Vakar neturėjau jėgų prisijungti, tai va dabar bandysiu papasakoti.
Nuo ryto anksčiausiai prikėlė ir liepė laukt, tada atėjo anesteziologė, tokia pikta teta, tai vat nuo jos atėjimo truputi pradėjau bijot, apie puse vienuolikos jau pakvietė į operacinę kai nuėjau ašaros upeliais pradėjo tekėt, ir net nežinau matyt iš susijaudinimo, tada pradėjo badyt rankas venų neranda, dvi badė dabė ir nerado paskui toks vyras atėjo išvadino čiut ne mažvaike, tipo ko čia žlimbi, tai jei nebūčiau jau pririšta būčiau į nosį vožus, Tai subadė septynis kartus ir tada tik pataikė.
Dar dabar sunkiai riešus valdau į vieną dar kateteri turiu. Po to užmigau ir nieko nejaučiau, beveik puse pirmos parvežė atgal apie dvi valandas mane išlaikė ten, ką darė nieko nesakė, o ir aš neklausiau, jau šiandien buvo apžiūra, tai sakė viskas gerai. Ir vakar visą dieną taip beveik prasnaudžiau ir sjaudžiausi, vakare nuo skausmo suleido ir verkiau kad neleistų nes ne kiek skaudėjo, nejaučiau, o labiau bijojau tos adatos, prašiausi kad į veną leistų, bet sesutė neleido pasikvietė daktarų ir visi kaip susitarę, tipo analginas negerai į veną plečia kraujagysles ir galiu pradėt kraujuot, tai apsiblerbiau bet vistiek gavau į dupce. 
Ir kaip ir galvojau skaudėjo puse nakties dupce o ne gerkle, dabar jau galiu truputi ryt tai gersiu nimesilį. 
Ir daugiau savo norų į ligoninę neisiu, nebent tikrai reikės. Ir esmės kas neturi problemų su venom ir nebijo adatų tai visai nėra ko bijot, viskas ok tada. 
