Norime trečio, bet vyriausia dukra nekenčia vaikų

pradžioj gal jūs patys pabandykit pabūti psichologais ir pasiaiškint, už ką jinai nemėgsta kūdikių. iš to ką parašėt, man labiau užkliuvo ne neapykanta svetimiems mažyliams, bet nemeilė savo pačios sesei, kuri jai beveik bendraamžė. kas tarp jų vyksta ar įvyko? gal dukra mieliau pasipasakotų ne jums, o pvz. seneliams ar krikštatėviams?

kaip pamils, kad jau turimos sesers nemyli

sena niekse – uz ka nemyli tikrai nezinau... tiesiog man graudu ziureti, kaip jaunele bando imti is jos pavyzdi, o ji sako: nu baik daryt ta, ka as darau, nenervink nu... kai jaunele klausia jos seip kazko ar patarimo, ji sako: atstok, nesakysiu... taip, beveik bendraamzes...
bet mane labai sugraudino, kai jaunele viena vakara man sako: mamyt, sese kazkokia pasikeitus, nebendrauja su manim, o as noriu su ja bendraut...
bet zinoma jus nepagalvokit, kad jau jeigu pauugle tai geria, ruko, keikiasi, mums( tevams) nurodineja. ne, tikrai ne. ji normali, beveik suaugusi mergaite.
nebegaliu... kaip jus darytumet mano vietoje?

vyresnėlė jau paauglė. gali būti, kad jinai kažkiek pasikeitė. o gal jinai tiesiog nori pabūt "viena su savim", o sesė įkyri? tai dar nereiškia nemeilės.
o jūs vyresniąja ja ar kalbatės ta tema? ką jinai jaučia, ką jinai galvoja?


manau jums reikia daug ką peržiūrėti savo elgesyje su dukromis ir kaip tai veikia jų tarpusavio santykius. galbūt jūs nesąmoningai darote ar sakote kažką tokio, dėl kos sesės jaučiasi išskirtos.

jau anksčiau rašiau, kad nepakenktų psichologas. bet ne vyresniąjai dukrai, o visai šeimai kartu.

nereiktu pamirst kad jos visgi ne bendraamzes,3 m skirtumas paauglystej daug reiskia.ju supratimas ir vertybes skiriasi. Trylikametei gal jau rupi berniukai,draugu nuomene apie ja ir pan.todel ji uzsistato siena kad nepasirodytu silpna ir vaikiska juk ka draugai pagalvos...ir tevam bando irodyt kad nebevaikas.o mazoji ji dar tuo nesidomi tad vyresnelei net neidomu su ja. Apsvarstytik si varianta nes kalbu pagal tai kaip man paciai buvo.as esu vyriausia seimoje ir mano sese jaunesne uz mane 5m. Dar turiu du brolius ir pacia jauniausia sesute kuriai db 3m nors mano pacios dukrai jau 5

sena niekse- ne, sesuo neikiri. taip, jai paauglyste, bet ji leliu seniai nekencia, seses irgi seniai nemyli...

ingaat, pirmiausia manau pati su ja turi pakalbeti ir suprasti ja... gal ji daug padejo auginant sese? gal mate kad jums buvo tuo metu sunku?
tikrai sutinku su tuo, kad nereikia vyresniu vaiku klausti nuomones nori ar nenori dar vieno brolio/seses, bet tikrai pritariu , kad turit padaryti viska, kad naujas kudikis jus suartintu o ne isskirtu...

gal ir klaidinga nuomone susidariau, bet is zodziu 'kaip as ja nutempsiu pas psichologa' ne taip jau ir artimi jusu rysiai atrodo...
ka as pirmiausia padaryciau - pati pakalbeciau (na tai, kad buciau issiaiskinusi tai daug anksciau isgirdusi pirmaji signala 'slykstynes' ir pan. as nutylesiu...), pasistengciau ilysti i jos kaili, kad geriau galeciau suprasti ja... paatvirauciau su ja, ne siaip pasakyciau 'suprantu tave' o tai padaryciau itikinamai... Jokiu budu neklatinciau jos ir neuzsipulciau - paaugliai turi gynybini skyda...

Mano dickes dieve padek kartais kaip kalasi zodziais... bet tikrai myli viena kita be proto... jeiu baru viena - kita asaroja pasislepus ... nors tie ju konfliktai stiliuje 'cia mano kambarys', 'atsok', 'cia mano' ir tt kartais is proto veda...

Manau pradziai patarimu kaip pradeti pokalbi su dukra, nueiciau pas vaiku psichologa viena... Buvo situacija kai man su vaikais reikejo specialisto pagalbos, nuejau viena pakalbejau, kita karta nuejau su dukra, kartu pabendravom. Labai naudingi tokie pokalbiai, esu 100% tikra kad jokia mociute ar teta taip nepatars kaip specialistas...
vienam filme isgirdau fraze: "baigiau kelis aukstuosius, maniau esanti pasaulio bamba, bet augindama vaikus supratau kad tie mokslai nieko verti... ir kodel niekas nemoko kaip buti mama? kodel niekas nesake kad buti mama kartais taip sunku..."
Linkiu neuzleisti sios problemeles, nes toks vyresneles elgesys dabar gali padaryti randa jos ateiciai, ir ne tik jos... jauneles gyvenime taip pat...

Turiu įtarimą pagal artimo žmogaus patirtį, kad vyresnioji mergaitė gali būti pasišlykštėjusi vaikų atsiradimo procesu - "vaikų darymu-nėštumu-gimdymu". Galbūt ją šokiravo netinkamai pateikta informacija, todėl jai vaikai, atsiradę iš šlykštaus proceso, taip pat yra šlykštūs?

