Knygų skaitytojų klubas, 76 tema

Jau šiandien Man dar mažiau nei pusė liko

Neeeeespėjai! Ta naktis jau buvo vakar. Šakar makar!

Išties galima skaityt ir rašyt atsiliepimus bet kada: ryt, poryt, užporyt... Jokio smurto nenaudosime. Šnekam gi apie pomėgius, o ne prievoles.

Po vakarykščių išleistuvių į atostogas gebėjimas rašyti atsiliepimus išgaravo Bet tikiuosi, kad kada nors vėl susikondensuos.

Prisėdau parašyti atsiliepimų apie pastaruoju metu perskaitytas knygas.

Julio Cortazar "Kronopų ir garsenybių istorijos".
Žavūs trumpi tekstukai.
Galima ir iškart visus "praryti", bet aš malonumą ištęsiau - vienu prisėdimu daugiausiai po porą istorijų skaitydavau mėgaudamasi tekstais ir rašytojo fantazija.
Na, pavyzdžiui, sakinukas iš prajuokinusios ir sužavėjusios "Instrukcijos, kaip lipti laiptais": 'Laiptais lipama veidu į priekį, nes pasisukus nugara arba šonu gali būti itin nepatogu'.
Arba trumputė "Istorija" iš dviejų sakinukų: 'Mažytis kronopas ieškodavo lauko durų rakto ant naktinio staliuko, naktinio staliuko - miegamajame, miegamojo - name, namo - lauke. Bet tuo viskas ir baigdavosi, nes norint išeit į lauką reikia durų rakto'.
Rekomenduoju "keistos", kiek 'crazy' literatūros mėgėjoms.
Tiesa, tai mano pirmoji pažintis su Cortazar. Dabar skaitau apsakymus, vėliau imsiuosi kitų jo knygų.

P.G. Wodehouse "The Code of the Woosters".
Tai penktoji mano perskaityta Wodehouse knyga iš serijos apie naivoką geranorišką aristokratą Wooster ir jo intelektualųjį liokajų Jeeves. Tikras anglų literatūros (ir kalbos) 'saldainiukas', kurį verta skaityti vien dėl Jeeves manieringos kalbos, pvz., "Might I venture to enquire if it is your intention to endevour to carry out Mrs Travers's wishes?"
Gera žinoti, kad šią seriją sudaro apie tuziną knygų, tai dar nemažai malonumo manęs laukia

Colette "Brangutis".
Knyga-nesusipratimas. Perskaičiau per kelias valandas, bet šiaip tai gaila laiko. Niekam nerekomenduoju, nebent - 'svajonių romanų' mėgėjoms
Išleista "Obuolio" serijoje "Geriausia iš geriausių. Literatūros klasika". Knygą atidavė bendradarbė, nes ji gavo ją dovanų iš "Obuolio" užsisakydama kitas knygas (o šią dovanų gavo jau antrąjį kartą).
Jau viršelis ir formatas sukėlė nemažų įtarimų, kad tai 'svajonių romanas'. Vartant knygą susidarė įspūdis, kad ji išleista neseniai išmokusiems skaityti - raidės didelės, tarpai tarp eilučių dvigubi, į puslapį telpa vos pora pastraipų
Bet... Knygos nugarėlėje apie Colette išsakyta daug gražių žodžių - garsi XXa pradžios Prancūzijos rašytoja, spalvinga asmenybė (Wikipedia rašo, kad ji buvo biseksuali, vaidindama Paryžiaus Moulin Rouge sukėlė skandalą ant scenos pasibučiuodama su kita artiste - savo meiluže ). Ją kaip rašytoją būtent ir išgarsino "Brangutis" ("Cheri").
Kažkada esu skaičiusi Willy ir Colette "Klodina mokykloje", man tada ta knyga visai patiko.
Tai nusprendžiau surizikuoti ir imtis "Brangučio".
Na ką...
Pirmas trečdalis - visiškas 'svajonių romanas'. Antrasis - lyg ir nieko, yra bandymų 'pakapstyti giliau'. Trečiasis trečdalis - vėlgi 'svajonių romanas'.
Tema - (buvusios) kurtizanės, penkiasdešimtmetės, ir dvidešimtmečio gražuoliuko meilės romanas, tiksliau, kaip ir jo pabaiga.
Pakalbėjau su bendradarbe, jos įspūdis toks pats - pasidžiaugė, nes galvojo, kad gal ji kažko nesuprato skaitydama šį 'kultinį romaną'. Ir sakė, kad jei būtų perskaičiusi anksčiau, man net nebūtų šios knygos siūliusi.
Žiauriai pasakysiu, bet man šios knygos nebūtų gaila į makulatūrą atiduoti. Tikrai nenoriu, kad ji užimtų vietą mano lentynose. Jei kas norit, mielai perleisiu.

