esu skaiciusi Stouno "Raita jureivi", bet jau seniai, tai ispudis miglotas, bet zinau, kad patiko. o rekomenduoto "Van Gogo gyvenimas"dar neskaicius-nepriejau.
QUOTE(klopedija @ 2011 07 30, 09:01)
Įspūdis geras! 
O gal bakalauro ar magistro darbo pageidaujate? Ir kokia tema, Froido ar Stone`o? 
O gal bakalauro ar magistro darbo pageidaujate? Ir kokia tema, Froido ar Stone`o? Labiau Stone'o.
Buvau labai užsikepus perskaityt jo knygą apie Mikelandželą, "The Agony and The Ecstasy", bet neradau, radau "Gyvenimo geismą". Mikelandželo vis tiek noriu, tačiau dėl kitų Stone'o knygų skaitymo nesu tikra - todėl ir prašinėju išsamesnių apibūdinimų
.
Paspaminsiu - radau knyginį pasiūlymą, gal kas susidomės:
http://www.supergera...l?category_id=1
http://www.supergera...l?category_id=1
Ateinu su atsiliepimu apie ka tik pabaigta Joanne Harris "blueeyedboy" (pavadinimo neverciau, nes tai yra herojaus nick'as - "melynakis"). Pagrindinis veikejas, B.B., seniai suauges, bet vis dar gyvenantis su motina, susikuria sau alternatyvu gyvenima interneto forume, kur jis skelbia vis keistesnes istorijas - skaitytojui paliekama paciam atsirinkti, kas jose tikra, kas isgalvota. Forume yra dar viena dalyve, kuria kazkas sieja su B.B., ji irgi skelbia savo istorijas, kurios kartais sutampa su B.B. versijomis, kartais ne. Pasakojimui isibegejant, riba tarp tikroves ir fantazijos vis labiau nyksta, intrigos siulai pinasi vienas su kitu, gerokai i pabaiga skaitytoju laukia siurprizas (mane asmeniskai labai uzknises), paskui viskas vel verciasi aukstyn kojom... Man knyga nepatiko. Paskutini ketvirtadali pribaigiau pusiau greituoju skaitymu, nes jau nebebuvo idomu, tik norejau suzinoti, kuo viskas baigsis (nors jau kaip ir aisku buvo). Pati ideja gal ir nebloga, bet per daug viskas suvelta, sumalta, supainiota, per daug uzuominu, virsmu, fantaziju... persistenge Harris sikart 
Ir visos tos senos nuoskaudos, tie praeities vaiduokliai... man per daug buvo. Skaiciau visas Harris knygas, visos daugiau maziau patiko (dauguma - labai), bet sitoji nuvyle. Nors nesakau, kad ir jums nepatiks. Tiesiog as tokiu knygu nemegstu 
Paskui dar pagalvojau, kad gal tiesiog mano skonis keiciasi, isaugau is Harris knygu?
Kazkada labai mielai jas skaitydavau... O gal ji issikvepe kaip rasytoja? "Ledinuku bateliai" man irgi nebaisiai patiko - nieko, bet tik tiek
Pasiziurejau, kokie atsiliepimai amazon apie "blueeyedboy" - bendras ivertinimas 3 is 5. Einu skaityti, kuo kitiems recenzentams si knyga uzkliuvo
Ir visos tos senos nuoskaudos, tie praeities vaiduokliai... man per daug buvo. Skaiciau visas Harris knygas, visos daugiau maziau patiko (dauguma - labai), bet sitoji nuvyle. Nors nesakau, kad ir jums nepatiks. Tiesiog as tokiu knygu nemegstu Paskui dar pagalvojau, kad gal tiesiog mano skonis keiciasi, isaugau is Harris knygu?
