi haskį, gražus šuo, geras, bet na, jis... kitoks, jis - laisvas.

O sūnus ką, porą trejetą metelių ir galės įgyvendinti savo svajonę. Svajones visi įgyvendinam patys, kažin, ar jos krenta iš dangaus. Pažįstu merginą kuri nuo paauglystės svajojo apie tam tikros veislės šunį. Pradžioje nebuvo sąlygų, bet svajonė niekur nedingo. Atvirkščiai - atsirado žinių ir supratimo. Arba kita mergina, kuri savo svajonę įgyvendino pati, dar būdama vaikas susitaupiusi tūkstantinę sumą veisliniam šuniui. Arba dar vieną, kuri savo svajonės įgyvendinimui dirbo ir jai užsidirbo dar būdama paauglė. Ir dar daugiau tokių ir panašių pavyzdžių.
Esmė ta, kad jei tai tikrai svajonė, ji nepabėgs ir laikas ją tik sustiprins; jei tai tikrai svajonė, ji užaugins sparnus ir atvers kelius.

kaip gražiai ir teisingai..
draugai turi haskį....krūvio reikalaujantis daug.. o ten pas juos sėdi uždarytas..dėl grožio.. pabėgti milijoną kartų bandęs.. bet tema ne apie tai.
Kaip veislės vaikui nerekomenduočiau tikrai..

vakar buvau pas vieną pažįstamą, ogi žiūriu - koks gražus nedidukas šunelis atsiradęs tuose namuose pradedu glostyti o po ilgu plauku slepiasi daugybė koltunų... šuneliui dar ir metų nėra, šitzu mišrūnas berods. išsikalbu su ta pažįstama, pasirodo mergaitė užsimanė šuns, o mama galvodama, kad tai bus puiki proga vaikui išmokti atsakomybės paėmė šunelį.
Rezultatas? Mergaitė grįžus po mokyklos net nepasidomi, ar išvest šunį į lauką? ji persirengia ir lekia pas savo draugus, o su šuniuku turi užsiimti mama, kuri visai tam laiko neturi, todėl pradeda galvoti apie šunelio gražinimą žmonėms, iš kurių jį paėmė.
Ir tokiu atveju, kai šuniui nėra gerai tuose namuose aš pritariu jo atidavimui, bet kažkaip labai norėtųsi kuo mažiau tokių pamokančių istorijų girdėti ir šunim naujų namų ieškoti...

Patiko šnd ponios Ševcovos pasisakymas FB, trumpa ir lb aišku, keliu dalį čia:

"Charakteris - tikrai NE atsidavęs žmogui. Savivalis, protingas, labai energingas, teigiamas, neagresyvus.
Kambariniai/kieminiai/​voljeriniai - pasirinktinai, auksinė frazė: iškrautas haskis gali ir tualete gyventi. Aišku suprasti netiesiogiai, akcentas ant žodžio "iškrauti".
NEsarginis. Ant grandinės - sėdėkit patys ir neriškit išvis jokio šuns.
BRANGUS. Mėtykite akmenim - apie pinigus kalbu. Variantai - arba iškrova = įranga, transportas, geras maistas, dresūra...arba - neiškrova = paskerstos vištos(triušiai, avys), suniokoti namai, paieškos pabėgus...o kokie jau brangūs nervai šiais laikais...

Žodžiu nori turėti ramų normalų gyvenimą - neimk haskio."

Tam tikra prasme gyvenimas tikrai tampa ne visai normalus....Vienam tie pokyčiai į naudą, kitas nezino kur ta šunį nukišt, nes užkniso.
Julem, netoli jusų yra ir veislynų ir vyksta parodų. Čia mažiausiai ką galite padaryti dėl savęs ir vaiko - nepatingėti ir pamatyti juos bent kelis gyvai.

Labai sutinku su šiuo sakiniu Kaip ir aš sakiau, jog Sibiro haskį reikia užsitarnauti O man tai labai, netgi labai gerai pažįstama :>


P.S. Sveiki, kas dar mane prisimena

http://www.facebook....4...0751&type=3
Čia yra nuotraukų iš Jonavos parodos
turiu jaunimo kalių ir patinų bei BIG ir BIS nuotraukyčių su SH
Taip pat aš ir dar kelios hendlerės su Eli

DOVANOJAMAS haskis, kastruotas patinas, draugiškas, jaunas. Bus atiduotas tik tam kas išmano kam skirtas toks šuo ir kaip reikia su juo gyventi
Norintys skambinkit: 864681066
"Penkta koja"

Ponia Baltikauskaite, prašyčiau...panelė aš dar

Turiu tokį gerą buitinį pavyzdį. Kalba apie daržą šiemet.
Brolis: Gerai būtų savų salotų jau pasėti.
Brolienė: Tai perkask, išdirbk žemę, pasodinsiu.

Diskusija ties šia vieta ir baigėsi. Nu tiesiog užsidarė tema.

Julem, tai gal ir su haskiu taip būtų?
Nes haskis joks stebuklas. Pažiūrėti ir pasipuikuoti gražu, bet rūpesčių kelia tiek pat ir dar daugiau, nei kiti, š*ka irgi lygiai taip pat, ėda, purvina, šeriasi...
Na, šita dalis visiems aiški.
O jei nėra specialaus noro būtent pradėti daugiau sportuoti ar kitaip iškrauti šunį, nu tai nauda iš tos haskio išvaisdos kaip iš gražaus manikiūro - gražu, grožiesi, pripranti, ir jau tiesiog manikiūras...nu gal vaikinui tik kitokį pavyzdį reikia parinkti.

O dar siūlau pačiai Julem atsižvelgti, kiek pats sūnus pasiduoda aplinkinių įtakai. O aplinkinių požiūris į haskius ir apskritai šunis labai gali skirtis - "O kam šuo bute išvis? O kam išvis TOKS šuo, net jei voljere? Gi nei paleisi palakstyti, pabėga, skerdžia smulkesnius(?) gyvius, neloja, nesaugo? O kelionėse ir šiaip kasdienai kur imti su savimi - gi šuo našta? O kur jau purvas, kailis visur, blusos, seilės..."...
Ir tai tik maža dalis. Aš pirkau šunį pati, vos baigusi mokyklą. Mane gyvenimas neblogai jau pakratęs ir lyg moku "atlaikyti frontą" prieš bet ką, išlaikiau save pati tada jau, dirbau ir studijavau, bet tai iš tiesų labai nelengva, kai iš artimųjų ir draugų ištisai girdi nepritarimą ir nesupratimą.

Nežinau, ką reiškia zysti ir gauti už tai, ko užsinoriu, todėl nekomentuosiu. Užtat žinau, "užsidegti" norint kažko galima labai greitai, bet ir "perdegti" - dar greičiau...