Norvegija

Ne visur taip pigiai.Pas vyra vakarinėje No dalyje 14 NOK,nenukrenta žemiau.

Mes kėlėmės Venspilis-Nyneshamnas. Kadangi važiavom ratu aplink Baltiją, tai atgal grįžom Helsinkis-Talinas. Iš Latvijos kelto bilietus pirkom prieš kokius 3-4 mėnesius, bet kad būtų buvusi kažkokia akcija, tai nepasakyčiau. Mokėjom 249 Eur su pusryčiais ir vakariene (auto + 2 žmonės) (beje, kelte maisto labai nerekomenduoju. Visiškas šlamštas ir nepigu).
Važiavom liepą. Apie ežeriukus nebuvo galima net pasvajot, nes 12 dienų iš 15 lijo - ačiū Dievui, bent tiek, kad ne kiaurom dienom, o protarpiais. Temperatūra vidutiniškai buvo apie +15 (šiaurėj buvo +6..).

Ai, gali buti, cia apie Osla.

Apie Osla ir maistas pigiau,nes daugiau parduotuviu.

Mes pries kelis metus pas vyra buvom vakarineje No birzeli-liepos pr.visa menesi.Tai Lt palikom +30,o ten buvo +5- +7,bet jausmas kaip minusas.Vaikams paimiau storas striukes,dukra labai apsidžiaugė radusi pirstines savo striukeje.
Na,bet zinokit vietiniai braide po ilanka,kai kurie berniuksciai netgi maudesi .Kai as tuo tarpu palikusi vaikus su vyru prie ilankos eidavau pasisildyt i saulutes prisildyta masina .Žvarbus vėjas labiausiai saldydavo.

Na ką gi, žadėtasis mūsų kelionės aprašymas ir šiokie tokie patarimai bei įspūdžiai.

Maršrutas 16 dienų buvo toks: (Čia km ir val pateiktos pagal google maps, taigi, tik apytiksliai galima orientuotis. Sunumeruota 15 dienų, nes nebuvo įmanoma apskaičiuoti, kur kiek užtruksi ir ar nesikeis planai. O jie pasikeitė ir kelionę šiek tiek sutrumpinome dėl apniukusių orų ir atsidūrėme Andeness), nes į čia atsikėlėme keltu iš Senjos, ko visai neplanavome, bet taip sugalvojome dėl pernelyg pabodusio važiavimo. Taip sutaupėme laiko, pailsėjome, o be to, dar apžiūrėjome ir Andoya salą, ką buvome nuplanavę kelionės pabaigai, jei spėsime, jei liks noro ir pan.

1diena. Kaunas - Talinas 572 km ̴ 7 val
Talinas – Helsinkis 88 km ̴ 3,5 val keltu, nakvynė kempinge
2 diena. Helsinkis – Rovaniemi 827 km ̴ 9,5 val
3 diena. Rovaniemi – Trollholmsund - Sodankyla- Tankavara - Inaris - Karasjok 554 km ̴ 7 val,
4 diena. Trollhomsund - Kirkeporten 156 km 2.17 val važiuojama šalia fiordo, adresas Kirkeporten camping AS, Storvannsveien 2, 9763 Skarsvåg, Norvegija
5. diena Kirkeporten – Nordkapp 14,3km 22 min
Nordcap – Alta 236 km 3,5 val
Alta – Kvaenangen 105 km 1,5 val
Kvaenangen - Tromso 199 km 4,5 val
6. diena Tromso - Målselvfossen 145km 2 val
Målselvfossen - Botnhamn (Senja) 111km 1,50 val,
7 diena. pačioj Senjoj Botnhamn – Gryllefjord 78 km 1,5 val , nuo to kelio atšakos link Husoy 16 km -20km
link Mefjordver nusukt
Mefjordver - Gryllefjord 57 km 1,04 val

8 diena. Gryllefjod – Svolver (Lofotenai) 395km 6 val
9 diena. Svolver – Kabelvag 6,3km 10min
10 diena. Kabelvag – Borg 50km 46min
11 diena. Borg – Nusford 37,2 km 43 min
12 diena. Nusford – Reine 41 km 49 min
A – Andeness 338 km 5,06 val