Kazkada labai mielai jas skaitydavau... O gal ji issikvepe kaip rasytoja? "Ledinuku bateliai" man irgi nebaisiai patiko - nieko, bet tik tiek Pasiziurejau, kokie atsiliepimai amazon apie "blueeyedboy" - bendras ivertinimas 3 is 5. Einu skaityti, kuo kitiems recenzentams si knyga uzkliuvo
QUOTE(caralaite @ 2011 07 29, 22:02)
Perskaičiau Irving Stone "Gyvenimo geismą" - vieną iš gausių Van Gogho biografijų.
Kadangi jaunystėje esu skaičius visas lietuviškai išleistas dailininkų biografijas, tai kiek atsimenu ši man laaabai nepatiko
tokio įspūdingo žmogaus kaip Van Gogas atskleistas daugiau nei nuobodžiai... aišku čia mano asmeninė nuomonė.Geriausia iš geriausiųjų laikau:
Anri Periušas. Tulūz Lotreko gyvenimas, 1974.
Bet vėl gi mano nuomonė gali būti įtakota, to jog šį veikėją myliu labiau už visus kitus
o ir jo gyvenimas buvo labai pašėlęs, tai bepigu parašyti įdomią biografiją Stouno Froidą irgi esu skaičiusi, bet nieko neatsimenu
Perskaičiau Lorenzo Carcaterra "Saugi vieta"- labai patiko ir rekomenduoju. Daugiau nesiplėsiu, nes daugumai tai jau skaityta. Tik pasakysiu prieštaringą mintį, kad kažkodėl skaitydama knygą, visą laiką, dėl tokio gyvenimo kaltinau motiną, o ne tėvą... Niekas neturi teisės taip elgtis su žmogumi, bet bet bet... be aukos budelio nebūna. Toks tokį, kaip sakoma.
Laukiu pomidorų
Dabar pasiėmiau Andrei Makine "Prancūziškas testamentas" ir skirtingai nuo daugumos, man ji visai nepatinka
Taip taupiau, taip laikiau, ne stikėjausi daug. Jei ne nuobodulys traukiny ir mažas kiekis turimų lietuviškų knygų, neskaityčiau. Kaip saldainis, kurį čiulpi, jis per saldus. Tikiesi gero įdaro viduje, o ten pfffff, tas pats saldumas... Gal aš baisiai nesentimentali? Perskaičiau daugiau nei puse...
QUOTE(caralaite @ 2011 07 30, 10:22)
Labiau Stone'o.
Buvau labai užsikepus perskaityt jo knygą apie Mikelandželą, "The Agony and The Ecstasy", bet neradau, radau "Gyvenimo geismą". Mikelandželo vis tiek noriu, tačiau dėl kitų Stone'o knygų skaitymo nesu tikra - todėl ir prašinėju išsamesnių apibūdinimų.
Buvau labai užsikepus perskaityt jo knygą apie Mikelandželą, "The Agony and The Ecstasy", bet neradau, radau "Gyvenimo geismą". Mikelandželo vis tiek noriu, tačiau dėl kitų Stone'o knygų skaitymo nesu tikra - todėl ir prašinėju išsamesnių apibūdinimų
.Kai paminėjai Mikelandželą, tai prisiminiau, kad skaičiau Irvingo "Didysis Mikelandželas" (čia turbūt ta pati knyga). Kažkada viena mokytoja labai tą knygą išgyrė, tai ir aš užsinorėjusi pasiėmiau. Man tiek kiek jai nepatiko, bet ir buvau labai jauna. Nors prisimenu, kad buvo įdomi.
QUOTE(caralaite @ 2011 07 29, 20:02)
Šiaip šitą knygą skaičiau ne dėl Vincento Van Gogho, o dėl autoriaus - norėjau perskaityt ką nors iš Irvingo Stone parašytų biografijų. Dabar noriu perskaityt kokią kitą jo knygą ir dar bent vieną Van Gogho biografiją . Gal kokių patarimų turėtumėt?
