QUOTE(sidrulka @ 2011 06 29, 08:21)
o pernykštė kr mama- giminaitė... gavo iš tėvų (mūsų uošvių) nemažus pinigėlius šioms pareigoms ... bet lygiai, kaip kad ir einant jiems mūsų piršliais,
<...> jau kaip ne viena minėjot, svarbiausia yra krikščioniškas įsipareigojimas globoti visą gyvenimą, o ne kiek išlaidų per krikštynas.... ne tame esmė...
<...> jau kaip ne viena minėjot, svarbiausia yra krikščioniškas įsipareigojimas globoti visą gyvenimą, o ne kiek išlaidų per krikštynas.... ne tame esmė...
Pirmo dalyko visiškai nesuprantu


Va su antru teiginiu sutinku visu šimtu procentų. Tai įsipareigojimas visam gyveniui, jei tėveliams kas nutiktų (sagok Viešpatie)

Apie ruošą, tai geriausia kai nesitiki niekieno pagalbos, tai ir nusivylimų mažiau


Seniau vaikas nuo krikšto mamos gaudavo dovanų:
česnako skiltelę, kad saugotų nuo piktosios dvasios;
riestainių, kad čiulptuko nereikėtų;
cukraus, kad pienas saldus būtų;
vilnones kojines, kad nesušaltų ir sveikas būtų;
angeliuką, kad angelą sargą įsigytų;
šiaudinį sodą, kad lemtų lengvą gyvenimą;
mažą pintinėlę, kad turėtų kur velykinį margutį įsidėti;
muilo ir lininį rankšluostį, kad tvarkingas ir švarus būtų;
šermukšnio šakelę, kad nuo piktų laumių saugotų. Ją rankoje reikia laikyti visą kelionę į bažnyčią;
į batuką įpildavo žiupsnelį druskos, kad pikta akis nenužiūrėtų.
Tai gavau atsakymą "Matau ruošiesi. Kaip tau suknytė, gal kada užsidės." Tai ir nesupratau

Didžiausias rūpestis dovanos vaikui. Nesijuokit tiktai. Visi klausinėja ko reikia. Na daug ko reikia, bet man taip nepatogu sakyti, nes: vieni dalykai nemažai kainuoja, nelabai žinau ko reikia tokia proga, nenoriu įpareigoti, nes neįsivaizduoju kiek žmonės numatę skirti toms dovanoms (visi dalyviai neturi mažiukų, tai spėju, kad nelabai nutuokia kiek kas šiais laikais kainuoja)-nesinori, kad pasijaustų nepatogiai, jei kažkas netyčia viršytų jų nusistatytą pinigų limitą