13 diena. A –Narvik 366km 5,5val
Narvik * - Kiruna * 178 km 2.18 val
14 diena. Kiruna – Oulu * 488 km 5,51 val
Oulu – Helsinkis 606 km 6,39 val
Helsinkis – Talinas (keltu)
15 diena. Talinas – Kaunas 572 km 7val

Į Rovaniemį vykome, nes dar nebuvome aplankę Senelio, taigi jis buvo pakeliui, nors kažkur 100 km į šoną. Kadangi, tai ne Norvegija, tai neišsiplėsiu pasakodama apie įspūdžius iš ten, tik pasakysiu, kad tai buvo vienas iš brangiausių kempingų per visą kelionę, net 46,50 eurų ir nepasakyčiau kad labai įspūdingas tas kempingas, randasi mieste prie upės, gan sugrūstas ir wifi lygtais mokamas.. O dart toks brangus. Na bet kur dėsies, kito, kuris už miesto ir pigesnis, patingėjom ieškoti, nes buvom pavargę nuo važiavimo. Bet manau kad be reikalo, nes anas ar tik nebus arčiau Senelio būstinės ir dar patogesnis. Beje, kainos mums gal ir didesnės nes mes su kemperiu, o jiems kita kainų kategorija .Taigi, permiegame, kitą dieną nuvykstame pas Senelį, dar apsilankome Santa Parke ir apie piet pajudame aukštyn link šiaurės.
Dar Suomijoje galima pakeliui apsilankyti Tankavara Goldvillage, aukso plovimo muziejuje, Suomijos samių sostinę Inarį, kuris įsikūręs prie vieno didžiausių pasaulyje už poliarinio rato Inario ežero, o jau Norvegijoje Norvegijos samių sostinę Karasjoką. Mes šiuos objektus praleidžiame…
Važiuojame visą dieną. Sustojame kur mums norisi, pvz dar Suomijoje pamatėme nuorodą į pelkę tiesiog prie pat kelio. Pelkė į abi puses, apžiūrime, visai patiko, pamatėme gerves ir batus prisėmėme ..







Iki Nordkapo yra dvi žymesnės lankytinos vietos, tai Trollholmsund – sustingę troliai ir Kirkerporten uola.
Abi vertos dėmesio vien dėl savo išskirtinumo ir ilgaamžiškumo, be to, link Nordkapo kad nelabai yra tų lankytinų kitų vietų, kiek domėjausi.
Trollholmsun surasti nesunku, yra nuoroda, beje tokia ne visai didelė. Reikia eiti apie 1 km pro ūkininko namus ir laukus, bus varteliai, kurios reikia atsikabinti ir nepamiršti vėl užkabinti, kad nepabėgtų avys. Mes buvome vakare, apie 10 val, buvo toks debesuotas saulėlydis, be mūsų tik dar viena šeima.

Sustingę troliai





Kirkeporten uola randasi prie tokio nedidelio kaimuko Skarsvag, į jį patį nereikia įvažiuoti, o prieš pat jį yra posūkis į kairę, tai nuo ten yra nuoroda- rodyklė kaip eiti prie uolos. Tiesiog reikia perlipti per kalną, dar papėde ir prieini. Giedru oru iš ten matosi Nordkapas, bet mums buvo apsiniaukę, tai tik rūke matėsi uolų kontūrai.

Kirkeporten



Nordkapas. Nors ir buvo baisus rūkas ir pamatyti tų tolių nepavyko, tačiau įspūdžiai iš ten visai geri. Ko gero, tik mažam procentui žmonių pasiseka ten pabūti giedru oru, nes dauguma, kurie yra buvę, taip pat papuolė į rūką. Be to, ten buvo labai šalta. Pačiame pastate pažiūrėjome filmą dideliame ekrane, apsilankėme muziejuje ir koplytėlėje. Patiko. Vien tai, kad žinai, kaip toli ir kaip aukštai tu randiesi, sunku patikėti atsibeldus tokį galą, bet ta mintis džiugina. Jei kas būtų pranešęs orą, tada ten neapsimoka važiuot, nes juk praktiškai pabūni tik muziejuje, kuris dar ir kainuoja. Beje, važiuojant atrodė, kad važiuojame į giedrą, bet artėjant ir kylant aukštyn, rūkas tik didėjo ir buvo baisu , kad neužvažiuot ant elnių. Dar toks momentas tai važiavimas povandeniu tuneliu, žemyn žemyn, o paskui kyli kyli, na ir jaukumo nekažką

Na vat kažkoks toks tas pasaulio kraštas, dešinėje turėtų matytis vandenynas, tik deja vien rūkas...



