gyd. R.Povilaitienė

Parasysiu ir as... Gimdziau pas sia gydytoja 2006, atvaziavau nesitarusi, ispuole jos pamaina. Buvom pasiruose vokeli. Zodziu, kai dabar galiu palyginti savo pirma ir antra gimdymus, tai kraupu pasidaro, kaip mano pirmoji dukryte atejo i pasauli... Nezinau, as tikrai nesiulau su ja tartis, arogantiska, nesiskaitanti su zmogum ir aplinkiniais (tiek su manimi, tiek su vyru, tiek su kitu personalu), nenulaikanti liezuvio, nemandagi... na zodziu galeciau vardinti ir vardinti! Vyrui liepe stoveti tik uz galvos, jokiu fotografiju - tik po visko (nors zinoma pasifotkinom kai jinai nemate, bet netiketai iejus jai i gimdykla, buvom apsaukti ir isvadinti negraziais zodziais), vyrui manes liesti neleido, stauge ant manes, kad kojas ne taip laikau, kaltino mane, kad vaiko tonai krenta... As buvau visiskai pasimetus, tai turejo buti dziaugsminga diena - visgi dukryte ateina i pasauli... Po visko ateme vaika, pasake, kad atiduos tik kita ryta Buvau begalo nuliudusi, visa nakti nemiegojau... Bet graziausia, kad kai po gimdymo mane viena be vaikucio nuveze i palata, as paprasiau, kad vyras gryztu atgal i gimdykla paimti mano gumyciu is plauku ir ka jus manot, po valandos laiko, mano maziuke vis dar viena gulejo gimdykloj... viena vienutele... vadinasi po valandos laiko, jos nesugebejo nuvezti i naujagimiu palata... Ir dar, po visko net nebuvo atejusi pasiziureti manes, israsant nepatikrino net siules... Vokelio taip ir nedaviau!!!! Nemaciau reikalo!
Vat antras gimdymas buvo pasaka, toks apie koki svajojau nesiodama pirmaja Tiesa, gimdziau ne Lietuvoje. Tikiu, kad jus busimos mamytes, tikrai issirinksite miela zmogu, kad galetumete atsiminti si ivyki kaip svente!

Kai pirmą kartą susidūriau su šia gydytoja, tai atrodė, kad arogantiškesnės nebuvau mačiusi. O dar viena pacientė man sako- nebijokite, ji tik taip atrodo, ji labai faina iš tikro.
Taigi šiandiena sutinku su šiuo pasakymu. Kai teko pas ją papulti dėl medicininių priežasčių - aš buvau 'sutvarkyta' ir manimi pasirūpinta žaibišku greičiu - tikrai tik jos dėka. Yra labai profesionali gydytoja.
Kad dėl siuvimo tai žinokite, kad kitos gydytojos net nesiuva - kviečia tas kurios tai daro, taigi ką kalbėti pakliuvus pas tokią? O Povilaitienė ir pati operuoja kai prireikia.
Yra tikrai kvalifikuota profesionalė ir jei jums nereikia cackų pacackų, kad su jumis gražiai šnekėtūsi, bet žmogus dirbtų savo darbą - tai siūlyčiau tik ją. O jei esate už konstruktyvią kalbą - visada gausite iš jos pilnut pilnučiausią infomaciją.

