QUOTE(Teta Danute @ 2011 07 28, 00:40)
Na bet ir istorija... na bet ir istorija... jokia tam diedui ne depresija. Jis - tranas, piktžolė ir siurbėlė. Aš vietoj autorės nemesčiau jo lauk, o pripachalinčiau jį pinigus uždirbti. Iš šono žiūrint šeimoje - palaida bala: viskas tik burbėjimo lygmeny, problemos nėra konkrečiai įvardintos. Reiktų tokiai šeimai susėsti prie apvalaus stalo ir kontstatuoti faktą, jog gyvenama skurde, nors visi šeimos nariai - sveiki ir darbingi... Tam "tėveliui" reiktų tiesiai šviesiai pasakyti, jog užteks skrajoti padebesiais ir ko iš jo tikimasi ir kas iš jo reikalaujama. Kitaip tariant iškelti ultimatumą: arba jis ima rūpintis šeima reguliariai, arba eina po velnio. Svarbu - planą sudaryti kiek laiko kam duodama, jog jokie jo atsikalbinėjimai nebegelbės. Laikytis tik vienos sąlygos: arba.. arba. Mano įtarimas tėvelio atveju - nesubrendusi psichika. Taip būna alkoholiku vaikams. Sažinės jausmas neišugdytas...Gali būti, jog jam net nedaeina, ką jis aplinkiniams daro savo tokiu elgesiu, nes yra nesubrendes. Idomu, ar jis buvęs armijoje? Ale priremti kaip reikalas jį reikia, o jei nepasiduos - tempti jį kas mėnesį į donorų skyrių ir jo kraują pridavinėti.. už pinigus. Manau greit jam galvelėj prašviesėtų. O jei niekas negelbėja, tai šveiskit jį lauk. Čia taip pat metodas nebrendyloms subręsti. Kai nemokamas tiekimas staiga nutrūksta.. tokie tranai susimąsto.
O jei mama bijo, jog oi, išeis ir nebegrįš, tai niekur jis nedings, tokių niekam nereikia...2-3 savaitės ir jį šveis lauk iš bet kur tokį pliurpalą...
Pritariu Tetai Danutei, kad be plano neprasisuksit. Nes tas lodorius beplanis žmogus, manau ir nepajudės, kol nebus į rankas įbrukta gyvenimo instukcija.
Siek neįmanomo, kad pasiektum maksimumą.