Fotografijos pradžiamokslis

Linksma Langas vonios kambary, pavydžiu siaubingai

Žinot, o tęsdama mažą diskusiją, pasakysiu, kad nors fotkinu neilgai, man labai artimas S. Sontag knygoje apie fotografiją skaitytas dalykas, kad ne veltui fotografija vadinasi "shooting". Tai medžioklė. Ir indėnai ne veltui sakė, kad fotografai "vagia sielas".

O dar, o dar, o dar aš manau, kad mes visi fotografuodami klastojame tikrovę.

Pritariu. Bet iš dalies. Nes analizuodami nuotrauką ir ją paaiškinę mes įspraudžiam tą akimirką į kažkokius rėmus, matydami tik tai, ką matom, o judesį, elgesį, nuotaiką suprimityvinam iki masiškai žinomų ženklų, nors žmogus yra absoliučiai neprognozuojamas ir nepaaiškinamas reikalas... Nekalbu apie tam tikras neginčytinas detales.

O iš dalies pritariu, nes daugeliu atvejų ją užfiksuojam. Kita vertus ar mes matom neklastodami tikrovės? Pavyzdžiui, stereotipiniai matymai, kai piktas žmogus siejasi su tamsiu žmogumi ( )

Ok, o kas yra nuotaika? Tas pačias emocijas skirtingi žmonės išreiškia visiškai skirtingai, o stebėtojas vienodas emocijas dažniausiai interpretuoja vis kitaip. Pvz., kodėl žmogų ramybės būsenoje mes, fotografai, pavadiname liūdnu? Nes mes patys liūdni o gal todėl, kad fotografijoje madingos liūdnos foto? Ar jo ramybė liūdna? Kas yra liūdesys? Ramybė ar kas kita? Jo, mes klastojam kiekviename žingsnyje. Mes turime poreikį pavadinti daiktus kokiomis nors mums pažįstamomis arba iš mūsų laukiamomis savokomis arba sutartiniais ženklais, pakomunikuojame ir paliekame tiesą "kažkur anapus". Iš kitos pusės, ypač galvodama apie kelionių foto, manau, kad kamera - dar viena kaukė, ginklas mums patiems, be jos nebematome.

Na nereik iš karto sutikti su kitais, antraip diskusijos nebus

Sugebi tu į pasaulį žvelgti kitaip-tas žavi


Linksmai čia tu


Čia tu nesneiai fotkini? Nu aš tada savo diletantišką nuomonę pasakysiu
Taip, lieka gi energetika fotografuojamo žmogaus, juk ekstrasensai iš nuotraukų buria, vadinas tas ir yra-kad siela vistik palieka tame kadre :
O kas išvis yra tikrovė? kiekvienam ji skirtinga, kokį mes matome pasaulį-tokia ir yra mūsų tikrovė

Reziume toks- ''tikrojo as'' branduolys tai yra i rutuliuka susukti musu isgyvenimai is kuriu mes ir susidedam. Nera musu. Yra tiktai ka isgyvenam.
rG, o kartais ne psichologe dirbi??? Ar cia viskas is bendro issilavinimo?


Aciu uz komentara!


Nenoriu buti netinkamai suprastas, bet kelnaites tai reiketu nuleisti O ideja tai super! Prisidedu prie rG ir tyliai pavydziu del lango vonioj...


Tikrove klaustojame ja jau matydami. Ja savaip interpretuodami. Niekas is musu turbut nera mates tikroves. Gal del to, kad jos ir nera? Nera vienos universalios tikroves. Tiesos. Gerio. Grozio. Blogio.


Interpretacija kartais gali nukeliauti visai kitais keliais nei fotografo mintis.
Papildyta:

Tai kad tikrai atrodo, kad si karta jus merginos teisios O diskusiju tai dar bus

Labai grazus modeliukas


Man labai,labai patinka


Mane tai labai uzkabino Ypac j/b.


Fainos nuotraukytes


Man spalvos labai patiko


Kokia faina


Nuotaikingas auto

...jei stebėtojas yra paprastas žmogus, nesidomintis šiuo atveju fotografijos analize. Su nuotaikom (gal geriau pavadinti reiktų - būsenomis), aš jau remiuosi minėtos semiotinės analizės teorija, fantazuoti kaip atrodo neužtenka ir net negalima. Pavyzdžiui - liūdna, melancholiška, ramu yra viena rūšis (tokios nuotraukos negali būti vadinamomis linksmomis), pavyzdžiui, linksma, gyva, įsimylėjusi - vėl kitokios rūšies būsenos (nebus pavadinamos liūdnomis) ir t. t. Žodžiu išreiškia gal ir savaip, bet nevisiškai kitaip, tam ir yra tie ženklai, tie pavadinimai, kurių nepaisyti galima nebent džiuglėse

O kas žino, kas yra tiesa ir kodėl tai yra tiesa? Mėlyna yra mėlyna ir pavadinta žalia ji netaps žalios spalvos, tik taip vadinsis. Su viskuo yra taip pat.
Aš kompleksuoju su kamera Nežinau kodėl. Vis atrodo, kad kas nors juoksis, ką tu čia vaikštai, vadini fotografę Siaubas, ar ne?
Papildyta:
Oi ne Nors gal smagu būtų kokius kursus baigti.

1. Ne interpretacija, o analizė (tai skirtingi terminai).
2. Cha. O tu žinai, kad šiais laikais autorius yra miręs? Dažniausiai jau nebeįdomu ką autorius norėjo pasakyti. Nors būna visaip, dažnai įdomu jo biografiniai momentai pavyzdžiui, analizuojant feministinius momentus (pavyzdys - autorius moteris, veikli moteris, vieniša moteris, gabi moteris ir ji neretai tai kokia nors forma vaizduoja kūrinyje, (monumentalioji Sofija Veiverytė tapė ne tik dėl to, kad tai buvo padiktuota sovietinės mados, bet ir dėl to, kad ji buvo tradicinė feministė (viena, du vaikai, pirmoji profesorė moteris dailininkė ir pan.) Todėl ji vaizdavo kitokias moteris, dažniausiai vyriškas, stiprias, įžūlias (kai vyrai visiškai atvirkščiai), apie literatūrą net nekalbu).
3. Man labai įdomu ką galvoja fotografas Dažniausiu atveju apie nustatymus? Ar, kad akys dera prie suknelės? Gal ir juokauju, nes fotografiją vienu atveju vadinčiau amatu, kitu atveju - kūryba. Mane domina abu dalykai, bet kol kas mokausi amato.

o apie ką galvoji pati?

Žinok, man labai įdomi ta vieta, kur autorius miręs ir išvis jis ne prie ko. Rimtai

Apie fokusą, kadravimą, pašalinius daiktus Todėl ir sakau, kol kas aš mokausi amato. Nemoku kurti fotografija... Bet pabandau, negaliu sakyti
Papildyta:
Žiauriai tingiu ieškoti info. Pagūglinau, nežinau šių raštų rimtumo, bet peržvelgiau, tiesos yra

http://krotov.info/1/1/1/lit2.htm
Ai ne, ten vėl kitokia teorija.
Na, trumpai tariant - čia ne religinis momentas, o prichoanalitinis ir pusiau sociologinis. Nes autorius kuria veikiamas pasąmonės ir aplinkos. Kalbu apie kūrybą, gerą kūrybą, o ne populiariąją literatūrą (pigius romanus).

Merci, skaitysim

O dabar laikas F..F..Fandorinui