Skyriuje ryte buvo apžiura ir keli daktarai, įvertinus visą mano situaciją, nusprendė, kad šiandien turiu gimdyti, atidėlioti negalima, nes jau buvo 40 savaičių, o dar mano rėta liga AFS (antifosfolipidinis sindromas), dėl kurios galėtų būti visokių komplikacijų. Todėl per apžiūrą įdėjo man į mankštį kažkokių tai vaistukų, paaiškino, kad čia vaistai, kurie plečia gimdos kaklelį, tam, kad po truputį prasidetų gimdymo veikla. Liepė susidėti daiktus ir perkelė į gimdyklą. O ten tai prasidėjo...
Į gimdyklą atėjo gydytoja (tik vėliau išsiaiškinau, kad tai buvo RASA POVILAITIENĖ, jos padėjeja- akušerė LINA BARANAUSKIENĖ)), kažkodėl jau labai nepatenkinta ir pikta. Patikrino mane ir pirmas klausymas buvo : ką aš čia veikiu? Sakau, jog gimdyti atkėlė iš skyriaus. Sako : kodėl atkelė, jog nėra jokios gimdymo veiklos? Sakau, kad man jau suėjo 40 savaičių, o dar tą rėtą ligą turiu, kad skyriuje įdėjo kažkokių vaistukų į mankštį. Klausė : kokių vaistų įdėjo. Atsakiau, jog pavadinimo man niekas nepasakė, bet paaiškino, kad vaistai plečiantys gimdos kaklelį. Tada jinai jau pradėjo beveik rėkti : kaip čia aš net nežinau kokių vaistų įdėjo, kad aš neadekvati. Visai pasimečiau, nesupratau, dėl ko užsipuolė mane. Galima pagalvoti, kad nesčiosios istorijoje nebuvo parašytas tų vaistų pavadinimas, kad pati gimdyvė turi žinoti visus pavadinimus. Buvau gimdykloje viena apie 2 valandas, niekas neužėjo. Tada atėjo gyd.patikrino mane ir nusprendė dar įdėti tų vaistukų, nes po pirmo įdėjimo jau praėjo 4 val. ir reikėjo kartoti. Vaistukus įdėjo labai grubiai. Aš, žinoma, nerėkiau, bet pagal mano mimika, suprato, kad man nelabai patiko. Ir sako : o ką tu čia atvažiavai malonumo patirti, malonumą patirsi kitur. Buvau šoke, tikrai nesitikėjau, kad taip bus pasakyta. Kiek kartų gyd. buvo užėjusi į gimdyklą, tiek vis ir užgauliodavo, žemino ir tyčiojosi. Iki šiol nesuprantu, už ką. Nesu isterikė, nieko jos neklausiau, bijojau, kad ko negero tyčia nepridarytų man. Galvojau, kad jei sugeba taip grubiai šnekėti, užgaulioti, geriau tylėsiu. Kai nieko nebuvo gimdykloje – tyliai verkiau, ašaros riedėjo skruostais. Tikėjausi, jog viskas bus gerai. Žinau, ką reiškia gimdyti, nes tai buvo antras gimdymas. Kai antrą kartą man įėjo tuos vaistukus, gyd. pasakė, kad ateis patikrinti kaklelį 15,00 val. Bet nei 15,00. nei 16,00 val. niekas nepasirodė. Visą tą laiką (apie 4 val.) kankinausi su sąrėmiais ir buvau gimdykloje viena, niekas net nosies neįkišo, pažiūrėt ar gyva aš. Kai užėjo akušerė Baranauskienė, pažiūrėjo kaklelio atidarymą, paklausiau : kiek cm yra atidarymas. Ji nieko neatsakė, ėjo link durų, griebiau ją už rankovės, sakau : tai kiek cm. Jos atsakymas buvo, kiek yra – tiek yra. Nejaugi sunku atsakyti? Kai pajutau, kad jau atkėliauja mano mažylė ir jau noriu stumti, šaukiau, kad kas nors ateitų. Niekas manes negirdėjo, užtat, aš girdėjau, kaip sėdi „puiki“ gyd. komanda poilsio kabinete priešais ir garsiai žvengia. Supratau, kad jau nebegaliu...........ir pradėjau stumti. Matyt tada išgirdę mano „stumimą“, subėgo „gaudyt“ vaiką. Mane tuputį pradėjo pykinti, sakau : mane pykina, bet niekas negirdi, sakau antrą kartą : tuoj vemsiu. Niekas vėl manęs negirdi. Skrandyje darosi negerai, bet, kadangi esu nevalgiusi, vemti nėra kuo, tik kyla skrandžio sultys. Kai „puiki“ gyd. Komanda tai pamato, tada surekia: tai kodėl nesakote, kad pykina. Kai 2 kartus pasakiau, tai neišgirdo, matyt reikėjo rėkti. O po minutės į gimdyklą įėjo mano vyras, suspėjo visgi. Gyd. ir prie jo rėkė, kad ne taip kojas laikau. Visą tai pakeltu tonu, kaip kokiai antrarūšiai. Vyras vėliau sakė, kad norėjo „pastatyti“ ją į vietą, bet nusprendė šį kartą patylėti. Juk visos žinome, per kokius skausmus atkeliauja mūsų mažyliai, ir kaip kartais yra svarbus palaikymo žodis. Pykau ant vyro, kad nebuvo šalia, kad negalėjo manęs apginti. Bet.......pasirodžius vyrui, gyd. POVILAITIENĖ – pasikeitė neatpažįstamai. Pati pradėjo pasakoti, ką daro, kad tuoj susiųs, nes plyšau, bet labai, labai nedaug, tik vos-vos, kad tuoj suleis nuskausminimą, o skaudės, kaip nuskausminimas pas stomatologą. Man jau buvo tas pats, ką ji ten šnekėjo. Gimus placentai, Povilaitienė pareiškė, kad aš esu RŪKALĖ, tai nusprendė pagal placentos spalvą. Atsakiau, jog nei aš, nei vyras niekada nerūkeme. Ji 3 kartus pakartojo, kad ji viską mato ir kad aš neaiškinčiau jai, kad aš ne rūkiau. Gyvenime nesu laikiusi rankoj cigaretes. Placenta buvo pabalusi dėl mano rėtos ligos AFS. Dėl šios ligos turėjau 3 persileidimus.
Neatsiliginau jai už gimdymą niekuo, nei pinigais, nei dovanele. Dovanelę palikome skyriaus sesutėms, kurios labai, labai dėkojo. Per visas tas dienas, kurias gulėjau ligonineje, gyd. nei karto neužėjo į palatą ( nors aš jos ir nenorėjau matyti). Išrašymo diena gavau išrašą, kuriame buvo parašyta, kad gimdyvė išrašoma PATENKINAMOS būklės, įdomu, kaip ji nusprendė ar pamatė, kad aš patenkinamos būklės?
Supratau, kad gyd. RASAI POVILAITIENEI labai trūksta kompetencijos ir paprasto žmogiškumo. Ilgai galvojau......ir parašiau skundą į atsiliepimų knygą. Gal ligoninės administraciją paskaitys ir atkreips demėsi į visą šią situaciją. Ar turi gimdymo namuose dirbti tokia gydytoja, kuriai ne viskas gerai su nervais? Internete paskaičius atsiliepimus apie šią gyd., padariau išvadą, jog toks elgesys POVILAITIENEI yra priimtinas, ne su manimi pirma ji taip žvėriškai elgiasi. Supratau, kad giria šią gyd. tos, kurios „tariasi“ gimdyti pas ją už pinigus. Gal būt pasakysite, kad nereikėjo man nesusitarus su gydytoju važiuoti gimdyti, kad pati dėl to kalta. Bet kitos gimdo be susitarimo, ir niekas jas nežemina. Niekam nelinkiu pas Povilaitienę gimdyti, niekada nenorėčiau su ją susitikti. Povilaitienei labai trūksta bendravimo įgūdžių. Gimdymą prisimenu kaip kažkokį psichologinį ir emocinį košmarą.