Tikiuosi su nuotraukom pavyko, nes iš naujos talpyklos keliu, tai nežinau, kaip gausis.
Bus tęsinys

korespond,ačiū labai,kad nepatingėjai ir pradėjai pasakot savo kelionės įspūdžius

Rasa, tai kad čia ne tingėjimas, o toks labiau prisiruošimas. Su tom nuotraukom kol prisiruošiau naujon talpyklon keli, kol ten perpratau. Retai tuo naudojuosi, ir dabar man įsikelia dvi nuotraukos vienodos, nesupratu kodėl, jei keliu vieną? Photobucket'e.

---------------------------------------------------------------------------------------------

Po Nordkappo išvykstame Altos kryptimi, pakeliui sustojame prie fiordo pabaigos, kur pristatyta daugybė trolių altorėlių. Nustebina, nes yra tokių nemenkų, dailiai sukonstruotų. Čia tokie paplokšti akmenys, todėl ir tie altorėliai saviti.






Alta pasirodė mums toks netipinis Norvegijos miestas, balti dailūs namukai, kas visai nebūdinga Norvegijos standartui, namai papuošti loveliais su gėlėmis, toks gal Anglijos stilius.. Tvarkingas jaukus miestukas. Apsistojame kempinge prie Alta upės, čia pat gyvena ir kempingo savininkai, malonūs žmonės. Pasiūlo vakare užeiti kitoje gatvės pusėje į jų kaimynų nuosavą samių patiekalų restoranėlį. Likusią dienos dalį praleidžiame apsižvalgydami prie kempingo, nuėjome ir į tą restoranėlį. Jis atrodo taip:



Įėjimas, po kaire- restoranas jurtoje, kitoje pusėje tokia pati jurta, o ten parduotuvė. Galima įsigyti samių rankdarbių, drabužių, kailių, ragų ir t.t. Labai šilta ir jauku toje jurtoje, nes vidury dega laužas, ant stalų žvakutės, tai tokioje prieblandoje ir sėdi visi.

Kitą dieną Altoje planavome aplankyti Unesco sąraše įrašytą Pasaulio paveldo muziejų, kur yra poledynmetyje gyvenusių žmonių piešiniai ant uolų, tačiau vaikai pradeda abejoti kad nenori, tai tada ir tėtis pasiduoda jų įtakai, nusprendžiame, kad važiuodami pro šalį pasižvalgysime ir nuspręsime, ar stosime. Pamatome, kad to muziejaus nelabai ir daug, o dar paskaitau visiems kit7 atsiliepimus, kad piešiniai ten nelabai kokie, tik kad muziejus įsikūręs labai gražioje vietoje ant fiordo kranto. Matome tą krantą, ir visi choru šaukia nestot, nestojame, taip ir pravažiavome. Kaina į jį šeimai apie 42 eurai. Truputį gaila, kad nesukome, bet nelabai stipriai.

Na bet turbūt ir buvo užėjęs kažkoks pilkas debesėlis mūsų kelionei, kad pravažiuojame nuorodą sukti į Kvanangeno fiordo plynaukštę. Ją pamatome per vėlai, kad pasukti ir vyras pareiškia, kad neapsisukinės, tai čia jau man stipriau gaila buvo , nes važiuojant matėsi tikrai gražūs vaizdai, o juos pamatyti buvo galimybė ir viršaus, nes ir apibūdinta ji buvo, kad atsiveria pasakiška panorama: mėlynuojantis fiordas, baltuojančios kalnų viršūnės, kalnų šlaituose besiganantys elniai.. Ech... gaila, bet juk ta visa Norvegija , man pasakiška, visur gražu, o be to, juk dar kiek laukia gražių vietų.

Važiuojame tolyn link Tromso, kelyje du keltai. Atvykstame čia vakarop. Dar suspėjame į keltuvą. Adresas: Sollivegen 12, 9020 Tromsdalen. Veikia 10:00-01:00 . Kainos pirmyn atgal vaikai 3-15 m. 60 nok, Suaug 150 Nok, Šeimyninis 330 Nok. Pasikeliame į apžvalgos aikštelę, pasigrožime šiuos nuostabioje vietoje įsikūrusiu miestu ir nuostabiu saulėlydžiu.



