Knygų skaitytojų klubas, 76 tema

Aš iš pirmo sakinio irgi užsimerkus pažinčiau tik 2 knygas. Nu gerai, 3 .
Ir Dorianas tarp jų nepapuolė.

Ir as neisidemiu,pazodziui ir nezinociau,bet kai knyga patinka ir skaityta,pagal stiliu isidemi,jauciasi iskart kokia tai knyga,pradeda atmintis atgaminti,kur tai jau girdeta...beje ta sakini ir pati jau buvau kazkada kazkur kelusi,kaip misle,tai man todel taip greitai isimine

aš atpažinčiau turbūt tik bibliją ir jau minėtą Donelaitį su "Jau saulelė.."... nors dėl biblijos dar reiktų pasitikrint
Bet Doriano nuotaika jau nuo pirmo sakinio matyt ryški - atpažinau.

Pradėjau skaityt "Šagrenę" - plepys tas Balzakas, labai sunku rast motyvacijos tolimesniam skaitymui

Dar su panašiu sunkumu skaitinėju O. Pamuko "Stambulą". Nors ši knyga ir nereikalauja greito skaitymo..

O šiaip vis kaupiausi atsiliepimui apie S. Nadolny "Atrastas lėtumas". Knyga apie keliautoją ir tyrinėtoją Džoną Frankliną. Biografijos manęs iš pirmo žvilgsnip nežavi, bet čia daug daugiau, nei biografija. Tai kartu ir studija apie kaip matymo, informacijos suvokimo lėtumą ir žmogaus gebėjimą jį paversti savotišku privalumu, o ne trūkumu. Dž. Franklinas susikūrė sau mąstymo ir veikimo sistemą, padėjusią ne tik išgyventi jūroje, kur atrodo, greita reakcija yra būtina, bet ir pelnyti kitų pripažinimą.
Tuos dalykus apie matymą, sustingusį žvilgsnį ir visaapimantį žvilgsnį skaityti buvo sudėtinga, bet kartu ir įdomu.. Pagooglinus radau, iš kur S. Nadolny juos traukė - pasirodo, jis ne tik rašytojas, bet ir filmų kūrėjas.
"Nadolny is a writer who has studied history and has worked in film. All his interests are reflected in this novel: The Discovery of Slowness is an historical biography, based on original sources, and at the same time is concerned with seeing, with the fixed as well as the quick and fleeting look, with the perception of movement and its speed. . . . He knows how to rise above time with slow-motion and time-lapse takes, in close-ups or long shots, with changing perspectives. . . . In Nadolny's hands, Franklin 's slowness becomes an entire system: a tolerance for the unique speed of each person, of respect for all men. The discovery of slowness becomes also a discovery of literature. —Neue Zürcher Zeitung".
http://pauldrybooks....roduct_Code=177
Nuostabi knyga. Labai patiko ir stilius - paprasta, gražu, aišku, be jokių postmodernistinių išsidirbinėjimų, nuo kurių greitai pavargstama..

Taigi, kad nežinom, o Brūkšniukas kažkur užsislapstino, ir nieko neišduoda

Noriu išgirti E. Kurklietytės Šešėlių verpėją - nesitikėjau, puiki, mįslinga, paslaptinga, originali. Labai patiko, ačiū Gemma, tik va jau galvoju, gal ir savo norėčiau turėti, gal ir pusseserei į užsienį išsiųsčiau. Gal lai pirma apie šią Laukinę Moterį paskaito, paskui ir "Bėgančios su vilkais" geriau sueis

Man irgi skaitant "Seseliu verpeja" iskilo asociacijos su "Begančios su vilkais" (kurios niekaip neiveikiau) Nors kad tema butu originali - nepasakyciau. Man labai panasi butu K.Mosse "Labirintas" : dabartis persipynusi su praeitimi, kazkokie samones ir likimu atspindziai, moteru likimai... Siaip skaityti tikrai buvo idomu ir pabaiga sukrete, netiketa man buvo. Tik tas pasakojimas vyro vardu manes kazkaip neitikino. Na, moteriska ta knyga
Perskaicius sia knyga net senaja lietuviu mitologija noreciau pasidometi...