nesuprantu, kaip ji iki siol dirba su zmonem
turejau ir as "dziaugsmo" su ja susidurti. lankiausi pas ja pirmo nestumo metu ir kaip ir nieko atrode, bet kuo toliau, tuo labiau jos elgesys nepatiko nuolat skusdavosi, kad pavargus, neismiegojus, kad klinika mazai moka algos, pacientemis skusdavosi vyra beveik isvare kai atejom kartu paziureti echo
nuolat gasdino apaziuru metu... vienu zodziu, antakalny nenoreciau gimdyt vien todel, kad ant jos neuzsirauti.

dabar lanakausi pas kita gydytoja ir labai dziaugiuosi prieziura, demesiu, nestresine atmosfera ir pan.

vidines kulturos ta moteriske neturi ir dar gydytoja dirba

kazkaip man pikta, kad tokie dirba su gimdyvemis

vidines kulturos ta moteriske neturi ir dar gydytoja dirba

kazkaip man pikta, kad tokie dirba su gimdyvemis
[/quote]

Pritariu 1000 %. Aš labai norėčiau tą Povilaitienę į vietą pastatyti, kad kitos gymdyvės niekada nepatirtų tokio jos elgesio. Vyras norėjo važiuoti į ligoninę, kad pasikalbėti su administraciją........

tai uztektu ir rasta-skunda parasyt ligonines administracijai (pati dirbu valstybinej istaigoj, tai zinau, kad i rastus privaloma reaguoti), tai gal bent pasnekes su ja ir jinai susimastys del savo elgesio
negi niekas iki siol nesikreipe i administracija del jos ?
as negimdziau pas ja, tik lankiausi nestumo metu, tai nelabai turiu teise rasyti. bet tos, kurios neigiamai susidure gimdymo metu, tai tikrai verta kreiptis, kad bent jau kitoms netektu susidurt su sita persona

Parašiau skundą į atsiliepimų knygą, o ten kiekvienas lapas sunumeruotas ir po kiekvienu komentaru yra skyriaus vedėjo parašas ir antspaudas. Tai, manau, bent ant raudono kilimo pas "bosą" jį buvo iškviesta.

