Nu ne tu dar kabi
bambas šildėm prie ežero 
.šilta ,vasara ..man patinka 
.šilta ,vasara ..man patinka
Aš visa laik galiu kabėt, bet tai nereiškia, kad aš esu čia 
.Kabėdama nuėjau parduotuvėn, pasivaikščiojau, pravedžiau auklėjamaja pamokėle vaikams ir dar daug dalyku nuveikiau 
Nešildau jokios bambos vaikai serga, po savaitės atostogos jau užsakyta vieta, nuotaika depresova, vyras komandiruotėj
. Jaučiuosi taip ant ribos ties bedugne
.Kabėdama nuėjau parduotuvėn, pasivaikščiojau, pravedžiau auklėjamaja pamokėle vaikams ir dar daug dalyku nuveikiau Nešildau jokios bambos vaikai serga, po savaitės atostogos jau užsakyta vieta, nuotaika depresova, vyras komandiruotėj
. Jaučiuosi taip ant ribos ties bedugne
QUOTE(Katinytis @ 2011 07 17, 19:26)
Aš visa laik galiu kabėt, bet tai nereiškia, kad aš esu čia .Kabėdama nuėjau parduotuvėn, pasivaikščiojau, pravedžiau auklėjamaja pamokėle vaikams ir dar daug dalyku nuveikiau
Nešildau jokios bambos vaikai serga, po savaitės atostogos jau užsakyta vieta, nuotaika depresova, vyras komandiruotėj . Jaučiuosi taip ant ribos ties bedugne
.Kabėdama nuėjau parduotuvėn, pasivaikščiojau, pravedžiau auklėjamaja pamokėle vaikams ir dar daug dalyku nuveikiau Nešildau jokios bambos vaikai serga, po savaitės atostogos jau užsakyta vieta, nuotaika depresova, vyras komandiruotėj
. Jaučiuosi taip ant ribos ties bedugne BET....pas tave viskas pataisoma, tik išjunk tą "depresovą", tada ir vaikai greičiau sveiks, kai mama rami ir besišypsanti ir jie geriau jaučiasi
taigi atostogaut lėksi, pailsėsi nuo rutinos, dbr turi įjungt atostogų laukimo nuotaiką ir viskas su šypsena veide
Na tai aišku pataisoma .
Nu pas manę irgi diedas komandiruotėj, vaikis ryt į Nidą mauna, o aš jau antradienį į darbą. Dvi savaitės atostogų prie šilko rėmo. Eisiu į darbą pasilsėt
QUOTE(tavi @ 2011 07 17, 19:51)
Nu pas manę irgi diedas komandiruotėj, vaikis ryt į Nidą mauna, o aš jau antradienį į darbą. Dvi savaitės atostogų prie šilko rėmo. Eisiu į darbą pasilsėt
va kur (taip noris pasakyt tarybinė)moteris darbšti...
Nu tarybin4 ir esu. Kartais pagalvoju dabartinės tiek nepavilktų, kiek teko jaunystėj arti. Darbas, parduotuvė, ten eilė valandai , po to namai maisto gamyba ir drabužių skalbimas (kiekvieną dieną, jei nenorėdavai apsikraut savaitgalį iki ausų) Tiesa skalbdavau rankom, skalbiankė tai deficitas buvo Gerai diedas vaikus įmdavo iš darželio, o kai dar vaikus reikdavo Kai sėdėjau su vaikais namie, mano pasivaikščiojimas buvo po rajono parduotuves, kiekvienoj kažką nuraudavai. Pradėdavau mėsos, atsistoji trečia (mėsos dar neatvežė), o kai jau pradėdavo nešti čia po geros valandos) paaiškėdavo, kad jau 20 stoviu, nes pora bobulku užėmė visam namui daugiaaukščiui
Gerai diedas vaikus įmdavo iš darželio, o kai dar vaikus reikdavo Kai sėdėjau su vaikais namie, mano pasivaikščiojimas buvo po rajono parduotuves, kiekvienoj kažką nuraudavai. Pradėdavau mėsos, atsistoji trečia (mėsos dar neatvežė), o kai jau pradėdavo nešti čia po geros valandos) paaiškėdavo, kad jau 20 stoviu, nes pora bobulku užėmė visam namui daugiaaukščiui
Gerai, kad eilių praktiškai nebepatyriau. Nepriklausomybė buvo paskelbta, kaip tik tais metais, man baigiant mokyklą. O kai jau reikėjo pradėti rūpintis šeima, valgyti daryti, tai eilės buvo pasibaigusios.
Aš irgi kartais į savo mamą žiūrėdama, pagalvoju, kokia aš silpna, gal tinginė, ar dar kokia. Prisimenu, kaip mama Kalėdoms, sugebėdavo pati visko priruošti, prikepti ir kūčiukų ir bandelių ir visokių kitų valgių. O būdavo darbo dienos.
Statėsi namą, mes buvom kaime. Tai kad niekas nepriekaištautų, kad vaikus užkrovė, po savo darbų, statybų dar važiuodavo į kaimą dirbti. Ir tas darbas toks buvo - dalgiu šieną pjaudavo, paskui ir grėbdavo ir veždavo. Ir ardavo kai reikėjo. Žodžiu ir vyriški, ir moteriški darbai tekdavo, nes kaime teta netekėjusi buvo, pati viską dirbdavo, tai buvo priimta moterims viską nusidirbti.
