kažkaip papuoliau ir ant eiliu prie apelsinu, bananu,šaldytu ananasu, lenkišku bulviniu kukuliu,paršiuko čiuko gumos, glaistytu sūreliu ir dar daug ko, pas mus tokia maža parduotuvikė buvo ir rajonas toks nuosavu namu, tai kalba , kad kažko atveš greit pasklisdavo ir lėkdavom su draugėm pastovėt
. Kai baiginėjau prekybininku mokykla (nežinau koks biesas mane ten nunešė
, tiesiog draugė labai norėjo , kad kartu mokytumeisi po dvylikos klasiu
) mano mama pasakė , kad tai bus pirmos Kalėdos be jokiu eiliu
Nu kokie prisiminimai
Dabar pastovi 15 min ir piktinies
O tuo metu po 3 ir daugiau valandų stovėdavome
I senatve nekantrios daromės
, tipo jau nedaug laiko liko ir ta dar reik eilėse atidavinėt
Matyt, jau laiko gaila tokiems dalykams
Mano tai tėvai labai taupiai gyveno, stengėsi, kiek įmanoma, nieko "nereikalingo" nepirkti. Daug ką iš kaimo atsiveždavo. Bananų paragavau, tai gal tik jau virš 20 metų būdama. Apelsinų ar kokių ananasinių saldainių tai tik nebent teta atveždavo. Glaistytų sūrelių irgi nebuvau ragavus tik kažką girdėjus.
Tai gal dėl to ir tų eilių tiek nebuvo stovėta.
Papildyta:
Kažkaip iš savo suaugusios gyvenimo tai labiausiai prisimenu eiles poliklinikoj
Tai gal dėl to ir tų eilių tiek nebuvo stovėta.
Papildyta:
Kažkaip iš savo suaugusios gyvenimo tai labiausiai prisimenu eiles poliklinikoj
Nu kas čia do Radio "Nostalgija"? 
Užsimanėt eilėj pastovėt, ar daržus paravėt, tai prašom pas mumi. Pas mus dar poliklinikoj eilės iki šiol yra, nes jei nėra eilės, tai pas tą gydytoją geriau ir neit. Va aš pas dantistą buvau prieš savaitę, tai pasiėmiau talonėlį spalio viduriui, ir tai man po blatu tarpuką surado anksčiau, kitus tai jau gruodžiui rašo.
Užsimanėt eilėj pastovėt, ar daržus paravėt, tai prašom pas mumi. Pas mus dar poliklinikoj eilės iki šiol yra, nes jei nėra eilės, tai pas tą gydytoją geriau ir neit. Va aš pas dantistą buvau prieš savaitę, tai pasiėmiau talonėlį spalio viduriui, ir tai man po blatu tarpuką surado anksčiau, kitus tai jau gruodžiui rašo.
Nea nostalgijos nejaučiu eilėms, kartais net nepatogu , kai netenka pastovėt tarkim tvarkantis bankinius reikalus, nes einu su diedo kortele, tai tik čirkšt perbraukiau ir sėdžiu jau kabinetukyje
.Daugiausia teke stovėt kai priekyje trys žmonės.Daržus paraviu pas mama sode
arba jei noro turėčiau galėčiau prie namu tupinėt aplink gėlynus, ale neturiu noro augint gėles
.Net pagalvoju kokia aplinka pas mane butu aplink nama
,turbūt kažkas laukinio
.
Šiaip aš bais naminis katinas, pastebiu , kad gyvenu visa laika namie ir man jau sunku išeit iš ju
,o tai veda i visiška asocialuma
.
Šiaip aš bais naminis katinas, pastebiu , kad gyvenu visa laika namie ir man jau sunku išeit iš ju
Čia ne Radio "Nostalgija, o bandymas paaiškinti jaunimui su kuo jie nesusidūrė
ir labai tikiuos neteks susidurtį
man tai nebuvo blogas laikas, sunkus taip, bet ne blogas.Iš kitos pusės skatino mus veikti kūrybiškai, o dabar per daug viskas sugalvota ir sudėliota, tai vaikai sienom eina
.Vien paėmus mūsu žaidimus
.
nesakau kad blogas
iš tikro mano vaikystė tai šauni buvo tikrai susigalvodavom labai daug žaidimų duodavomės vos ne po visą rajoną, tiesa jis nedidukas buvo tuo metu Žvėrynas
iš tikro mano vaikystė tai šauni buvo tikrai susigalvodavom labai daug žaidimų duodavomės vos ne po visą rajoną, tiesa jis nedidukas buvo tuo metu Žvėrynas
O man neteko tokių dalykų patirt, tik tėvai daug pasakojo. Sunkiausia įsivaizduot kaip keturi žmonės su žyguliu vežė keturias skalbimo mašinas
o dėl žaidimų tai aš jums pavydžiu
QUOTE(tavi @ 2011 07 17, 07:51)
ATOSTOGOOOOS