Sveikos


lankausi pas sia gydytoja jau galima sakyti 3 metus. Aisku privacioje klinikoje ne ligoninej. Man ji atrodo visai normali gydytoja -kiek paskendusi savo mintyse bet kazko atstumencio nepastebejau. Ji mane priziuri po pirmosios dukeles imimo, ir antrojo nestumo metu. Ka tikrai pastebejau, kad nekisa nereikalingu reklamuojamu preparatu - su kuo esu susidurus kitoje klinikoje. Ir "nereikalingu" papildomu tyrimu kurie irgi apsimoka toms laboratorijoms i kurias siuncia... Viskas trumpai glaustai.


paziuresiu kas bus gimdymo metu bet kiek pamenu per pirma gimdyma kad ir kokia maloni buvo mano gidytoja vilniaus gimdymo namuose bet man atrode kad truksta prieziuros ir labai isizeidus buvau kai tilde gimdant..

Privačiai, net neabėjoju, kad ji dirba kitaip. Aš iki šiol gimdymą prisimenu kaip kokį košmarą, nors ir praėjo jau 3.5 mėn. Linkiu didžiausios sekmės ir greito gimdymo.

kiek lankiausi pas gydytojas tai nepasakyciau kad kaip "privaciai" laai cackintu ir lystu i ..." zmogus ramiai dirba be jokiu bereikalingu malonybiniu zodeliu ar perdeto familiarumo, veidmainisku sypsenu. Ramiai desto visus uz ir pries.

Tai man ir niekad nesinorėjo, kad cackintusi ar lįstų į....Tiesiog, jei skaitėt mano gimdymo istoriją šiek tiek aukščiau rašiau, neturėtų būti žeminimo ir įžeidinėjimų. Norėtusi normalaus elgesio, tokio koks ir turėtų būti tarp gydytojo ir pacientės. Aš perskaičiau visus atsiliepimus apie šią gyd. nuo pat pradžios. Ir padariau išvadą, kad jai toks bjaurus elgesys ir gimdyvių žeminimai - yra įprastas dalykas, tai kartojasi periodiškai. Gal kokią menopauzė užeina, kad pasidaro tokia šlykšti. Kai papasakojau vienai pąžįstamai, kuri dirba šitoje ligoninėje, savo istoriją, tai ji iš pirmo karto "atspėjo" pagal elgesį kas per gyd. dalyvavo mano gimdyme. Nes aš tik antrą ar trečią dieną po gimdymo sužinojau jos pavardę.

Sveikos,

apie Povilaitiene galiu atsiliepti tik paciais paciais geriausiais zodziais. Kai tik pradejau studijuoti Vilniuje, pradejau pas ja lankytis privaciai. Is pradziu turejau kitu ginekologiniu bedu ir jau nuo to laiko pradejau gydytoja labai pasitiketi. Kai pradejau lauktis savo kudikio is karto net nedvejodama lankiausi pas gydytoja Povilaitiene bei vien del jos gimdyti pasirinkau Antakalnyje. Man patiko, kad kiekviena karta kai man budavo neramu nestumo metu, ar viskas gerai leliukui, ar koks neaiskus skausmas uzpuldavo jai paskambinus ji patardavo atvykti pasitikrinti kad ir del viso pikto:). Dazniausiai viskas budavo gerai, bet as buvau rami ir tai svarbiausia. Jei pati negaledavo, paprasydavo kolegiu, visada jauciausi labai saugi, zinojau, kad ir leliukas saugus. Man saremiai prasidejo nakti ir as is karto skambinau gydytojai. Dekinga jai, kad telefona ji pakele net 3 val nakties. Mano gimdymas buvo komplikuotas, niekaip nesivere gimdos kaklelis, bet zinojau, kad manimi tikrai pasirupins ir mes esame patikimose rankose. Deja, teko daryti cezari, gydytoja mus lanke kiekviena diena ligonineje ir manau operacija ji atliko puikiai, nes jau po paros kuo geriausiai jauciausi be jokiu nuskausminamuju. Veliau uzpuolus mastitui ji su savo kolegemis ligonineje labai man padejo. Dekui gydytojai Eglei ir vyr. akuserei Violetai - jos nuostabios ir dabar as jauciuosi puikiai tik ju deka!!! Milijonas padeku! Niekada negalvojau, kad valstybineje istaigoje galesiu jaustis kaip privacioje klinikoje. Su manimi elgesi visada labai maloniai, labai profesionaliai. As ir mano vyras labai ja gerbiame uz tai, as is tikruju net nezinau kaip jai pakankamai atsilyginti uz visa rupesti ir pagalba. Zinau, toks gydytojo darbas, bet as be galo dziaugiuosi, kad radau tokia gydytoja. Labai aciu jai! Tikiu, kad kiekvienas turime sava patirti, bet maniske tik pati geriausia, tad as visada rekomenduoju ja pazistamoms. Mano vyras net pajuokavo, kad taip labai nerekomenduociau gydytojos, nes po to pati lauksiu uzsirasyti vizitui pas ja labai ilgai:)