QUOTE(Ragany @ 2011 11 12, 15:49)
O kokiu tada veiksmu imtis, jei kalbos nepadeda? Ir kazin ar nesupranta, nera jau toks labai mazas, jei gali trankyti durimis. O pasakyti ka nori, tai net neisivaizduoju, gal tai, kad mama turi palei ji sokti.
kaip incidentas parduotuvej, kazka norejo, kad nupirktu, mama pasake ne, motyvuodama, kad yra namuose. O jis stume vezimeli vaikiska, jame buvo mandarinai ir morkos. Tai kai mama atsisake pirkt- susirink savo morkas ir mandarinus. Nu susirinko. prie kasos mama - nuvezk i vieta vezimeli. Reakcijos 0. Pakartojo. reakcijos 0.

Nuveze paprasytas kasininkes, kai pazadejo duoti bilieteli, kur reik nutrint.
ziurint kaip ir ka mamyte sneka. Jei bando ilgomis snekomis sugraudinti vaiko sazine - jis tikrai tokiu kalbu nesupras. Zodziu turi buti nedaug, nes vaikas ipranta nebegirdeti.
Savo elgesiu, bent man susidare ispudis, vaikas demonstruoja demesio ir meiles trukuma. Na o tada jau prasideda konkrecios situacijos....situacija parduotuveje - vaikas pasijuto blogai, nes mama sau gali pirktis morkas ir apelsinus, o vaikas ne. Vaikas nori buti lygiaverciu seimos nariu. Mes sprendziam taip - viska ka perku, vaikai sudeda i krepsi. Leidziu rinktis pvz kokiu makaronu nores - kriaukleliu ar sraigteliu ar dar velniai zino kokiu (man juk jokio skirtumo kokius pirkt), Kadangi turim maza sesyte, i parduotuve daznai einam su ja nesiokleje, tai paimti prekes is apatiniu lentynu man tikrai sudetinga. Vaikai jaucia dideli malonuma padeti mamai. Esme ta kad mes perkam MUMS, seimai. Viska - ir morkas ir saldu sureli. Ir vaikai tame dalyvauja kaip pilnateisiai seimos nariai. Gal todel nera tokio - cia tavo morkos o cia mano surelis.