. Gal kokių patarimų turėtumėt?Irvingo Stouno "Didysis Mikelandzelas" pirmoji paauglysteje skaityta biografija (nors "pasiryzau" tik tuomet, kai tevu bibliotekoje nebeliko kitokiu knygu
) - jos deka susipazinau su Florencijos didikais Mediciais, kuriu vardas ne karta figuravo ivairiuose grozines literaturos kuriniuose, taipogi likau suzaveta detaliais meniniu uzsakymu ir ju atlikimo aprasymais (po siolei prisimenu kaip Mikelandzelas rinkosi tinkama luita ir skaptavo baltame marmure izymiaja Pieta). Dabar pagalvoju, kad tais tarybiniais laikais net minties nebuvo, jog kazkada pati aplankysiu Roma, Sixto koplycia ir pamatysiu sedevrus, kuriuos tebuvau issitudijavus iki menkiausios "rauksleles" juodai-baltose fotografijose Stouno perteiktu kurybiniu procesu deka... Beje, sio veikalo paliktiems ispudziams maziausiai 25 metai, o prisimenu lyg buciau skaicius visai nesenai... 
Po Stouno knygos Mikelandzelo menas man igavo nauja prasme ir "keistas" sutapimas, kai pirmasyk atvykus i miesta, kuriame dabar gyvenu, gavau rendez-vous prie Dovydo... pasirode, jog tai Mikeladzelo Dovydas!
(na, aisku, jo kopija)
QUOTE(caralaite @ 2011 07 29, 22:42)
Pirmąją iš rekomenduotų skaičiau, tuomet patiko, bet kadangi tai buvo l. l. seniai, tai galiu nebent paskolinti ir patart pačiai pasitikrinti kaip ten ji...
QUOTE(Gemma @ 2011 07 30, 00:12)
Galiu apsilankyti, nes man būtinai reikia į tą rajoną nukakti ateinančą savaitę. Beje, gal kas žinot- dovanų čekių BLK išparduotuvėje turbūt nepardavinėja?
Vasara, atostogos , tad trumpai: T. Gerritsen Dvynės - neatsispyriau tik todėl, kad leidykloje ji lyg išdygo man prieš akis, buvau jau lyg ir pasisotinusi anųjų, bet visai netikėtai, ši tikrai geresnė.
Gal tik "Chirurgui" neprilygsta.
F. Jaeggy. Proleterka - norėjau pabandyti šią, gan naują seriją, kuri įvardinama daugiau nei skambiai: "Orientyrai" - tai ne sustingę obeliskai, bet veikiau vėjarodžiai, rodantys naujųjų kūrybinių vėjų kryptį .
Kažkodėl maniau, kad štai tokie "postamentai" jau senokai nenaudojami
Knyga apie artimus nutolusius žmones, minčių, trumpų sakinių blyksniai. Nenuspėjamai šokinėjama nuo esamo prie būtojo laiko, pasakojimas pirmu asmeniu ("aš") čia pat, jau kitame sakinyje, virsta ("dukterimi").
Tai, ką visada norėjau žinoti, bet tikriausiai nepatirsiu:
Niujorke nuėjau ir į Steinway & Sons parduotuvę. Parduotuvė tarsi snaudė šešėlyje. Tyliai kalbėjo malonus aukštas ponas juoda eilute. Toks įspūdis, lyg ta parduotuvė būtų fortepijonų funeral home. Mane tai sukrėtė. Toji parduotuvė atrodo tokia, į kurią negali užeiti benamiai ar freaks. Tik priklausantys aukščiausiems visuomenės sluoksniams. Ir elegantiški asmenys. Su muzikine kultūra. Manau pirkdama Steinway & Sons mano motina atrodė elegantiškai. Prancūziška suknelė, Patou ar Givenchy. Drovumas, kupinas savikliovos. Ji galėjo užeiti į šią parduotuvę. Aš užėjusi į ją, apsimetusi, kad domiuosi Steinway & Sons fortepijonais, jaučiausi nejaukiai. Paklausiau kainos. Nederėjo. Mano motina tikrai neklausė savo, dabar manojo, Steinway & Sons kainos.
