QUOTE(Gemma @ 2011 07 25, 20:26)
J.Zamiatin "Mes" - antiutopiju klasika. aisku, butu daug idomiau skaityt, jei nebuciau macius eiles filmu apie busimas visuomenes ir visus imanomus jos variantus. o bet taciau kadagi knyga parasyta 1921-aisiais, reik manyt, kad tai viena pirmuju tokios tematikos knygu (pataisykit, jei klystu

)
Mane ši knyga sužavėjo

Beje, visi kritikai vieningai teigia, kad Zamiatino "Mes" turėjo įtakos Georgeo Orwello 1984, Ray Bradbury 451° Farenheito ir Aldouso Huxley Puikus naujas pasaulis. Tu teisi
Kadangi ir pas mane įkvėpimas aprašyti perskaityas knygas niekaip neateina, rašysiu trumpai.
Catherine Alliott "Eik po velnių, mielasis!" - ideali knyga atostogoms.

Vietomis neiškentusi balsu kvatojausi ir savo brangiausiam citavau

Tiesiog linksma knyga su baisiai išradingais melais ir situacijomis. Žinau, kad yra tęsinys - būtinai skaitysiu ir jums rekomenduoju. Maniškiui ypač pavadinimas "patiko"

O aš tą knygą iš piktumo pasiėmiau, pradėjau skaityti ir ... piktumas praėjo
Michel Benoit "Tryliktojo apaštalo paslaptis" - n-tasis da Vinčio kodas. Perskaičiau-pamiršau, nors knygoje yra įdomių personažų, bet... skirtingai negi da Vinčio kodas, ši knyga tiesiog... nuobodi.
David Almond "Molinis" - knyga paaugliams. Apie gėrį ir blogį, paslaptingus įvykius, išsipildančius norus, pavergiančius žmones. Keista knyga. Nors autorius, kaip rašo anotacija, yra pelnęs daug literatūrinių apdovanojimų, bet... man vėl skaityti buvo nuobodu, nesuprantama, tolima. Tiesiog nesupratau šios knygos.

Gal kuri perskaitys ir pareikš savo nuomonę ?
Agnes Imhof "Smaragdo knyga" - vis bandau skaityti rytietiškas knygas ir... eilinį kartą įsitikinu, kad jos ne man

Arba pataikau ant neįdomių autorių

Neįtraukė manęs Smaragdo knyga, neužbūrė, neapžavėjo. Perskaičiau, išvargau, bent jau neliko nuograuža.
Fatimaallaa, o tu šitą knygą skaitei? Patiko? Aš ko gero visus rytietiškus burtus atradau "Tūkstančio ir vienos nakties pasakose
Violette Cabesos, Frederic Lenoir "Angelo pažadas" - skaičiau ilgai ir ... visai ne nuobodžiai

Man patiko. Gal vietomis šiek tiek ištęsta, bet iš esmės viską supratau, įsijaučiau, išgyvenau. Ypač patiko pabaiga. Ech, net ir tęsinio norėčiau
Martina Cole "Apsupta" - keista knyga. Rodos tikroviška, kažkuo primena Arturo Perez-Reverte "Pietų karalienę", ko gero dėl mafijos temos

Pasakojama apie Lilę, gangsterio Patriko žmoną, ketverto vaikų motiną, kurių akivaizdoje nužudomas tėvas ir ji lieka viena kovoti už save ir vaikus. Stipri moteris. Niekaip nesuprantu kodėl (mafijos gyvenimas man visai nėra artimas), bet ši knyga mane erzino, labai labai norėjau, kad Lilei ir jos vaikams viskas būtų gerai, nors jau iš anotacijos žinojau, kad Patrikas žus ir gerai nebus, bet... na, nervino visi blogiečiai, norėjosi, kad Patas su Lile ramiai karaliautų, vaikučius augintų, žmones žudytų ir luošintų (jis), konsumatorių klubui vadovautų (ji). Tiesiog idilė. Deja, autorė į mano jausmus neatsižvelgė, todėl skaičiau knygą ir gailėjau Lilės, Pato ir jų vaikų. Rekomenduoju

Tiesa, knyga, hm, žiauroka
Uf, parašiau

O dabar pas mane štilis, neturiu ką skaityti