Kiti Tromsėje lankytini objektai yra
- Arkties vandenyno (Ledjūrio) katedra
- Turgaus aikštė
- Senoji katedra, šiauriausia pasaulyje protestantiška bažnyčia
- Poliaria“ muziejus
- Paminklas R. Amundsenui.

Tromsėje neapsistojome, nes mums nepatiko kempingas, paprasta aikštelė ant asfalto, kuris buvo ką tik išlietas, net kvapas jautėsi, bet jame ir vietų nebuvo, taigi, pajudame už miesto ieškoti kažko gamtos prieglobstyje, be to ir vyrai trimituoja, norim žvejoti, norim meškeres įmerkti. Randame kempingą ir įsikuriame. Beje, nors keliavome pačiu vasaros sezonu, niekur nebuvo taip, kad būtų perpildyti kempingai, tik Tromsėje. Bet ten jis ir labai mažiukas. Turėjau kempingų knygelę tačiau realiai jų yra daugiau ir tikrai randi, kur nakvoti. O štai čia negalėjau atsižavėti tarsi užsidegusiom kalnų viršūnėm.




Kokia nuostabi yra ta vadinamoji Vidurnakčio saulė (Midnight sunset). Gali visai neiti miegoti, šviesu ir šviesu. Beje, ten prarandi laiko pojūtį, vis toks pripratimas, kai pradės temti, tai laikas miegot, o ten blūdini iki paryčių, nes taip visur gražu.

Kitą rytą pajudame Senjos kryptimi, pakeliui užsukdami prie Målselvfossen krioklio. Prieš pat jį yra dar tokios gražios užtvankos, sustojame pažiūrėti. Pats Målselvfossen yra labai platus krioklys, man paliko įspūdį. Šalia jo įrengtas apžvalgos takelis, namelis, kur galima užeiti apžiūrėti auginamų žuvų dideliame akvariume. Galima išsipirkti žvejybą. Į tą namelį įėjimas kainuoja, tačiau mums būnant, viskas buvo atrakinta ir apžiūrėjome dykai. Miškeliu galima nueiti iki kažkokio kito ar tai krioklio, tiksliai negaliu pasakyti, jau pamiršau... bet yra stendai, viskas aprašyta, kas kaip. Nes mes nėjome, buvo po lietaus, labai šlapia, slidu, todėl mums patarė neiti.




Apžiūrėję Målselvfossen sukame į Senją.
Kai vysktama į Lofotenus, dažnas svarsto, ar traukti Senjos salą į maršrutą. Tiesą pasakius, šitai ir mes svarstėme. Pasidomėję orais, nusprendėme sukti, nes pranašavo puikų orą, o tuo tarpu Lofotenuose rodė darganą. Ir visai netikėtai, Senja mums tapo visos kelionės vinimi, nes čia praleidome patį gražiausią kelionės momentą. Vis tik, kaip svarbu gražus saulėtas oras!!! Gerai matosi smailios kalnų viršūnės, nuostabus smaragdinis vandenyno vanduo, net nuotaika nejuntamai pakyla. Senja išties turi panašumą su Lofotenais, smailėjantys kalnai, balto smėlio paplūdymiai, tačiau ji ir savaip kitokia, bet tikrai nenusileidžia grožiu Lofotenų saloms.
Į Senją atvykome po piet, įsikuriame Fjordbotn kempinge, ne taip toli nuo Bothamn miestelio, nuo kurio prasideda Senjos turistinio maršruto kelias. Vyrai pažvejoja, kempingas gražioje vietoje, ilsimės, grožimės. Ryte nudžiugina puikus oras, taigi išvažiuojame tuo paminėtu turistiniu keliu. Jo ilgis kažkur apie 100 km, dienos pilnai pakanka, nebent jei norisi išeiti į kalnus, reiktų daugiau laiko. Sukame į visus miestelius ir lankytinas vietas: Husoy, Mefjordver, Tungeneset, Bover, Skaland ir gerokai po pietų būname Gryllefjord, iš kur keltu vykstame į Vesteroleno salyno salą Andoya Andeness miestuką. Už jo yra žvejybinės bazės, kur maniškis yra nekartą žvejojęs, todėl čia yra toks planas išplaukti pažvejoti. Vasaros metu ten tuščia, todėl ir šeimininko nėra. Susisiekiame su šalimais esančia kitu savininku, tačiau apsvarstę pasiūlytą kainą už laivelį, gidą ir t.t. nusprendžiame, kad vykstame į Lofotenus. Juk yra galimybė ir ten žvejoti. Taigi, važiuojame per Andoyja , Hinoyja salas.
O štai čia keletas Senjoje užfiksuotų vaizdų.














