QUOTE(sachar @ 2012 01 24, 16:03)
O neatrodo kartais, kad pradejus gyventi kartu gali atsirasti sunkumu?
Taip, aišku, kad sunkumų visada kyla ir kils. Bet jų sprendimai tai priklauso nuo mūsų. Mes gi patys esame tie, kurie kuriam aplinkybes, kuriose gyvenam. Jei stengsimės vienas dėl kito, būsim žingeidūs, nesureikšminsim rutinos ir tinkamai susidėliosim prioritetus, tai ir nepasikeis situacija kardinaliai į bloga

Mes gyvename kartu, kai grįžtu aš arba kai jis pas mane atvažiuoja. Bet stengiamės gyventi taip, kad mums paties būtų įdomu ir gera.
Savo aplinkoje turiu gerų pavyzdžių, kai matau, kad jei žmonės stengiasi, tai smagiai ir gyvena. Mano vienos iš geriausių draugių tėvai neseniai grįžo iš dviejų savaičių atostogų. Jiems jau 60 metų, o lankė salas Indijos vandenyne ir mokėsi nardyti. Toks šeimyninis gyvenimas ir mano siekiamybė. Kadangi daug bendraujam, matau žmonių įdėtas pastangas daryti viską, kad bendravimas būtų kokybiškas. Kiekvieną penktadienį jie išbando naują vietą kur pavalgyti, kiekvieną šeštadienį eina į teatrą arba koncertą, sekmadieniais dažnai vaikšto į kiną, kartą per metus patys
mašiniuku važiuoja aplankyti kokios nors artimesnės Europos šalies, todėl išmaišė visą Europą, dabar išmoko nardyti. Ai, nerašiau, bet kartu jie jau 40 metų. Tai man todėl ir atrodo, kad posakis
kaip pasiklosi, taip išsimiegosi santykiuose taip pat veikia

Dar turėjau tokį dėstytoją, kuris kiekvieną penktadienio popietę pabrėždavo, kad po paskaitos skubės pietauti su gražiausia moterimi pasaulyje savo žmona. Ir taip kiekvieną penktadienį jau daug metų, tai buvo tik jų tradiciniai pietūs. Ir man tai atrodė nuostabu.
Papildyta:
QUOTE(abiga @ 2012 01 24, 18:21)
Elegantiškai sninga, aš irgi pastebėjau, kad jūs, nors ir retokai matotės, daug liko praleidžiat kartu ir labai kokybiškai, aktyviai. Mes tai mėgėjai daugiau namuose pabūt, vienas kito draugija pasimėgaut. Vos prieš kelias dienas atsisveikinom, o man jau atrodo, kad tiek daug dienų praėjo. Linkiu, kad greitai bėgtų laikas iki jūsų kito susitikimo, o vasara jums iš viso super turėtų praeit, kai visą būsit kartu

Juolab, jei gerai pamenu, paskui nebedaug laiko jums ir teks praleist atskirai.
Žinot, kažkuria prasme esu gana išranki žmonėms, ypač žmogui, kurio norisi kaip antros pusės. Priimu žmones visokius, man nesvarbu drovus ar komunikabilus, tvarkingas ar nelabai, vyturys ar pelėda, mėgsta kavą ar arbatą, bet labai svarbu, kad būtų išsilavinęs, kultūringas, apsiskaitęs, gerbtų mano asmeninę laisvę, būtų atviras naujovėms ir nuotykiams. Man svarbu, kad jis būtų tas, su kuriuo galėčiau kalbėti apie viską nuo buitinių smulkmenų iki fizikos išradimų (mes labai mėgstam lankytis tokiuose muziejuose). Man svarbu, kad kai aš išeinu išgerti taurės vyno su drauge, jis nuoširdžiai palinkėtų man gero laiko ir pats užsiimtų kuo jam patinka, o ne sakytų įdomu įdomu, gal tavo draugė iš tikrųjų yra draugas?, t.y. kad mes abu gerbtume vienas kito asmeninę laisvę. Svarbu, kad jo darbas būtų jo gyvenimo vienas iš malonumų ir jis juo džiaugtųsi, o ne jo neapkęstų ir galvotų, kaip anksčiau iš jo ištrūkti. Ir
labai labai svarbu, kad jis gyvenime mokėtų mėgautis smulkmenomis ir būtų žingeidus joms tai yra tie visi paprasti dalykai, kuriuos mes veikiame kartu, veikdami džiaugiamės ir norim dar, dar, dar... Prieš šiek tiek metų galvojau, kad tokį žmogų jau radau, bet žaismės santykiuose ir mokėjimo džiaugtis gyvenimu man ir pritrūko, ir tai sulaikė mane nuo jų tęsimo. Dabar gi, rodos, turiu viską, ko norėjau.
Todėl ir prisigalvojam visokiausių užsiėmimų, kurie kažkokiu būdu net ir leidžia vienam kitą geriau pažinti. Praeitą žiemą lankėm kartu šokius. Tiesa, kadangi vienas su kitu prieš tai nesam šokę, tai skrėsi mokymosi rimtai. Kartą netgi rimčiau apsipykom