Dar vienas variantas - seksualinės prievartos patirtis, paprastai lydima neapykantos seksualiniams santykiams ir jų pasekmėms - kūdikiams.

Zaneta75 – ne, jus ne taip supratote, as turejau omenyje, kad ji neis pas psichologa, nes ten bus kalbama apie kudikius.
tai va... vakar paklausiau dukters, uz ka ji nekencia kudikiu, ka jie jai blogo padare? jos atsakymas:
„nieko nepadare. kodel nekenciu, nezinau. tiesiog verdu neapykanta jiems. o vaikai nuo 5-6 metu man patinka. bet net pati nezinau, kodel nekenciu kudikio. kai pamatau, atrodo, kad savo didziausia priesa pamatau.“
paskaui paklausiau, kodel nemyli savo sesers? ji atsake:
„as tik KARTAIS jos nemyliu. kartais smagu su ja, o kartais ji per ikyri, ir mane tai labai nervuoja.“
tada gera klausima uzdaviau: ar noretum dar vienos seses ar brolio? jos atsakymas:
„Neee, bet... as labai myliu gyvunus,o jus atvirksciai. jus mylit kudikius, o as atvirksciai. jeigu leisit man laikyti gyvuna, tada as sutikciau, kad kudikis cia butu, nes noriu, kad jus butumet laimingi. bet as noreciau, kad ir jus noretumet, kad as buciau laiminga. o gyvuno as begalo noriu. jus man niekada jo neleidot laikyti. apie gyvuna as galvoju kiekviena minute. gal todel as ir pasidariau tokia nervuota... gal gyvunas man prasviesintu gyvenima. as su juo eiciau i dresuros pamokas, parodas, visur. (nes labiausiai noriu suns)...“

ka manot dabar? tiksliau ka galetumete patarti???

ingaat o kodėl jūs galvojat tik apie vyresnėlę? Jeigu ji nemyli dabartinės sesutės, tai kaip jums atrodo kaip pamils naujai atsiradusį leliuką? Jei sakote, kad jau senai nemyli sesutės, tai kodėl nieko nedarėte? Nepykit, bet man keista situacija. Jums raso zmones atsakyma - eikite pas psichologa...bet jus lyg nieko negirdėtumėt vėl ir vėl klausiate ką daryti Ir man jūsų dukros pasiaiškinimai - leiskite man turėti šunį, aš jums leisiu turėti leliuką, jau panašu į šantažą Gal už metų pasakys - nupirkite man Ferari, tada mylėsiu sesutę. Na tikrai nenoriu jūsų įžeisti Tiesiog svarstau
Pas mane situacija tokia - laukiuosi trečio vaikelio. Mano dukra taip pat paauglė, jai 14 m. Paauglystė jaučiasi labai, čia verkia, čia jau juokiasi. Ji taip pat nesižavėjo kūdikiais, bet net minties man nebuvo jos atsiklausti, papirkti ar pan. Kai užeidavo kalba apie leliukus, taip pat kalbėdavo, kad ji nemėgsta jų, nenorėtų ir pan. Bet kai sužinojo, tikrai nebėgo iš namų, neisterikavo...Daug kalbėjom, sakiau, kad ir ji buvo lygiai toks pat leliukas, taip pat kakojo į kelnes ir buvo bejėgė. Jeigu ji turėjo teisę ateiti į šį pasaulį, tai taip pat ir kitas vaikas turi tokią pat teisę. Kalbėjom, kad ji visada bus vyriausia, kad bus pavyzdys savo broliams ir seserims, kad visada turės savo pomėgius, būrelius, kad visada bus mylima nei trupučio ne mažiau nei kiti ir t.t. Ir tikrai ji džiaugiasi, laukia, galvoja vardus...
Pagaliau pagalvokit apie jaunesnėlę... Gal jai dėl to ir norisi broliuko ar sesutės, su kuriuo ji galėtų žaisti, bendrauti ir pan. Juk vyresnėlė kaip tik turėtų daugiau "laisvės"
Be to, nepastosit akimirksniu. Kai žmonės labai to nori ir laukia, pastojimas gali trukti pusmetį ar dar ilgiau. Laikas juk bėga.... Niekas negali už jus nuspręti ar pasakyti kaip elgtis. Sekmės

poeme - kodel vaikas neturi teises kazko noreti? gyvo? ji nori suns, mums sunys nepatinka, neleidziam. mes norim leliaus, jai nepatinka. ir kaip ta problema isspresti? taip, as suprantu, ji vaikas, mes turim daugiau teisiu uz ja. bet man paciai nesmagu, kai mano vaikai liudi!!!
o del to „zmogus jums dave patarima nueiti pas psichologa...“ zmogus man duotu patarima nusizudyti, tai gauciau zudytis, nes zmogus man taip patare? nemanau, kad psichologas pades. ir beto, kazkada mano vyresnele kasdien verkdavo, budavo uzsidarius savo kambaryje del to pacio SUNS. tai sakau einam pas psichologa, ji sako: „ko man ten? suns jis nenupirks.“ likau pribloksta.
ir kazkas sake, kad jai slykstu ne kudikiai, o ju darymas. na, apie sita varianta dar nebuvau pagalvojus. reisk pakalbeti su drauge, ji dirba socialine pedagoge mokykloje, gal ji kazka patars, juk visvien, dirba su vaikais.

Aš tada nesuptantu kodėl klausiat patarimų , jei nei vienas netinka