Papildyta:















Paliekame Senją

Na ir paskutinis kelionės etapas - tai atvykimas į Lofotenus. Čia planavome būti savaitę, tačiau, kaip jau minėjau, orai pabjuro. Tiesą pasakius, nebuvo jie tokie jau blogi, bent jau nelijo ištisai, tačiau, akivaizdu buvo, kad suplanuoti pasivaikščiojimai po kalnus neįvyks. Ir neįvyko, nei vienas. Gaila. Nes labai daug gražių vaizdų atsiveria pakilus link tų smailėjančių viršūnių. Debesys buvo tokie dideli ir tiršti, kad atrodė tiesiog srūva nuo kalnų.










Kalnų beveik ir nesimatė, todėl laiką leidome važinėdami po salas, apžiūrinėdami baltuosius pležus, žvejodami, grožėdamiesi salomis ir paukščiais, kurių ten begalė. Neplaukėme ir suplanuoto pasiplaukiojimo Trollfjordu, tiesiog nusprendėme, kad tokiu oru nepatirsime to, ko tikimės. Kepėm žuvį, ilsėjomės kempinguose, vaikštinėjom po jų miestukus. Į pabaigą vaikams jau ir nusibodo gamtos perteklius, bet tik ne man, ir žinoma maniškiui. Buvo akivaizdu, kad tokio oro, kaip Senjoje, jau nebesulauksime. Todėl išvykome iš Lofotenų ir prasukome dar tokį ratuką pro Lodingen, kur netoliese radom žvejybinę bazę. Ten vyrai išsinuomoję valtį plaukė į fiordą ir prigaudė žuvies, kurią užsišaldėme ir parsivežėme namo.





Papildyta:



Reine





Papildyta:









Papildyta:







Papildyta:
Beje, nuotykį patyrėme ieškodami to garsiojo amerikiečio kūrinio veidrodžio, kuriame matosi priešais esantis vaizdas. Mes jį matėme dar į priekį važiuodami, vyras sako, ar tik ne čia tas veidrodis? Aš pažiūrėjau, kažkoks trikampis, sakau, eik tu jis, toks lenktas turi būti. Žodžiu paskui išsiaiškinom, kad pravažiavom ir vien dėl jo grįžom apie 40km. Vienam kempinge paklausiau norvegų, kur jis ir kaip jį rast. Tai dideliam mūsų nustebimui, vienas sako, net nežinąs, kad jis toks yra, o kitas paaiškino kur, bet nėra pats buvęs. Dar ilgai juokėmės iš tos ištartos frazės “I‘ve never been there before“. Na maniškis važiavo atgal toks jau pusiau pyktelėjęs, bet visas smagumas tame, kad tas veidrodis labai iškraipo vaizdą esant arti ir tu pats pasidarai panašus į trolį. Net maniškis stovėdamas pradėjo maivytis ir juoktis. Tai dabar vis prisimenam, kaip mes to veidrodžio ieškojom Lofotenuose, nes dar pamiršau paminėti, kai sukomės atgal link jo, tai dar iš pradžių ne tuo keliu važiavome, taip kad turėjome grįžti vėl į pagrindinį kelią, o nuo jo dar atgal.



Internete radau tokį šios skulptūros koordinačių apibūdinimą
AVAILABILITY:
The sculpture is close to E10 at Lyngvær old ferry, 25 km west of Svolvær on the road to Leknes.