Siulyciau tada paieskoti P. Dundulienes knygu. Mano nuomone, labai issamiai, protingai ir suprantamai desto
O as vis labiau noriu "Seseliu verpejos" pati. Bet, deja, teks palaukti dar pora menesiu. Na nieko, as kantri
Siuo metu esu pradejusi keleta knygu, bet, deja, ne viena rimtai nekabina. Net Sinuhe man kazko nemielas. Pradejau (nezinau kaip seksis ) Ник Перумов "ЭЛЬФИЙСКИЙ КЛИНОК". Cia trilogijos "Кольцо Тьмы" pirmoji knyga. Tesiama Tolkieno istorija praejus trims amziams nuo ivykiu, aprasomu "Ziedu valdove". Nuomones apie sia knyga priestaringos, maniskis, kai isgirdo, ka skaiteau, nusispjove ir pareiske, kad "neturiu ka veikt" ir "kas gali geriau parasyti uz Tolkiena?" Zinoma, kad jis teisus su antru teiginiu, nei blogiau, nei geriau niekas parasyti negali, bet kuriuo atveju tai nebus Tolkienas Bet, kadangi tikrai nesu siuo metu labai uzsiemus, tai nutariau visgi pameginti, nes radau ir atsiliepimu, kad tai tikrai labai nebloga knyga "Ziedu valdovo" motyvais

Vau, kokį įdomų žaidimą žaidžiate... Aš neprisimenu nei pradžių, nei pabaigų. Daugiau situacijas. Bet perkračiau galvoje mėgstamiausias knygas ir, be jau minėto Donelaičio, kaip amen poteriai prisiminiau vieną, kuri man kažkodėl labai graži (kur tas grožis, tikrai nepasakysiu )
Barabas pas mus atplaukė jūra...
Gal kas norės spėti? Nors nėra čia ko spėlioti, per daug aišku...
Kad jau išlindau, gal reikėtų apie kokią knygą parašyti. Daugiausiai perskaičiau visokio pusiau šlamšto, kaip visada.
S. Veronesi ,,Praeities galia" buvo toks lyg gurkšnis gaivesnio oro. Labai lengvai skaitėsi, priminė to anglo, kurio pavardę pamiršau ,,Šeštadienį", bet buvo lyg kompaktiškesnė, be didesnių nukrypimų į mokslo ir politikos pasaulį, paprasčiausiai be didesnių išsidirbinėjimų, normali knyga. Žinoma, apie praeitį, apie baimes, apie žvilgnį į save, apskritai, kaip ir kiekvienoje geresnėje knygoje gali rasti įvairiausių temų, potemių ir motyvų. Gal dėl to, kad prieš ją kelios knygos buvo tokios.... prastokos, suėjo lengvai. Reikės paieškoti ,,Ramaus chaoso". Įtariu, kad kėpso kokiam knygyne nukainotas.
H. Wassmo ,,Beodį dangų" skaičiau pavėluotai, pirkti nenorėjau, nes ta trilogija - ne ta, kurią skaityčiau antrą kartą, o pasiskolint nebuvo iš ko. Kiek nustebino autorės pasitikėjimas skaitytojų ištikimybe. Turiu galvoj, kad pradeda naują dalį taip, lyg skaitytojas būtų ką tik padėjęs į šalį prieš tai ėjusią knygą. Gal norvegai taip ir galėjo skaityti, mums 3 dalys buvo išdėstytos, jei neklystu, per 3 metus. Gera knyga, gera trilogija. Man ji pasirodė viena geriausių Wassmo knygų (turiu galvoje visas tris). Na, baisiai originalios ir tikslios jos metaforos. Jeigu kalbėt apie temą, tai atvirai kalbant, nelabai įsivaizduoju skandinaviško kūrinio be pedofilijos temos. Bet jeigu iš visų kas nors norėtų perskaityti vieną tokios temos knygą, siūlyčiau šią trilogiją - skaudi, įtaigi, meniška.

neįsimenu ir aš pradžių, pabaigų, bet šitą knygą , nors ir seniai skaitytą, kažkaip stebuklingai žinau. Beje, jei atmintis neapgauna, paskutinysis sakinys irgi toks pats, ar ne?

O aš šitos knygos nežinau ir nė trupučio nenutuokiu...

Dundulienės knygos man labai patinka
Sėkmės su Perumovu. Man tai nepatiko

Man jos visos sunkios, nes niekas taip neistringa. Net Remarko "Trys draugai" neatspejau, nors n kartu skaicius

Strigau su Balzako "Sagrenes oda". Puse perskaiciau oro uoste ir toliau nei per zingsni i prieki nepasistumejau. Kazkaip pabosta man ji skaityti ir kartais biski uzknisa.

paklausiau saviskio nuomones, nes jis skaites tesinius atsake lygiai kaip taviskis, beveik zodis zodin