Yra daugiau
L. Walden Maorės prakeiksmas - visai nebloga pasaka. Tiktų filmui: graži gamta, egzotiški žmonės, a'la Statkevičiaus kostiumai, blogiečiai, geriečiai ir MEILĖ.
, tad trumpai: T. Gerritsen Dvynės - neatsispyriau tik todėl, kad leidykloje ji lyg išdygo man prieš akis, buvau jau lyg ir pasisotinusi anųjų, bet visai netikėtai, ši tikrai geresnė. Gal tik "Chirurgui" neprilygsta.
F. Jaeggy. Proleterka - norėjau pabandyti šią, gan naują seriją, kuri įvardinama daugiau nei skambiai: "Orientyrai" - tai ne sustingę obeliskai, bet veikiau vėjarodžiai, rodantys naujųjų kūrybinių vėjų kryptį .
Kažkodėl maniau, kad štai tokie "postamentai" jau senokai nenaudojami
Knyga apie artimus nutolusius žmones, minčių, trumpų sakinių blyksniai. Nenuspėjamai šokinėjama nuo esamo prie būtojo laiko, pasakojimas pirmu asmeniu ("aš") čia pat, jau kitame sakinyje, virsta ("dukterimi").
Tai, ką visada norėjau žinoti, bet tikriausiai nepatirsiu:
Niujorke nuėjau ir į Steinway & Sons parduotuvę. Parduotuvė tarsi snaudė šešėlyje. Tyliai kalbėjo malonus aukštas ponas juoda eilute. Toks įspūdis, lyg ta parduotuvė būtų fortepijonų funeral home. Mane tai sukrėtė. Toji parduotuvė atrodo tokia, į kurią negali užeiti benamiai ar freaks. Tik priklausantys aukščiausiems visuomenės sluoksniams. Ir elegantiški asmenys. Su muzikine kultūra. Manau pirkdama Steinway & Sons mano motina atrodė elegantiškai. Prancūziška suknelė, Patou ar Givenchy. Drovumas, kupinas savikliovos. Ji galėjo užeiti į šią parduotuvę. Aš užėjusi į ją, apsimetusi, kad domiuosi Steinway & Sons fortepijonais, jaučiausi nejaukiai. Paklausiau kainos. Nederėjo. Mano motina tikrai neklausė savo, dabar manojo, Steinway & Sons kainos.
Yra daugiau
L. Walden Maorės prakeiksmas - visai nebloga pasaka. Tiktų filmui: graži gamta, egzotiški žmonės, a'la Statkevičiaus kostiumai, blogiečiai, geriečiai ir MEILĖ.
QUOTE(martux @ 2011 07 31, 23:42)
L. Walden Maorės prakeiksmas - visai nebloga pasaka. Tiktų filmui: graži gamta, egzotiški žmonės, a'la Statkevičiaus kostiumai, blogiečiai, geriečiai ir MEILĖ.
skaiciau sia, man pritruko juodosios magijos, siurpiu samanisku ritualu ir pan. "prieskoniu"
Dėmesio, kaunietės! Laužom tradicijas! Bet tik dalinai.
Susibėgam ketvirtadienį įprastu laiku, t.y. 16 val., neįprastoj vietoj, "Žalio rato" kiemely: http://www.zaliasrat...index.php?aid=7
... nes jau tie "bernai" užkniso juodai.
Susibėgam ketvirtadienį įprastu laiku, t.y. 16 val., neįprastoj vietoj, "Žalio rato" kiemely: http://www.zaliasrat...index.php?aid=7
... nes jau tie "bernai" užkniso juodai.
tiesiog....
kada gi atskris rausvi tos valandos sparnai
Ir nuneš mane per jūras ir sausumas
Į tą amžinai žaliuojantį krantą,
Kur pavasaris ir jaunystė niekados nesibaigia.
Liudvikas Rėza
kada gi atskris rausvi tos valandos sparnai
Ir nuneš mane per jūras ir sausumas
Į tą amžinai žaliuojantį krantą,
Kur pavasaris ir jaunystė niekados nesibaigia.
Liudvikas Rėza