Šią vasarą galvojam užsirašyti į prancūzų kalbos kursus, nes vasarą pigiau ir dviese mokytis smagiau. Turim mintelę šią vasarą
mašiniuku numinti aplankyti Pietų Prancūzijos kaimelius (va ir žinias iš karto pritaikytume

), bet tai labai priklausys nuo finansinių galimybių. Labai gali būti, kad važinėsimės kažkur arčiau. Ir abu turim grandiozinį planą, bet čia jau tolimesnėje ateityje atsiradus laikui ir didesnėms santaupoms, žiemą pabėgti toli toli į kokias nors Virdžinijos salas ir ten išmokti patiems valdyti jachtą, kelias savaites taip
relaksuotis nuo visko. Ir, vaizdingai šnekant, tegul pasaulis eina po velnių
Papildyta:
QUOTE(festina lente @ 2012 01 24, 17:58)
Taip grazu lauke,balta balta,pusnys didziausios. Musu namas ant kalno,tai vaiku pulkai cia duodasi,kas su rogutem,kas su ciuozynem,o galiausiai visi ant uzpakaliu nuo kalno ciuozia. Ziuriu per langa ir sypsausi
http://www.youtube.c...CpNqbJw&ob=av2e
festina lente, kaip smagu!!! Žinai, mano šalyje šiais metais nebuvo sniego, tai aš jo taip pasiilgau. Lietuvoj specialiai išeidavau pavaikščioti sningant, jėga
O vaikams tai džiaugsmas, kas be ko

Beje, užjaučiu dėl alergijos, tikrai labai nemalonu. Šiaip aš irgi prie tų sūrių, bet alergijos neturiu, tai išsiteplioju kremu nuo saulės ir galiu ja džiaugtis
Papildyta:
QUOTE(sachar @ 2012 01 24, 18:04)
jei ne tas darbas, mane is pliazo neiskrapstytu
O aš tai gulėjimo pliaže nemėgstu

Maudytis - taip, bet gulėti ne ne. Tai mes kiekvieną vasarą jau tradiciškai važiuojam į pajūrį ir ten nuo Smiltynės dviračių takais minam dviratukais iki Juodkrantės ir atgal. Pakeliui daug maudomės, bet ne pliažuose, o jau tose vietose, kur pakeliui pasitaiko. Jose visai nėra žmonių. Vienas malonumas, ir tokia romantika
Papildyta:
QUOTE(abiga @ 2012 01 24, 18:21)
Apastaruoju metu irgi tokia šilumos mėgėja pasidariau, kad baisu - šiemet Lt kol kas gana švelni žiema, o man viso to vėjo, sniego jau per daug
Na, tai kad iki šiol žiema Lietuvoj labai drėgna buvo - vis lijo ir lijo. O dar vėjelis papučia, tai išvis nemalonu. Užtat atrodo, kad netgi šalčiau negu prie šalčių... Olandijoj tas pats. Va užvakar taip vėjas pūtė, kad reikėjo kepurę prisilaikyti, nes kitaip pučia

Ir lyja, lyja... Tai jausmas nuo tos drėgmės ir vėjo kaip per didelius šalčius, nors lauke 7 šilumos. Todėl aš mėgstu normalią žiemą su šaltuku (aišku, ne -30), bet be balų ir tokių vėjų. Tada apsirengiu kaip reikiant ir visai komfortiškai jaučiuos. Šiaip klimatas dar viena iš priežasčių, kodėl čia nenorėčiau likti ilgam... Man nuo drėgmės čia net sąnarius truputį skauda, ko Lietuvoj niekad nebūdavo. Tai va, aš turbūt labiausiai rudens nemėgstu, o šioje šalyje ruduo kai prasideda, ta tęsiasi iki pavasario, nes tikros žiemos nėr. O visi kiti metų laikai man savaip žavūs
Papildyta:
QUOTE(sachar @ 2012 01 24, 18:26)
Na cia toks gan slidus reikalas - mano gyvenimas taigi cia, Lietuvoj,...
Na, Jūs abu kartu dar tik du mėnesius, tai ir gerai, kad taip anksti nedarai tokių skubotų išvadų - šaunuolė

O vėliau pagal aplinkybes ir santykius keisit.
Siaubas, kiek prirašiau

Šiaip šiandien visą dieną užsiimu visokiom rašliavom, jau galvą nuo monitoriaus skauda. Einu padarysiu mankštą ir visoms linkiu gero vakaro