jau.

Na ir šlykštynės tie prancūzai už žmogžudystę kaltiną, o už pederastiją (dukters pavertimas meiluže) - tai, matote, "tik" nuodėminga aistra.

Jis gal senas tą knygą rašė, ar ką? moralas ant moralo Aha, tikrai, publikuota 1800, jam jau šešiasdešimt buvo

O tu nežinojai ką de Sado knygoje rasi?..

Caralaite, o tu skaitei "Meilės nusikaltimus"?

Aš gi sakiau, kad tai yra ne tik moralūs, bet ir moralizuojantys apsakymai.

Skaičiau. Ir jei atmintis manęs neapgauna, tai šitie net nelabai pataiko į pornografinės literatūros kategoriją, kaip kad jo "Filosofija buduare", kuri, matyt, ir yra laikoma ta sadizmo definicija. Net ir dar kažką skaičiau, "Žiustiną" gal.
O savo įspūdžius, patirtus skaitant jo kūrinius, apibūdinau aukščiau .

Klausaus "Sagrenes", liko trecioji dalis. Manau, kita savaite prisijungsiu prie nuvaziuojancio diskusiju traukinio.
O skaitau dar vis Маша Трауб . varau visas knygas is eiles Seniai man taip nebuvo...

Tikiuosi, kad nenuvažiuos jis jau taip greitai
Vis dar esu tik įpusėjusi, tad diskutuoti nelendu.
O meilės tos knygos skaitymui taip ir neatrandu. Ką čia meilės...

Papildyta:
Fati, matau Tave, jau svetur?

Kuo ji taip sudomino tave,ar gerai supratau tai lengvi gyvenimiski meiles romanai? Pasigooglinau apie jos knygas,gal kuria pabandyti ir man ,kuri idomesne? cia be serijos,visos skirtingos,taip supratau?

Tikėjausi to, ką radau kitose knygose

Mane kiek užkniso, kad nuo pat pradžių jis uždėdavo lemties antspaudą herojui - jeigu jau nelaimingas, tai su kaupu - pvz. pamestinukė, sugula su nežinomu broliu, nuo jo pastoja, netyčia nužudo savo vaiką, nežinodama liudija prieš motiną ar nepersūdyta?
o jeigu Prancūzijoje tai buvo visai nieko - ten tikrai reikėjo revoliucijos

ir kas dar užkliuvo - jis akivaizdžiai užtikrina, kad nesantuokinis, arba pyktyje pradėtas vaikas pasmerktas nuodėmėms ir nesekmėms gyvenime

ir kad jie lengva ranka atsikratydavo vaikų, kurie "netiko" - vaikelį į prieglaudą, pati - nuoširdžiai atgailauti į vienuolyną jai ką? ne geriau būtų buvę dorai užauginti savo vaiką? ir išvaduoti nuo galimų klaidų ateityje? ar jie jau tada taip pasitikėjo blogų genų įtaka?



ai, geriau jau de Sadas ir toliau erotiką būtų rašęs

Na, romanai lengvi ir gyvenimiski. Bet tikrai ne meiles. Meiles ten, aisku, yra, bet meiles romanais as ju tikrai nevadinciau.
Labai linksmai juokiausi is "О чем говорят младенцы", dar labai patiko "Нам выходить на следующей", bet cia jau ne jumoristinis. Pabandyk. Skaitosi tikrai lengvai. Nezinau, ko as taip uzsikabinau. Matyt, tinkamas laikas