Nors iš kitos pusės, kai neturi kur dėtis, kažką reikia, tai kažkaip ir padarai netikėtai pati sau. Namuose kartais irgi galvoju, kada aš skalbčiau, jei mašinos neturėčiau. O kai būnu su vaikais kaime, irgi skalbiu praktiškai kasdien, kad paskui kalno skalbinių nebūtų...
Aš irgi kartais į savo mamą žiūrėdama, pagalvoju, kokia aš silpna, gal tinginė, ar dar kokia. Prisimenu, kaip mama Kalėdoms, sugebėdavo pati visko priruošti, prikepti ir kūčiukų ir bandelių ir visokių kitų valgių. O būdavo darbo dienos.
Statėsi namą, mes buvom kaime. Tai kad niekas nepriekaištautų, kad vaikus užkrovė, po savo darbų, statybų dar važiuodavo į kaimą dirbti. Ir tas darbas toks buvo - dalgiu šieną pjaudavo, paskui ir grėbdavo ir veždavo. Ir ardavo kai reikėjo. Žodžiu ir vyriški, ir moteriški darbai tekdavo, nes kaime teta netekėjusi buvo, pati viską dirbdavo, tai buvo priimta moterims viską nusidirbti.
Nors iš kitos pusės, kai neturi kur dėtis, kažką reikia, tai kažkaip ir padarai netikėtai pati sau. Namuose kartais irgi galvoju, kada aš skalbčiau, jei mašinos neturėčiau. O kai būnu su vaikais kaime, irgi skalbiu praktiškai kasdien, kad paskui kalno skalbinių nebūtų...
Tarpkitko tų laikų šeimininkės labai išradingos iš nedidelio pasirinkimo padarydavo didelius balius. O kokie patiekalai būdavo. Pati prigamindavau mėsos vyniotinių , žuvies įvairių patiekalų
Tikrai išradingumo tai netrūkdavo .I daugiabuti persikėlėm, kai buvau kokiu 22(iki tolei gyvenom apie 15 kvadratu kambaryje su virtuve , kur tilpom keturiese) tai mums visiems buvo didelis džiaugsmas WC bute, o ne kažkur sodo gale , nes nakti ypač žiemos tai būdavo didelis džiaugsmas lėkt per visa soda, kai visos šakos braška, pilna šešėliu( nors tiesa pasakius dabar tokiu gražiu žiemos naktu ir nesu mačius daugiau niekad, kai tik tose kelionėse ).Eiles teko patirti , nes mama daug ir ilgai dirbdavo,tai tekdavo man dažnai stovėt, ai visko pas mane būta ir bulviakasiu ir šieno grėbimo ( kiekvienas savaitgalis kaime),uogavimu ,kuriuos baisingai mėgstu ir dabar, bet šiemet nėr uogu .
.I daugiabuti persikėlėm, kai buvau kokiu 22(iki tolei gyvenom apie 15 kvadratu kambaryje su virtuve , kur tilpom keturiese) tai mums visiems buvo didelis džiaugsmas WC bute, o ne kažkur sodo gale , nes nakti ypač žiemos tai būdavo didelis džiaugsmas lėkt per visa soda, kai visos šakos braška, pilna šešėliu( nors tiesa pasakius dabar tokiu gražiu žiemos naktu ir nesu mačius daugiau niekad, kai tik tose kelionėse ).Eiles teko patirti , nes mama daug ir ilgai dirbdavo,tai tekdavo man dažnai stovėt, ai visko pas mane būta ir bulviakasiu ir šieno grėbimo ( kiekvienas savaitgalis kaime),uogavimu ,kuriuos baisingai mėgstu ir dabar, bet šiemet nėr uogu .
Aš iš savo vaikystės ryškiai prisimenu tik vieną milžinišką eilę.
Audinių parduotuvėje atvežė, ar turėjo atvežti "perkeliukų". Ir ten stovėjo begalybė moterų jau nežinia kiek laiko, irgi ten eiles užsiiminėjo, atrodo net sąrašiukas buvo sudarytas. Ir mano mama ir teta ten laukė. O mane nusivedė tam, kad vienam žmogui tik kažkiek ten nedaug metrų pardavė. Tai moterys vaikus vedėsi, nes tada ir vaikui tą normą parduodavo. Prisimenu tą grūstį, tvankumą, moteris susirėmusias ant prekystalio, erzelį, pyktynes. Tada atrodė, kad ten visą amžinybę stovėjom. Nors mane jau nusivedė, kai ten ta eilė į pabaigą buvo.
Audinių parduotuvėje atvežė, ar turėjo atvežti "perkeliukų". Ir ten stovėjo begalybė moterų jau nežinia kiek laiko, irgi ten eiles užsiiminėjo, atrodo net sąrašiukas buvo sudarytas. Ir mano mama ir teta ten laukė. O mane nusivedė tam, kad vienam žmogui tik kažkiek ten nedaug metrų pardavė. Tai moterys vaikus vedėsi, nes tada ir vaikui tą normą parduodavo. Prisimenu tą grūstį, tvankumą, moteris susirėmusias ant prekystalio, erzelį, pyktynes. Tada atrodė, kad ten visą amžinybę stovėjom. Nors mane jau nusivedė, kai ten ta eilė į pabaigą buvo.