Geriausia įsivesti tikslias koordinates, kad nereiktų grybaut kaip mums, bet ir nereiks, nes nuo kelio jis gerai matosi ir atrodo taip:


Papildyta:
Dar besiruošdama kelionei atradau vieno vaikino aprašytus įspūdžius, patekisiu ištrauką, kad aiškiau būtų:
„<...> Taip besišnekučiuojant su sunkvežimio vairuotoju sužinojom daug įdomių dalykų, kurių nei viename turisto žinyne nerasi. Tai kad jis vežioja cisternoje geriamą vandenį salos gyventojams. Pasirodo nuo paukščių gausybės ir jų išmatų negalima gerti ten esamo vandens. Jis visas užterštas. Kas likusioje šiaurinėje Norvegijos dalyje pilnai įmanoma. Semi kalnų vandenį ir geri. Tiesa, mes jį vis tiek virindavome (dėl visa ko), nors aš gėriau ir tokį... Papasakojo apie Moskenes srovę ir sūkurius ir kodėl jie susidaro, apie senovės žvejų orientavimosi ženklus išlikusius ant uolų, kodėl reikia plaukti šituo būtent keltu ( keltis į Bodo iš Miestelio A), bei apie visiškai netoliese esantį akmenį su įkirstu kirviu į jį. Tai vieta, kur 16 amžiuje paskutinį kartą Norvegijoje buvo nukirsdinti 16 raganių iš jų viena moteris. Paradoksalu, bet ši vieta visiškai šalia esančios bažnyčios. Viskas šalia kelto, tai negalėjau atsispirti pagundai į tai pasižiūrėti. Gana ilgai klaidžiojau, nes jokių nuorodų nėra ir takelių neveda. Nežinau kodėl ši vieta tokia „paslėpta“, bet mes ją radome. Tai buvo didžiulis akmuo su įskeltu kirviu. Tiesa, kirvis daugiau simbolinis, kaip paminklas, bet faktas gana įdomus. Gaila nebuvau pasiėmęs fotoaparato, tai taip ir liko neįamžinta, bet aš ten dar sugrįšiu.. „




Taigi tas kirvis man rūpėjo. Ir susisuk tu man, galva, šitaip, kad kaži kaip aš užmiršau ar iki galo pati neišsiaiškinau, kad jis Moskenes kirke, o ne A kaimuky. Tiksliau tame pasakojime taip ir užsimenama, bet karu ir suklaidina, kad keltis iš A, tačiau A miestuky nėra keltų linijos, ji jau išvažiavus iš jo, už 5 km. Aš dar jo ir A ieškojau už bažnyčios. Aišku neradau nu galvoju, jau ko gero jo nelikę. Bet po to pasikuitus savo konspektuose, supratau, kad pati nedaskaičiau, taigi, kirvis tikrai yra ir štai jis:




Baigiu savo įspūdžius iš interneto kitų keliautojų prašytais žodžiais, kurie yra besąlyginė tiesa.

"Kiekviena kelionė yra maža gyvenimo kopija. Su savo išbandymais, nusivylimais, laimėjimais bei atradimais. Nukeliavę į Lofotenus patyrėme jų būtį, gimusią iš atšiaurumo ir grožio. Negali eiti prieš juos, prieš gamtą, bandyti juos nugalėti. Jeigu moki susigyventi, tik tada gali visa tai pajausti. Lofotenai per daug laukiniai, kad būtų prijaukinti, ir per daug gražūs, kad kada nors būtų pamiršti..."

Dar sakoma, kad Lofotenai – tai miniatiūrinė Norvegija, arba kad tai Alpės Šiaurėje su įmerkta koją į vandenyną. Jie tikrai išskirtiniai ir pamatyti nors kartą būtinai verti.

Sėkmės ir gero oro keliaujantiems!!!

Korespond, aciu uz nuostabu reportaza Privertei vel pavartyti Lofoten nuotraukas, vel mintimis gryzti i ta rojaus kampeli

P.S. Prajuokinote su tuo veidrodziu ieskojimo... As ju irgi panasiai ieskojau

Tosk, tai gal galėtumei įmesti gražiausias savo nuotraukas dar labiau pagyvinti temai, nes žinau, kad gražiai fotografuoji, o ir šiaip malonu pamatyti, ką užfiksuoja kita akis Kiek pamenu, jūs buvote šiek tiek anksčiau nei mes, gal jums orai pasitaikė geresni, nors mažai tikėtina. Kaip mums sakė, kad tada, kai mes buvom Senjoje, buvo pati šilčiausia tos vasaros diena..
O dėl to veidrodžio, tai geras, bet tokios "lepsės" kelionėse visai nieko, yra po to ką prisiminti ir pasijuokti

Velnias.... Kokio dydzio nuotraukos turi buti, kad normaliai ikelti?