Na nusprendžiau ir aš papasakoti savo pirmąją kelione automobiliu savarankiškai Vilniaus mieste
O buvo taip - 2003 metais (kai tik gavau teises) žiemą tėvas man atvarė senučiukę OPEL ASCONĄ į darbą...Aš buvau neseniai pradėjus gyventi Vilniuje, miestą pažinojau mažai tik per autobusų - troleibusų langus

Ir kaip su autobusu į darbą nuvažiuoti žinojau, o kaip su mašina sugrįžti nelabai...Kolegos papasakojo maždaug, bet aš užuot pasukus į olandų kalną nulėkiau į Naująją Vilnią, o žiema, šalta, tamsu, mašina vis gęsta (kaip po to paaiškėjo akumas silpnas buvo), padsoso tokia rankenėlė buvo (toks dalykas nžn kaip lietuviškai vadinas) prieš užsikuriant ją reikdavo patraukti ir pan na žodžiu vargas...Gesau ir vėl kūriau mašina n kartų...Kol galų gale visa sušalus užstrigau olandų kamšty ant kalno.... Vyrai sustoja klausia kas yra, o aš tik pečiais traukiu, vienas, sako "palauk truputį ir tada tik kurk matyt užsisiurbė" ir taip gal kokie 3 vyrukai per langus mane mokė, o man jau norėjosi pasiųsti juos ant trijų raidžių nes tą aš ir pati puikiai žinojau...
Stoviu ant kalno ir žinau, kad apačioj lyg ir yra žiedas ( miesto nežinau juk) manau sau galėčiau riedėt žemyn, bet jei aš užstrigsiu žiede, tai išvis pravalas bus, tai ir stoviu kamšty nerealų sudarydama....kol galų gale sulaukiu, ne ko kito o DISKOTEKOS

Nu blyn manau sau tik jų man ir trūko... O tie užuot kad ateitų prie mano mašinos ir mane pakalbinę ir pagelbėję galbūt būtų, klausia per savo matiugalnyką ant viso miesto..."Kas nutiko?" O aš tik pečiais patraukiau, o nusisukus juos jau keikiu ir siunčiu kuo toliau.... "O tie sako leiskis į apačią!" O aš tik pečiais traukau ( O mintyse manau jūs ką idiotai? taigi žiede teks sėdėti?

), o tie BLYN su savo MATIUGALNYKU
"ĮJUNK LAISVĄ BĖGĮ IR NURIEDĖSI", nu blyn maniau susmegsiu skradžiai žemę, jau tokią iš manęs blondę padarė, kad siaubas...

Visgi nuriedėjau į kažkokią aikštelę, buvusią papėdėj...
Istorija baigėsi tuo, kad dar gal kokius 3 kartus vyrukai man padedinėjo užkurti savo ASCONĄ, kol nusigavau į žirmūnus

Kažkur apie 20km nuo darbo iki namų važiavau 3 valandas, grįžau namo pavargus, sušalus ir pikta...
Paskambinau tėvui ir liepiau pasiimti savo trantą - ačiū pavažinėsiu su autikais...
Bet tėtis kitą dieną atvažiavo su nauju akumu ir daugiau tokių bajerių nebuvo
bet tą pirmą savo savarankiško vairavimo dieną Vilniuje prisiminsiu iki gyvenimo galo ko gero

P.S. Tiesa dar kol išvažiavau iš darbo tai kokie penki vyrukai įmonės teritorijoje tą mano mašiną stumdė ir visaip kitaip man padėjo ją užsikurti....Vienas gudruolis dar paklausė, tai galbenzo nėra?

Tą dieną mane blonde vyrai išvadino ne kartą